Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams L. J. ir J. S. dėl nuostolių atlyginimo, avansu sumokant darbui reikalingas sumas, bei atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui T. B., atsakovui J. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto septintojo notarų biuro notarė V. J. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 23 910,03 Lt nuostolių atlyginimą avansu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovės L. J. nupirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 62 500 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartį sudarė atsakovės įgaliotas asmuo J. S.. 2010-05-11 sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punktu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo parduodamame žemės sklype įrengti vandentiekio, nuotekų ir elektros inžinerinius tinklus, privažiuojamuosius kelius bei įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ir perduoti pirkėjo nuosavybėn. Pagal sutarties 5.3 punktą atsakovė garantavo pirkėjui, kad bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo įgaliotinio pareiškimų ir/ar garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms. Atsakovas J. S., siekdamas gyvenamųjų namų statybos kvartale žemės sklype (duomenys neskelbtini) , padalytame į 12 atskirų sklypų, iš kurių vienas priklauso ieškovui, įrengti vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, 2012-05-15 pasirašė darbų rangos sutartį Nr. KSLTS12051201 su UAB „Kaselita“. Sutartyje numatyta darbų kaina – 275 231,77 Lt, tačiau nesant mokėjimų, darbai nevyksta. Kiekvienas sklypų savininkas turėtų sumokėti minėtai bendrovei už vykdytinus darbus po 22 935,98 Lt. Viena sklypų savininkių A. M. jau yra pastačiusi namą savo sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarė naujojo vartotojo elektros prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 43520-12-2373 su AB LESTO, sutarties kaina – 11 688,60 Lt. Jai įrengus elektros tinklus, atsiranda galimybė prie jos prisijungti kitiems kvartalo sklypų savininkams, todėl kiekvienas savininkas turėtų sumokėti atitinkamai po 1/12 dalį (974,05 Lt) jau sumokėtos sumos. Kadangi atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutarties 5.4 punktą nevykdo iki šiol, todėl prašė priteisti iš atsakovų avansu darbams reikalingą 23 910,03 Lt sumą.

Atsakovė L. J. pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti 2010-05-11 sutarties, sudarytos tarp jos ir ieškovo T. B., 5.4 punktą negaliojančiu, priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008-05-10 įgaliojimą suteikė J. S. teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). J. S., veikdamas pagal įgaliojimą ir sudarydamas jos vardu 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutartį, viršijo savo įgaliojimus, įrašydamas sutartyje 5.4 punktą. J. S. patvirtino, kad viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Tarp jos ir J. S. 2011-08-08 buvo sudaryta sutartis, kuri patvirtina, kad J. S. prisiima įsipareigojimus ieškovui parduotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti vandentiekio, nuotekų ir elektros inžinerinius tinklus, privažiavimo prie sklypo kelius bei juos įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punktas iš esmės yra kaip statybos rangos sutartis, kurioje yra numatytas įsipareigojimas atlikti tam tikrus darbus, tačiau J. S. 2008-05-10 įgaliojime nebuvo suteikta teisė jos vardu pasirašyti rangos sutartį, o įgaliojime numatyta teisė tik parduoti žemės sklypą. Ieškovui žemės sklypas buvo parduotas už rinkos kainą. 2010-05-11 sutartyje nurodyta tik parduodamo sklypo kaina. Ieškovo aiškinimas, kad už sutartyje nurodytą kainą turi būti įvykdyti ir sutarties 5.4 punkte prisiimti įsipareigojimai, prieštarauja ekonominei logikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 2010-05-11 sutarties 5.4 punktas nurodytas formaliai, nesukuriant tarp ieškovo ir jos sutartinių santykių, jis nėra įvykdomas, ši sąlyga iš esmės prieštarauja 2010-05-11 sutarties esmei ir tikslams.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-08-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo ir atsakovės L. J. po 28,30 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad būtent tokio dydžio išlaidos yra reikalingos darbams atlikti, kad ieškovas turi teisinę ir techninę galimybę įsirengti individualiai nurodytus tinklus taip, kad nepažeistų kitų sklypų savininkų interesų, ir būtų galima juos įteisinti atitinkamose institucijose. Teismas, atsižvelgęs į žemės sklypo indeksuotą vertę – 950 Lt, vidutinę rinkos 81 600 Lt vertę, parduoto žemės sklypo paradavimo kainą – 62 500 Lt, sprendė, kad mažai tikėtina, jog atsakovė, šalies ekonominio pakilimo metu ieškovui žemės sklypą pardavusi ir taip žymiai žemesne nei vidutinė rinkos kaina, dar būtų įsipareigojusi savo sąskaita įrengti parduotame žemės sklype infrastruktūrą, kuriai įrengti, ieškovo teigimu, reikia 23 910,03 Lt. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, turintys rangos santykiams būdingų požymių, t. y. atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, o ieškovas turėtų priimti darbą ir už jį sumokėti, tačiau rangos sutartyje nėra privalomos rangos sutarties sąlygos, kas turi sumokėti už darbus. Teismas padarė išvadą, kad šalys, nesutarusios dėl darbų kainos pagrindinėje sutartyje, turėtų dėl mokėjimo už darbus susitarti ateityje. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad atsakovė žinojo arba kaip kiekvienas atidus, rūpestingas asmuo turėjo žinoti, pasidomėti apie savo, t. y. pardavėjos, įsipareigojimus pagal 2010-05-11 sutarties 5.4. punktą bei 2008-05-10 įgaliojime J. S. suteiktas galias. