Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1135-513/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-30
Bylos Nr.: 2A-1135-513/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05693-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: P. M.
Trečiasis asmuo: UAB „Žemkasa“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1135-513/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05693-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 42.9; 99.5; 114.1; 114.4; 121.14;

(S)121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui P. M. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra bei atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei R. G. dėl įpareigojimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies ir kt., trečiasis asmuo UAB „Žemkasa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę natūra – įpareigoti atsakovą visiškai įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 p. nurodytus inžinerinių tinklų objektus, leisti jais naudotis ir remiantis šios sutarties 6.4 p. leisti prisijungti prie 5.4 p. numatytų tinklų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 p. pagrindu buvo įsipareigojęs iki 2006-12-31 įvesti 15 kW elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo bei įrengti giluminį gręžinį su siurbline, vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“ ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, leisti šiais įrenginiais naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjui bei parduoto žemės sklypo tinklus prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų. Tačiau atsakovas įsipareigojimų iki šiol nėra iki galo įvykdęs: nėra iki galo įrengęs ir sutvarkęs giluminio gręžinio su siurbline, nėra leidęs juo naudotis ieškovei, kaip parduodamo sklypo savininkei, nėra leidęs prie jo prisijungti, nėra iki galo įrengęs vietinių biologinių valymo įrenginių „Traidenis“. Nors šiuo įrenginiu ir leista naudotis, tačiau jis gerai nefunkcionuoja, neveikia orapūtė, dėl to įrenginys neatlieka visų savo funkcijų ir bakterijos nesklaido fekalijų. Šiuo metu atsakovas už inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimą, leidimą jais naudotis ir prijungimą prie jų reikalauja papildomai 33 000 Lt, nors 2006-02-22 sutartyje nebuvo sulygta dėl papildomo mokesčio už šių tinklų įrengimą. Atsakovas, nevykdydamas įsipareigojimų, elgiasi nesąžiningai, pažeidė teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties privalomumo šalims principą, įtvirtintą CK 6.189 str. 1 d., bei pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, įtvirtintą CK 6.200 str. 1 d.

Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies, funkciniu ryšiu susijusios su atsakovo įrengtu vietiniu biologiniu valymo įrenginiu „Traidenis“. Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti atsakovui teisę minėtus veiksmus atlikti pačiam ir išieškoti iš ieškovės turėtas išlaidas; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra visiškai įvykdęs sutarties 5.4 p. įtvirtintus įsipareigojimus. Siekiant, kad atsakovo įrengtais inžinerinių tinklų objektais galėtų naudotis visi gyvenamųjų namų sklypų, esančių Šernuose, Klaipėdos r., savininkai, tarp visų žemės sklypų savininkų buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis įsirengti inžinerinių tinklų sistemą, jungiančią inžinerinių tinklų objektus, todėl tarp atsakovo ir UAB „Žemkasa“ 2007-08-28 buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ieškovė naudojasi atsakovo bei kitų žemės sklypų savininkų lėšomis įrengta inžinerinių tinklų sistema, tačiau atsisako vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus – prisidėti prie šių inžinerinių tinklų sistemos įrengimo. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovė atsakovo sutarties 5.4 p. pagrindu įrengtais inžinerinių tinklų objektais naudojasi prie jų prisijungdama ne savarankiškai įrengtais inžineriniais tinklais (sutarties 6.4 p.), bet savavališkai, neturėdama teisės ir atsakovo sutikimo. Ieškovė iki šiol savavališkai naudojasi inžinerinių tinklų dalimi, funkciniu ryšiu susijusia su atsakovo įrengtu vietiniu biologiniu valymo įrenginiu „Traidenis“, todėl ieškovė įpareigotina pašalinti padarytus teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad giluminis vandens gręžinys ir jame esantis vandens siurblys stovi lauke, o šalia yra pastatyta siurblinės būdelė, nors pagal viso gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą gręžinio siurblinės automatika, elektros skaitikliai bei elektros linija į patį vandens siurblį turėjo būti instaliuota būtent šalia gręžinio esančioje būdelėje, o ji iki šiol stovi tuščia ir neužrakinta. Ieškovės žiniomis, giluminio siurblio automatiką savavališkai į savo sklypą nusitiesdamas atskirą elektros liniją persikėlė kaimynas R. G., gyvenantis gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini) Biologiniai valymo įrenginiai „Traidenis“ taip pat tinkamai nefunkcionuoja. Priešingai, nei nurodyta inžinerinių objektų statybos techniniame projekte, biologinis valymo įrenginys dar nėra atiduotas vertinti, įrenginyje nėra įvesti elektros skaitikliai, neveikia valymo įrenginio orapūtė, dėl ko bakterijos neskaido nuotekų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš tėvo P. M. paveldėtą 1,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą padalijo į devynis žemės sklypus, pakeitė žemės sklypo paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos turėdamas tikslą įrengęs inžinerinių objektų sistemą padalytus sklypus parduoti. Atsakovas iki sklypų užstatymo pradžios (iki 2006-12-31 – Sutarties 5.4 p.) įsipareigojo paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, gauti statybos leidimą įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus, bendro naudojimo inžinerinius tinklus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos. Klaipėdos rajono savivaldybė statybos leidimą atsakovui išdavė pavėluotai – tik 2007-01-16, o statybos rangos sutartis dėl inžinerinių tinklų objektų bei inžinerinių tinklų įrengimo buvo sudaryta tik 2007-08-28. Pažymėjo, jog 2007-08-28 rangos sutartis buvo sudaryta ne bendru sklypų savininkų pritarimu, o išimtinai atsakovo iniciatyva, nes daugumą žemės sklypų atsakovas pardavė įrengęs dalį inžinerinių tinklų sistemos. Įrengti bendrą ir visiškai funkcionuojančią inžinerinių objektų sistemą, prie kurios naujieji sklypo savininkai turėtų galimybę prisijungti, buvo atsakovo pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimta pareiga. Atsakovas nepagrįstai prašo teismo įpareigoti neva savavališkai prie inžinerinių tinklų prisijungusią ieškovę atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies, funkciniu ryšiu susijusios su atsakovo įrengtu vietiniu biologiniu valymo įrenginiu „Traidenis“, nors iš byloje esančių įrodymų (Techninių sąlygų Nr. 003/2007) aiškiai matyti, jog atsakovas pats įsipareigojo leisti iš ieškovei priklausančio sklypo prisijungti prie visų magistralinių inžinerinių tinklų – vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos, tačiau nepagrįstai neleido ieškovei prisijungti prie vandens gręžinio, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą. Be to, faktą, jog atsakovas davė sutikimą ieškovei prisijungti prie bendros inžinerinių tinklų sistemos, patvirtina ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos bei ieškovei išduotas gyvenamojo namo statybos leidimas. Ieškovė apie atsakovo minimą susitarimą visiškai nieko nežino, nebuvo supažindinta su atsakovo menamo susitarimo sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Bylinėjimosi išlaidų šalims viena kitai iš viena kitos nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog ieškinys ir priešieškinis teismo atmesti (CPK 93 str. 1 d.). Teismas rėmėsi dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatė, kad 2006-02-22 tarp atsakovo P. M. ir V. G. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė V. G. 0,1364 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–14). Sutarties 5.4 p. atsakovas įsipareigojo iki 2006-12-31 įvesti 15 kW elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos; įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas; įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas; įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.1–5.4.4 punktai). Pirkėjas V. G. sutarties 6.4 p. įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie visų 5.4.1–5.4.4 punktuose išvardytų tinklų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės R. G. vardu, įregistravimo pagrindas 2010-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas (t. 1, b. l. 28).