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas J. S. neviršijo atsakovės suteiktų įgaliojimų. Atsakovė, pripažindama žemės sklypo perdavimą ir priimdama žemės sklypo kainą, ginčijamą sutartį patvirtino, o patvirtinusi sutartį ji neteko teisės jos ginčyti. Teismas konstatavo, kad 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punktas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau jis turėtų būti šalių patikslintas, nustatant įstatymo reikalaujamas būtinas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Ieškovas (pirkėjas) T. B. ir atsakovė L. J. (pardavėja) per savo įgaliotinį J. S. 2010-05-11 sudarė notarinę sutartį, ja pardavėjas pardavė, o ieškovas nupirko atsakovei L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1013 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. p.). Šalys susitarė, kad žemės sklypas parduodamas už 62 500 Lt (sutarties 2.1. p.). VĮ Registrų centro duomenimis, parduodamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010-05-10 – 81 600 Lt (t. 1. b. l. 7). Taip pat pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduodame žemės sklype įrengti: vandentiekio, nuotekų ir elektros inžinerinius tinklus, privažiavimo prie sklypo žvyro kelius bei juos įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka iki pirmojo gyvenamojo namo atidavimo eksploatuoti ir perduoti pirkėjo nuosavybėn (sutarties 5.4. p.). Ieškovas 2012-08-14 su pretenzija-reikalavimu kreipėsi į pardavėją atsakovę L. J. reikalaudamas įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, b. l. 21). Atsakovė, 2012-09-03 atsakydama į ieškovo pretenziją-reikalavimą nurodė, kad atsakovas J. S. sudarydamas jos vardu pirkimo–pardavimo sutartį viršijo savo įgaliojimus, todėl už šios sutarties prisiimtų įsipareigojimų vykdymą atsakingas J. S.. Tarp atsakovų L. J. ir J. S. 2011-08-08 sudaryta sutartis patvirtina, kad visų įsipareigojimų, t. y. komunikacijų, inžinerinių tinklų, kelių, kurie atsiras pardavus sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., įrengimo, tinkamą įvykdymą prisiima J. S., kuris sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis veikė pagal atsakovės 2008-05-20 įgaliojimą (t. 1, b. l. 23). Atsakovas J. S. (užsakovas) ir UAB „Kaselita“ (rangovas) 2012-05-15 sudarė statybos-montavimo darbų rangos sutartį, pagal ją UAB „Kaselita“ įsipareigojo įrengti vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus gyvenamųjų namų statybos kvartale, adresu (duomenys neskelbtini), darbų kaina – 275 231,77 Lt.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo bei kreditoriui nuostolių avansu atlyginimo, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą.

Ieškovas teigia, kad atsakovė L. J. neįvykdė sutartinės prievolės, numatytos 2010-05-11 sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte, kuriuo buvo įsipareigojusi parduodamame žemės sklype įrengti vandentiekio, nuotekų ir elektros inžinerinius tinklus, privažiuojamuosius kelius bei įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ir perduoti pirkėjo nuosavybėn, todėl prašo nuostolių avansu atlyginimo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu konstatuojamos šios trys būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d. ). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinės atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Įrodžius neteisėtus šalies veiksmus kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Ieškovas pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą nuostatą turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti visas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių sudarytą 2010-05-11 sutartį ir pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta 2010-05-11 sutartis turi kelių sutarčių požymių, t. y. tarp ginčo šalių susiklostė ne tik pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, bet ir civiliniai teisiniai santykiai, turintys rangos santykiams būdingų požymių. Pažymėtina, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą darbų kainą. Kaip matyti iš 2010-05-11 pirkimo–pardavimo sutarties turinio, šalys 5.4. punkte susitarė dėl rangos sutarties dalyko – atsakovė L. J. įsipareigojo ieškovo parduodamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti: vandentiekio, nuotekų ir elektros inžinerinius tinklus, privažiavimo prie sklypo žvyro kelius bei juos įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.645 str. 1 d.), taip pat šalys susitarė dėl darbų atlikimo termino, t. y. darbai turi būti atlikti iki pirmojo gyvenamojo namo atidavimo eksploatuoti (CK 6.652 str. 1 d.). Jeigu kreditorius nepakankamai bendradarbiauja su skolininku, neatlieka tam tikrų veiksmų, būtinų prievolei įvykdyti, dėl šios priežasties skolininkas objektyviai negali laiku įvykdyti prievolės, skolininkas nebus laikomas praleidusiu terminą (CK 6.260 str. 4 d.). Jeigu kreditorius pirmas pažeidė prievolę, skolininkas negali būti pripažintas pažeidusiu prievolę, kol ją pažeidžia kreditorius (CK 6.64 str. 3 d.). Tokiu atveju laikomasi nuostatos, kad negalima kaltinti skolininko prievolės neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Bylos duomenimis, nė vienas gyvenamasis namas mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale dar nėra atiduotas eksploatuoti, todėl pardavėjas prievolės įvykdymo termino nėra pažeidęs ir pagrindo daryti išvadą, kad jis neįvykdė sutartyje nustatytos pareigos, nėra.