Motyvavo CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.159 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, rėmėsi Statybos įstatymo 2 str. 9 d. reglamentuotu inžinerinių statinių apibrėžimu ir įvertinęs 2006-02-22 sutarties turinį padarė išvadas, jog: vien tai, kad pardavėjas sutartimi įsipareigojo įvesti 15 kW elektros liniją, įrengti giluminį gręžinį su siurblinę, vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“ ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, neįrodo, kad šalys susitarė, jog žemės sklypas parduodamas su visomis komunikacijomis; mažai tikėtina, jog atsakovas pardavęs žemės sklypą už 6 098 Lt, kas atitinka vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (t. 1, b. l. 172), dar būtų įsipareigojęs savo sąskaita įrengti visą inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinių nuotekų ir kt.) sistemą; byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas sutarties 5.4.1–5.4.4 p. nustatytus įsipareigojimus iš esmės yra įvykdęs, inžineriniai statiniai faktiškai veikia, jais galima naudotis; pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sutarties 5.4.1 punktas įvykdytas visiškai, pripažino, jog įrengti valymo įrenginiai „Traidenis“ (sutarties 5.4.3 p.), prie valymo įrenginių yra prisijungusi, nuotekomis naudojasi, niekas naudotis netrukdo, neveikia tik orapūtė; yra įrengtas ir giluminis gręžinys su siurbline (sutarties 5.4.2 p.) (t. 1, b. l. 115–119); geodezinės nuotraukos patvirtina, jog yra įrengti inžineriniai (vandentiekio ir buitinių nuotekų) tinklai (t. 1, b. l. 183); vandens tyrimo protokolas patvirtina, jog J. G. užsakymu atliktas vandens tyrimas (t. 2, b. l. 13); žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turinčio R. G., kuris yra ieškovės kaimynas, paaiškinimai patvirtina, kad prie kiekvieno sklypo yra padaryti išvadai – atšaka vandeniui ir atšaka kanalizacijai, prie kurių reikia prisijungti, kad ieškovė buvo prisijungusi ir naudojosi vandeniu, tačiau už nieką nemokėjo, todėl jis buvo užsukęs sklendę. Su ieškove gyvenančio L. J. 2015-02-10 teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog sistemiškai vamzdynas suvestas, kad atsukus sklendę bėgtų vanduo, tačiau vandeniu jie nesinaudoja, nes turi šulinį, teismas vertino kaip nepaneigiančius fakto, kad prisijungus ir atsukus sklendę, vanduo ieškovei būtų tiekiamas iš gręžinio. Ši sklendė yra lauke, laisvai prieinama, ją nevaržomai galima atsukti ir užsukti. Įrodymų, kad atsakovas ieškovei trukdo naudotis inžineriniais statiniais, neleidžia prisijungti, užsuka vandenį, byloje nėra (CPK 178 str.). Teismas argumentavo, jog nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ji netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti. Ginčo dėl sutarties 5.4.4 p. tarp šalių nebuvo. Nustatė, jog ginčo inžinerinių statinių atidavimas vertinti buvo atidėtas susitarus dėl objektyvių priežasčių, esant per mažai gyventojų kvartale. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad dalį įsipareigojimų atsakovas įvykdė vėliau, nei numatyta sutartyje, tačiau nagrinėjamu atveju tai nekeičia fakto, jog įsipareigojimai šiuo metu yra įvykdyti, inžineriniai statiniai įrengti, faktiškai veikia, jais naudotis galima ir, kaip byloje nustatyta, jais yra naudojamasi, juolab kad ieškovė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl iš dalies pavėluoto sutarties vykdymo nereiškia. Rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įvertinęs visas aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, ginčo sutarties sąlygas, jų tarpusavio ryšį, teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus faktiškai yra įvykdęs, naudotis netrukdo. Atsakovo priešieškinio reikalavimą – įpareigoti ieškovę atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies, funkciniu ryšiu susijusios su atsakovo įrengtu vietiniu biologiniu valymo įrenginiu „Traidenis“, teismas vertino kaip nepagrįstą. Argumentavo, jog sutarties 5.4.3 p. atsakovas įsipareigojo įrengti vietinius biologinio valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas. Byloje pateiktas planavimo organizatoriaus P. M. leidimas prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos tinklų. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, jog šalys iš esmės nesutaria dėl atsiskaitymo už atliktus darbus įrengiant visus inžinerinius statinius, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Su teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais apeliantė nesutinka ir mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, neteisingai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias pagal byloje ieškovės nurodytas faktines aplinkybes turėjo vertinti kaip esmines, t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės. Teismo sprendimas pagrįstas vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, todėl, apeliantės nuomone, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Pateikia šiuos nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

1) priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 2006-02-22 sudaryta sutartis turi kelių sutarčių požymių, t. y. tarp šios sutarties šalių susiklostė ne tik pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, bet ir civiliniai teisiniai santykiai, turintys rangos santykiams būdingų požymių (CK 6.644 str. 1 d.). 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartimi planavimo organizatorius P. M. (atsakovas) įsipareigojo iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos (sutarties 1.8 p.); įvesti 15 kW elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos (sutarties 5.4.1 p.); įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.2 p.); įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.3 p.); įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.4 p.), o pirkėjas (ieškovė) pagal tos pačios sutarties 6.4 p. įsipareigojo – sutvarkyti teritoriją ir įsirengti inžinerinius tinklus (perkamame sklype) bei prisijungti prie sutarties 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardytų (pardavėjo įrengtų) tinklų, t. y. prie pardavėjo įrengtos visiškai funkcionuojančios inžinerinių statinių sistemos, skirtos bendram Paribio gatvės individualių gyvenamųjų namų kvartalo naudojimui. Pasirašydamas sutartį pirkėjas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad atsakovas P. M. įsipareigoja iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos (sutarties 6.3 p.). Šias sutartines prievoles atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti iki 2006-12-31 (sutarties 5.4 p.). Remiasi Statybų įstatymo 2 str. 9, 10 dalimis ir daro išvadą, jog ginčo atveju atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik pastatyti inžinerinius statinius (15 kW elektros liniją, giluminį gręžinį su siurblinę, vietinius biologinius valymo įrenginius ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą), bet ir bendro naudojimo inžinerinius tinklus – vamzdynus, prie kurių ieškovė galėtų prisijungti iš savo žemės sklypo;

2) teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo nesąžiningumą, nes jo iš pradžių turėta pozicija vėliau kardinaliai keitėsi. 2014-08-25 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas buvo nurodęs, jog ieškovė (jos buvęs sutuoktinis) sutarties 6.4 p. neva įsipareigojo ne įsirengti inžinerinius tinklus, statydama gyvenamąjį namą tik savo sklype, ir prisijungti jau prie esančios atsakovo pažadėtos įrengti visiškai funkcionuojančios inžinerinių objektų sistemos (iš jų ir bendram naudojimui įvestų inžinerinių tinklų), o savarankiškai, neturėdama tam jokių statybos leidimų, įsirengti atskirus inžinerinius tinklus, t. y. nusitiesti atskirą vandentiekio vamzdį į atsakovo sklype esantį gręžinį su siurbline bei ūkio-buities nuotekų vamzdį iki biologinių valymo įrenginių, kurie yra įrengti tarp R. G. bei Linos ir D. J. žemės sklypų. Vėliau, 2014-11-26 priešieškinyje, atsakovas pats sau prieštarauja nurodydamas, jog „2007-08-28 d. rangos sutartis su UAB „Žemkasa“ buvo sudaryta su tikslu, kad atsakovo įrengtais inžinerinių tinklų objektais galėtų naudotis visi gyvenamųjų sklypų savininkai“. Klaipėdos rajono savivaldybė statybos leidimą atsakovui išdavė pavėluotai – tik 2007-01-16, o statybos rangos sutartis dėl inžinerinių tinklų objektų bei inžinerinių tinklų įrengimo sudaryta 2007-08-28. Taigi, vien tai yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė sutarties 5.4 p. sąlygas, praleido inžinerinių objektų įrengimo terminus bei paskubomis vykdydamas savo įsipareigojimus iki šiol nesugebėjo tinkamai užbaigti inžinerinių objektų sistemos rangos darbų. Nors atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, jog parengti gyvenamųjų namų kvartalo techninį projektą užsakė ne jis, o jo tėvas (kuris, kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu jau buvo miręs), ir neigė pasirašęs statybos leidimą Nr. NS 07-07 ar technines sąlygas Nr. 003/2007, kuriomis rėmėsi ieškovė, grįsdama savo neturtinius reikalavimus, teismui pateiktų įrodymų visuma akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas klaidindamas teismą melavo. Teismui pateikti įrodymai paneigia teismo išvadas ir atsakovo argumentus bei įrodo, jog atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik parduoti žemės sklypą, bet ir įrengti inžinerinių objektų sistemą, įskaitant bendro naudojimo inžinerinius tinklus, skirtus Paribio g., Traubių k., statomų individualių gyvenamųjų namų kvartalui aptarnauti, o ieškovė už žemės sklypą su visomis komunikacijomis buvo visiškai atsiskaičiusi dar prieš rangos darbų pradžią;

3) teismas nepagrįstai rėmėsi 2014-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-83-163/2014 išdėstytais teismo argumentais, neatsižvelgdamas į tai, jog minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantė neginčija teismo argumentų, jog 6 098 Lt yra nereali kaina, už kurią būtų galima tikėtis įsigyti žemės sklypą su inžineriniais statiniais, tačiau nesutinka su kitais sprendimo motyvais ir pažymi, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovės buvęs vyras V. G. aiškiai nurodė, jog įsigydamas žemės sklypą atsakovui sumokėjo ne 6 098 Lt, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, o 80 000 Lt ir dar 20 000 Lt už komunikacijų įrengimą, kuriuos V. G. sumokėjo atsakovui po sutarties pasirašymo. 2015-02-06 UAB „Žemkasa“ pateikta atliktų mokėjimų už inžinerinių statinių įrengimą išklotinė patvirtina, jog tokią pačią sumą – 20 000 Lt už komunikacijų įrengimą, sumokėjo atsakovo kaip liudytojai kviesti J. ir R. G.. Be to, anot V. G., sudarydamas notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas primygtinai reikalavimo atsiskaityti grynaisiais bei sutartyje nurodyti mažesnę parduodamo žemės sklypo kainą, tokiu būdu siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Šių liudytojo V. G. parodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė, taip pat netyrė, už kiek buvo parduoti kiti atsakovui priklausę žemės sklypai ieškovės kaimynams tame pačiame kvartale. Nepagrįstai ignoruodamas vieno liudytojo parodymus, tuo pat metu teismas akcentavo kitų liudytojų (atsakovo pasikviestų draugų) teiginius, jog visi kvartalo gyventojai pirko tik žemės sklypus, o dėl mokėjimo už komunikacijų įrengimą buvo tartasi atskiru žodiniu susitarimu. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės buvęs vyras Traubių k. esantį žemės sklypą iš atsakovo įsigijo vienas pirmųjų, kai dar net nebuvo pradėti inžinerinių statinių rangos darbai, ir iš anksto sumokėjo net 100 000 Lt, darytina išvada, jog šalys aiškiai susitarė, kad žemės sklypas yra parduodamas su visomis komunikacijomis, o sumokėta bendra 100 000 Lt suma apėmė ne tik žemės sklypo, bet ir visų komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo kainą. Šių faktinių aplinkybių byloje kaip liudytojai apklausti asmenys, kurie žemės sklypus įsigijo vėliau nei ieškovės buvęs vyras, galėjo ir nežinoti arba sąmoningai klaidinti teismą apie sandorių sudarymo aplinkybes. Pažymi, jog, ieškovės nuomone, byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai aiškiai patvirtina faktą, jog 2006-02-22 sutartimi jos šalys buvo sutarusios, kad į parduodamo žemės sklypo kainą įeina ir komunikacijų bei inžinerinių tinklų įrengimas, ir atsakovas, su kuriuo ieškovės vyras iš anksto buvo atsiskaitęs visiškai, savo lėšomis įsipareigojo įrengti komunikacijas ir visus inžinerinius tinklus (CPK 178 str.);

Šalies argumentai

4) atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi, atmestini kaip nepagrįsti sprendimo argumentai, jog atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus faktiškai yra įvykdęs visa apimtimi ir naudotis inžineriniais tinklais ieškovei netrukdo. Pažymi, jog atsakovas vis dėlto nėra įvykdęs 2006-02-22 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes iki šiol nėra įrengęs visiškai funkcionuojančių inžinerinių statinių, jie nėra atiduoti vertinti ir įregistruoti viešajame registre, ieškovei trukdoma šiais inžineriniais statiniais naudotis (prisijungti prie visų jų). Kadangi statybos užbaigimo akto surašymas priklauso nuo komisijos sprendimo jį surašyti ar nesurašyti ir atsakovo aktyvių veiksmų, pati apeliantė neturi galimybių paspartinti šio proceso, todėl yra atsidūrusi absurdiškoje situacijoje, nes dėl atsakovo neveikimo (2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties ir 2007-08-28 rangos sutarties su UAB „Žemkasa“ nevykdymo) atsakovui neatidavus vertinti ir neįregistravus inžinerinių statinių, ieškovė iki šiol negali įregistruoti savo gyvenamojo namo statybos užbaigimo. Be to, atsakovo su UAB „Žemkasa“ 2007-08-28 sudaryta rangos sutartis, apeliantės nuomone, galimai buvo sudaryta tik dėl akių, atgaline data. Tai apeliantė grindžia tuo, jog 2007-08-28 sutartyje rangovės („Žemkasa“) įmonės teisinė forma yra nurodyta – uždaroji akcinė bendrovė, kaip iš „Creditinfo“ duomenų banko bei Juridinio asmenų registro išrašų matyti, IĮ „Žemkasa“ į uždarąją akcinę bendrovę buvo pertvarkyta tik 2009 m. sausio mėnesį. Rangos sutartyje atsakovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – S. Daukanto g. 25-1, Klaipėda, kur niekada nėra gyvenęs. 2007-11-14 papildomu susitarimu minėtos rangos sutarties šalys konstatavo, jog inžineriniai statiniai nėra atiduoti vertinti ir įregistruoti, nėra pripažinti tinkamais naudoti, nėra įsitikinta, jog inžineriniai statiniai veikia tinkamai ir funkcionuoja visa apimtimi. Taigi nenustačius šių faktinių aplinkybių, nei 2007-08-28 rangos sutartis, nei 2006-06-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti pripažintos tinkamai įvykdytomis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog įrodymų, kad atsakovas ieškovei trukdo naudotis inžineriniais statiniais, neleidžia prisijungti prie inžinerinių tinklų, užsuka vandenį, byloje nėra (CPK 178 str.). Pažymi, jog ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą P. M. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo P. M. ir V. G. (ieškovės buvusio vyro), sąlygas, taip pat nurodė, jog dėl atsakovo draudimo naudotis gręžinio vandeniu, nuolatinio jo ir kitų kaimynų terorizavimo, savavališko ir nuolat pasikartojančio vandens sklendės užsukinėjimo, ieškovės šeima yra priversta pirkti geriamą vandenį iš parduotuvės, o kitoms buitinėms reikmėms vandenį naudoti iš sklype įrengto šulinio, kurio vandens kokybė yra prasta, – šulinio vanduo yra užterštas ir netinkamas gerti. Be to, šulinio vandens nėra pakankamai, kad jo užtektų tinkamai vandeniu apsirūpinti visai ieškovės šeimai. 2014-09-15 atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė akcentavo bei pateikė fotonuotraukas, įrodančias, jog giluminis vandens gręžinys ir jame esantis vandens siurblys stovi lauke, o šalia jo yra pastatyta siurblinės būdelė. Nors pagal viso gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą gręžinio siurblinės automatika, elektros skaitikliai bei elektros linija į patį vandens siurblį turėjo būti instaliuota būtent šalia gręžinio esančioje būdelėje, ji iki šiol stovėjo tuščia ir neužrakinta. Ieškovė nurodė, jog giluminio siurblio automatiką savavališkai į savo sklypą nusitiesdamas atskirą elektros liniją persikėlė atsakovo draugas – kaip liudytojas apklaustas R. G., gyvenantis gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kokiu teisiniu pagrindu R. G. persikėlė giluminio gręžinio siurblio automatiką į savo namo katilinę, ieškovei nežinoma. Tik tada, kai 2014-09-15 atsiliepimu ieškovė informavo apie šiuos savavališkus R. G. veiksmus teismą, vandens gręžinio siurblinės automatika buvo perkelta į šalia gręžinio esančią būdelę. Faktines aplinkybes, jog ieškovei trukdoma naudotis inžineriniais tinklais, neleidžiama prisijungti prie bendro naudojimo komunikacijų, nuolat užsukinėjama giluminio gręžinio vandens sklendė, įrodo ne tik liudytojų parodymai, bet ir atsakovo priešieškiniu išreikšta aiški pozicija, jog ieškovė apskritai neturi teisės naudotis inžineriniais tinklais, prisijungė prie jų tariamai neteisėtai (savavališkai). Nei atsakovas, nei kaip liudytojai apklausti ieškovės kaimynai neneigė, jog ieškovei giluminio gręžinio vandens sklendė yra užsukinėjama, nes ieškovė neva „už nieką niekada nemokėjo“. Iš šių liudytojų argumentų darytina išvada, jog atsakovas bei kiti jį palaikantys kaimynai yra susimokę prieš ieškovę ir nepagrįstai reikalauja papildomai susimokėti 33 000 Lt sumą tiesiogiai UAB „Žemkasa“, nors ieškovė nėra skolinga nei atsakovui, nei rangos darbus atlikusiai įmonei, ir 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo sulygta dėl papildomo mokesčio už inžinerinių objektų veikiančios sistemos įrengimą ir tuo labiau už leidimą prisijungti prie bendrų inžinerinių tinklų, nes įrengti komunikacijas buvo pardavėjo (atsakovo) pareiga;

5) teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės bei neatsakė į esminį klausimą: ar ieškovė (apeliantė), remdamasi 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, techninėmis sąlygomis Nr. 003/2007 ir atsakovo išduotu leidimu Nr. NS 07-07, turi nevaržomą teisę savarankiškai, be jokių apribojimų naudotis (iš savo žemės sklypo prisijungti) visais sutarties 5.4.1–5.4.4 p. išvardytais bendro naudojimo inžineriniais tinklais (komunikacijomis).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

1) Nesutinka su ieškovės argumentu, jog pirkimo–pardavimo sutartis turi kelių sutarčių požymių, tarp jų ir rangos sutarties požymių. 2006-02-22 sutarties turinys patvirtina, jog šios sutarties pagrindinis dalykas – žemės sklypas, t. y. sutartimi pardavėjas pardavė pirkėjui 0,1364 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Sutarties 2.1 p, numatyta, kad žemės sklypas parduodamas už 6 098 Lt. Vien tai, jog atsakovas įsipareigojo šia sutartimi įvesti 15 kW elektros liniją, įrengti giluminį gręžinį su siurbline, vietinius biologinius valymo įrengimus „Traidenis“ ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, neįrodo, jog pirkimo–pardavimo sutartis turi rangos sutarties požymių. Pirkimo– pardavimo sutartyje tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus savo lėšomis. Pažymi, jog planavimo organizatorius (sutarties 1.8 p.) yra P. M. – tai atsakovo tėvas, kuris rengė detalųjį planą ir prisiėmė įsipareigojimus. Sutarties 6.4 p. pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo „įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie visų 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardintų tinklų“. Taigi pirkimo–pardavimo sutartimi šalys pasiskirstė planavimo organizatoriaus įsipareigojimus, t. y. dalį įsipareigojimų sutartimi prisiėmė pirkėjas. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama ir keisdama sutarties 6.4 p., jog pirkėjas įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus perkamame sklype, sutartyje numatyta įrengti inžinerinius tinklus ir prisijungti prie visų 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardytų tinklų, tačiau sutarties 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose yra išvardyti konkretūs inžineriniai objektai. Vien tai, kad pardavėjas 2006-02-22 sutartimi įsipareigojo įvesti 15 kW elektros liniją, įrengti giluminį gręžinį su siurbline, vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“ ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, neįrodo, kad šalys susitarė, jog žemės sklypas parduodamas su visomis komunikacijomis. Liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarčių objektas buvo tik žemės sklypas, o pirkimo–pardavimo sutartimis pardavėjas įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų).

2) Nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas keičia poziciją dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Siekiant, kad atsakovo įrengtais inžinerinių tinklų objektais galėtų naudotis visi gyvenamųjų sklypų, esančių Šernuose, Klaipėdos r., savininkai, t. y. devyni žemės sklypų savininkai ir atsakovas, kaip vienas žemės sklypo, savininkas, tarp visų žemės sklypų savininkų (taip pat ir su ieškove) buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis įsirengti inžinerinių tinklų sistemą, jungiančią inžinerinių tinklų objektus. Turint šį tikslą tarp atsakovo ir IĮ „Žemkasa“ 2007-08-28 buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Taigi ir ieškovė turėjo prisidėti prie inžinerinių tinklų įrengimo piniginėmis lėšomis, kaip ir kiti gyvenamųjų sklypų savininkai, nes tai numato pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 p., kuriuo pirkėja (ieškovė) įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus. Paaiškina, jog po tėvo mirties paveldėjo padalytus sklypus, o ne 1,5000 ha žemės ūkio paskirties sklypą. Tėvas P. M. 1,5000 ha žemės ūkio paskirties sklypą padalijo į devynis žemės sklypus, pakeitė žemės sklypo paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir dalį sklypų pardavė. Vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, vidaus kelio projektus individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalui ir ūkininko ūkiui, techninį projektą užsakė ir parengė atsakovas, nes įsipareigojimus paveldėjo po tėvo mirties, tačiau vien tai nėra pagrindas teigti, jog jis yra verslininkas ir pardavė sklypą ieškovei su komunikacijomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė, jog ieškovei išdavė technines sąlygas Nr. 003/2007 dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos tinklų, ir prašė, kad teismas skirtų ekspertizę parašo tikrumui nustatyti. P. M., planavimo organizatorius, įsipareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos. Šie įsipareigojimai užfiksuoti Registrų centre, tačiau tiek sutartyje, tiek Registrų centro išrašuose nėra numatyta, jog planavimo organizatorius įsipareigojo įrengti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Atsakovas, sudarydamas ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, dalį planavimo organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų perleido žemės sklypų pirkėjams, t. y. planavimo organizatoriaus prisiimti įsipareigojimai buvo pasidalyti tarp pardavėjo ir pirkėjo, atitinkamai pardavėjas prisiėmė įsipareigojimus įrengti inžinerinių tinklų objektus, o pirkėjas – įrengti inžinerinius tinklus, kurie sujungs inžinerinių tinklų objektus. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pažeidė sutarties 5.4 p. sąlygas, t. y. praleido inžinerinių objektų įrengimo terminus bei paskubomis vykdydamas savo įsipareigojimus iki šiol nebaigė darbų, tačiau tai nėra šio ieškinio dalykas. Ieškovė bando įtikinti, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo ne tik žemės sklypas, bet ir inžinerinių objektų sistema, įskaitant bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Tačiau mažai tikėtina, jog atsakovas, pardavęs žemės sklypą už 6 098 Lt, kas atitinka vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, dar būtų įsipareigojęs savo sąskaita įrengti visą inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinių nuotekų ir kt.) sistemą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad iš atsakovo pirko tik žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o dėl visų komunikacijų įrengimo bei sumokėjimo lygiomis dalimis buvo susitarta žodiniu susitarimu atskirai.

3) Byloje pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys su kitais žemės sklypų savininkais taip pat patvirtina, jog pirkimo objektas – žemės sklypas ir jo kaina yra panaši. V. G. nemokėjo 20 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą ir nėra pateikta byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būtų sumokėta už inžinerinių tinklų įvedimą. R. G. patvirtino, jog už inžinerinių tinklų įrengimą sumokėjo 33 350 Lt, liudytojas S. M. patvirtino, jog už inžinerinių tinklų įrengimą sumokėjo 33 000 Lt, taip pat UAB „Sergorus“ už du žemės sklypus pervedė tiesiogiai į UAB „Žemkasa“ sąskaitą 66 700 Lt, liudytojas R. S. patvirtino, jog už inžinerinių tinklų įvedimą „mokėsim lygiomis dalimis“, ir jis surado rangovę UAB „Žemkasa“. Byloje ginčo dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kainos nėra, tačiau ieškovė akcentuoja žemės sklypo kainą, teigdama, jog teismas neva nevertino, už kiek kiti žemės sklypų savininkai įsigijo žemės sklypus. Teismas liudytojo V. G. parodymus vertino ir iš ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio V. G. pasisakymų nustatė, jog jie atsakovui už komunikacijų įrengimą yra sumokėję 20 000 Lt, taigi suprato, jog perka žemės sklypą be komunikacijų, ir labiau tikėtina, kad ieškovė žinojo apie susitarimą dėl komunikacijų (vandentiekio, buitinių nuotekų ir kt.) įrengimo. Teismas vertino ir ieškovės sugyventinio L. J. parodymus, kuris patvirtino, jog sumokės 1/10 dalį už inžinerinių tinklų įrengimą, jeigu taps inžinerinių tinklų bendraturčiais. Taigi, ieškovės kviestas liudytojas pripažino, jog nėra sumokėta už inžinerinių tinklų įrengimą. Iš UAB „Žemkasa“ rašto matyti, kad už darbus dėl inžinerinių tinklų objektų ir inžinerinių tinklų įrengimo dalines įmokas mokėjo sklypus kvartale turintys asmenys.

4) Atsakovas sutarties 5.4 p. įtvirtintus įsipareigojimus yra visiškai įvykdęs, įrenginiai atlieka savo funkciją. Byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas sutarties 5.4.1–5.4.4 p. nustatytus įsipareigojimus iš esmės yra įvykdęs, inžineriniai statiniai faktiškai veikia, jais galima naudotis. Inžinerinių statinių atidavimas vertinti buvo atidėtas susitarus, dėl objektyvių priežasčių. Tai patvirtina 2007-11-14 sudarytas papildomas susitarimas prie 2007-08-28 sutarties, kuriame nurodyta, jog darbai baigti, – įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai, priešgaisriniai rezervuarai, valymo įrenginiai, juo susitarta neatiduoti vertinti bei neorganizuoti, kad įrengtomis komunikacijomis būtų galima tinkamai naudotis, kol kvartale negyvens penkiuose namuose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-11-15. Įsipareigojimai šiuo metu yra įvykdyti, inžineriniai statiniai įrengti, faktiškai veikia, jais naudotis galima ir, kaip byloje nustatyta, jais naudojasi ir ieškovė. Be to, ieškovė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl iš dalies pavėluoto sutarties vykdymo nereiškia. Ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl to, kad ieškovas draudžia prisijungti prie giluminio vandens gręžinio, bet dėl to, kad naudojasi vandentiekiu, tačiau nemoka už elektrą, kuri reikalinga vandens gręžinio siurbliui. Kartu su ieškove gyvenantis L. J. 2015-02-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad sistemiškai vamzdynas suvestas, atsukus sklendę bėgtų vanduo, teigė, kad vandeniu nesinaudoja, nes turi šulinį. Kadangi sklendė yra prieinama visiems kaimynams, ieškovei nemokant už vandens tiekimą, kaimynai užsukdavo sklendę, tai patvirtino liudytoja J. G.. Atsakovas negyvena gyvenamųjų namų kvartale, todėl fiziškai nepajėgus užsukinėti sklendę ar kitais būdais trukdyti naudotis vandens gręžiniu. Atsakovas nepatvirtina, jog ieškovė neturi teisės naudotis inžineriniais tinklais, o išreiškia poziciją, jog reikia vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

5) Retoriniu vertina ieškovės klausimą, ar ieškovė, remdamasi 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, techninėmis sąlygomis Nr. 003/2007 ir atsakovo išduotu leidimu Nr. NS 07-07, turi nevaržomą teisę savarankiškai, be jokių apribojimų naudotis visais 5.4.1–5.4.4 p. išvardytais bendro naudojimo inžineriniais tinklais. Ieškovė tokio reikalavimo, kad teismas išaiškintų sutarties sąlygas, nepareiškė; ieškovė sutartimi įsipareigojo prisijungti prie visų 5.4. 1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardytų tinklų. Taigi, nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ji netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Be to, pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi, iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą, o teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Minėtas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu prašė ir apeliaciniu skundu prašo tenkinti jos ieškinio reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę natūra – įpareigoti atsakovą visiškai įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 p. nurodytus inžinerinių tinklų objektus; 2) leisti ieškovei jais naudotis ir remiantis sutarties 6.4 p. leisti prisijungti prie 5.4 p. numatytų tinklų.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ištyrė ir įvertino faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas 2006-02-22 sutarties 5.4.1–5.4.4 p. nustatytus įsipareigojimus iš esmės yra įvykdęs, jog inžineriniai statiniai faktiškai veikia ir jais galima naudotis, jais naudotis atsakovas ieškovei nekliudo, bei pagrįstai argumentavo, jog nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ši netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti, ir ginčo dėl sutarties 5.4.4 p. vykdymo tarp šalių nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra ginčo 0,1364 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė (t. 1, b. l. 28–29). Šį žemės sklypą nuosavybės teise ieškovė įgijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. y. po ieškovės ir V. G. santuokos nutraukimo bendru sutikimu (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje) (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). 2006-02-22 atsakovas P. M. ir V. G. (buvęs ieškovės sutuoktinis) sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė V. G. šį sklypą už 6 6 098 Lt. 2006-02-22 sutarties 5.4 p. pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo iki 2006-12-31 įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas, o pirkėjas V. G. sutarties 6.4 p. įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie visų 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4. p. išvardytų tinklų (t. 1, b. l. 11–14).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės bei atsakovo dėmesį į tai, jog šio ginčo dalykas nėra (ne) atsiskaitymo už minėtos sutarties 5.4.1–5.4.4 p. (ar kuriame iš jų) numatytų inžinerinių statinių / įrenginių įrengimą ir kt. statybos objektų / darbų atlikimą teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas (atitinkamo (-ų) reikalavimo (-ų) šalys byloje nereiškia). Be to, šalys (ar kuri iš jų) neteikia reikalavimo (neginčija) 006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kainos ir (ar) sumokėjimo už pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimus (ar kurį iš jų) įrengti infrastruktūrą teisingumą, pagrįstumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi sumokėtos kainos už žemės sklypą ir (ar) po šio sutarties sudarymo sumokėtų piniginių sumų dydžio (-ių), taip pat dėl šios sutarties šalių, apeliantės teigimu, buvusio susitarimo, kad žemės sklypas yra parduodamas su visomis komunikacijomis, o sumokėta bendra 100 000 Lt suma apima ne tik ginčo žemės sklypo, bet ir visų komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo kainą ir pan., papildomai nevertinami, nes neturi teisinės reikšmės šio ginčo išnagrinėjimui. Be to, įrodymų, jog V. G., be 2006-02-22 sutartimi nustatytos / sutartos sklypo pardavimo–pirkimo kainos, sumokėjo pardavėjui 100 000 Lt ir pan., byloje nėra. Analizuoti ir vertinti šalių pakviestų liudytojų parodymus tiek, kiek jie paneigia ar patvirtina nurodytus argumentus (dėl apmokėjimo pagal sutartį ar pagal žodinį susitarimą ir pan.), taip pat nėra jokios faktinės ir teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, atitinkamų reikalavimų nė viena iš šalių nereiškia.

Faktą, jog atsakovas yra visiškai įvykdęs sutarties 5.4 p. sąlygas, patvirtina šie byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai (jų visetas):

1) 2007-08-28 atsakovo su UAB „Žemkasa” (sutarties sudarymo metu IĮ „Žemkasa“) sudaryta Statybos rangos sutartis. Šia sutartimi rangovė įsipareigojo įrengti inžinerinius (vandentiekio, buitinių nuotekų) tinklus, 100 kubinių metrų priešgaisrinį rezervuarą, valymo įrenginius, sutvarkyti teritoriją dešimties gyvenamųjų sklypų kvartalui (duomenys neskelbtini), darbų kaina 333 350 Lt (t. 1, b. l. 112–114);

2) 2007-11-14 rangos sutarties šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2007-08-28 Statybos rangos sutarties, joje nurodydamos, jog atlikti šie darbai – įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai, įrengti priešgaisriniai rezervuarai ir valymo įrenginiai; susitarta šių įrenginių neatiduoti vertinti bei neorganizuoti, kad įrengtomis komunikacijomis būtų galima tinkamai naudotis, kol kvartale negyvens 5-iuose namuose, bet ne ilgiau kaip iki 2015-11-15 (t. 1, b. l. 182);

3) 2015-02-06 UAB „Žemkasa“ raštas patvirtina, jog už darbus, atliktus 2007-08-28 Statybos rangos sutarties pagrindu, dalines įmokas mokėjo sklypus ginčo kvartale turintys R. K. (15 000 Lt), J. G. (10 000 Lt), R. G. (20 000 Lt), UAB „Sergorus“ (66 700 Lt), M. V. (15 000 Lt), P. M. (158 315 Lt), liko nesumokėta – 48 335 Lt (t. 2, b. l. 10);

4) pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutarties 5.4.1 p. įvykdytas visiškai, jog įrengti valymo įrenginiai „Traidenis“ (sutarties 5.4.3 p.) ir prie valymo įrenginių gyventojai yra prisijungę, nuotekomis naudojasi, niekas naudotis įrenginiais netrukdo. Rangovė yra įvykdžiusi minėtos rangos sutarties 2.1, 2.2, 2.3 ir 2.4 punktų sąlygas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 112–114, 115–119, 183, t. 2, b. l. 13). Taip pat ieškovė neneigė ir liudytojai R. G., jo sutuoktinė J. G. patvirtino, jog prie kiekvieno sklypo yra padaryti išvadai – atšakos vandeniui ir kanalizacijai, prie kurių reikia prisijungti, bei neneigė fakto, kad prisijungus ir atsukus sklendę, vanduo būtų tiekiamas iš gręžinio ir ieškovei. Vandens sklendė yra lauke, laisvai prieinama, taigi ją nevaržomai galima atsukti ir užsukti, o įrodymų, kad atsakovas ar kiti asmenys ieškovei trukdo naudotis įrengtais inžineriniais statiniais, inter alia, ir priešgaisriniu požeminio vandens rezervuaru ar neleidžia prisijungti prie įrengtų vandens, kanalizacijos įrenginių ir pan., byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių duomenų visetą, vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis išvadomis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog aplinkybė, kad dalį įsipareigojimų atsakovas įvykdė vėliau, nei numatyta sutartyje, nekeičia fakto, jog įsipareigojimai pagal 2006-02-22 sutartį šiuo metu yra įvykdyti, inžineriniai statiniai įrengti, faktiškai veikia ir jais galima naudotis.

Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais, jog 2006-02-22 sutartis turi ir rangos santykiams būdingų požymių, sutinka, tačiau byloje įrodžius, jog šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas yra įvykdęs ir ieškovė nereiškia jokių reikalavimų dėl nuostolių ir pan. dėl iš dalies pavėluoto sutarties vykdymo, šiuos argumentus vertina kaip nesudarančius faktinio ir teisinio pagrindo minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas vertinti kaip nepagrįstas ir (ar) neteisingas.

Apibendrinusi išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė Civilinio kodekso nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, kurioje suformuluotos įrodymų vertinimo, sutarčių aiškinimo taisyklės. Kiti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nesąžiningo elgesio (keitė poziciją byloje), jog teismas rėmėsi 2014-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-83-163/2014 išdėstytais teismo argumentais, jog teismas turėjo atsakyti į esminį klausimą ginče, t. y. ar ieškovė, remdamasi 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, techninėmis sąlygomis Nr. 003/2007 ir atsakovo išduotu leidimu Nr. NS 07-07, turi nevaržomą teisę savarankiškai, be jokių apribojimų naudotis (iš savo žemės sklypo prisijungti) visais sutarties 5.4.1–5.4.4 p. išvardytais bendro naudojimo inžineriniais tinklais (komunikacijomis), įvertinus ginčo pobūdį, ieškinio pagrindą ir dalyką, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės (CPK 185 str.).

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p., iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokato padėjėjai R. K. 2015-05-25 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 769576 sumokėta pinigų suma (t. 2, b. l. 85, 86).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P. M. iš ieškovės R. G. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėAlbina Pupeikienė