Atsakovas J. S. sutinka, kad jis atsakingas už visų komunikacijų ir inžinerinių tinklų parduotuose žemės sklypuose įrengimą, pripažįsta savo pareigą įvykdyti įsipareigojimus ieškovui ir kitiems žemės sklypų savininkams ir šios prievolės vykdymo neatsisako, tai patvirtina ir 2012-05-15 su UAB „Kaselita“ sudaryta statybos-montavimo darbų rangos sutartis, pagal kurią UAB „Kaselita“ įsipareigojo įrengti vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus gyvenamųjų namų statybos kvartale, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas negali toliau vykdyti pradėtų darbų, nes kvartalo žemės sklypų savininkai nesumoka pinigų už komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimą, todėl atsakovas sustabdė sutartinių įsipareigojimų vykdymą (CK 6.64 str. 1 d. 2 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas nėra praleidęs sutarties įvykdymo termino, nes ne dėl jo kaltės dar nėra įvykdyta pirkimo–paradavimo sutartyje numatyta sąlyga, o būtent ji nėra įvykdyta dėl pačių žemės sklypų savininkų, taip pat ir ieškovo, neveikimo – atsisakymo mokėti už komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimą, todėl atsakovas ir negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei dėl jų ieškovui atsiradusių tiesioginių nuostolių (CPK 178 str.), todėl nėra teisinio pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 62 500 Lt kaina apima ir visų komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo kainą. Kaip matyti iš sutarties turinio, šios sutarties pagrindinis dalykas – pardavėjo įsipareigojimas parduoti žemės sklypą pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjo įsipareigojimas – žemės sklypą priimti ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Šios sutarties 2.1. punkte numatyta, kad 1.1. punkte minėtas daiktas, t. y. žemės sklypas, parduodamas už 62 500 Lt. Vien tai, kad pardavėjas šia sutartimi taip pat įsipareigojo įrengti visas komunikacijas šiame žemės sklype, neįrodo, kad šalys susitarė, kad komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo kaina įeina į parduodamo žemės sklypo kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys šia sutartimi susitarė tik dėl rangos dalyko, tai yra pardavėjas įsipareigojo įrengti visas komunikacijas ir inžinerinius tinklus pirkėjo žemės sklype ir juos perduoti pirkėjo nuosavybėn, tačiau šalys nesusitarė dėl rangos darbų atlikimo kainos bei mokėjimo už atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl darbų apmokėjimo šalys turėtų susitarti ateityje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad mažai tikėtina, jog atsakovė, šalies ekonominio pakilimo metu ieškovui žemės sklypą pardavusi už žymiai žemesnę nei vidutinė rinkos kainą, dar būtų įsipareigojusi savo sąskaita įrengti parduotame žemės sklype infrastruktūrą, kuriai įrengti, ieškovo teigimu, reikia 23 910,03 Lt. Be to, byloje esančios pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad tame pačiame kvartale buvo parduoti mažesnio dydžio žemės sklypai, nei ieškovui už didesnę kainą, t. y. 2008-04-03 0,0801 ha žemės sklypas parduotas už 100 000 Lt, 2010-12-02 0,0703 ha žemės sklypas parduotas už 43 000 Lt, ir į šių pardavimų kainą komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimas nebuvo įskaičiuotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad šalys 2010-05-11 sutartimi buvo sutarusios, kad į parduodamo žemės sklypo kainą įeina ir komunikacijų bei inžinerinių tinklų įrengimas ir atsakovai savo lėšomis įsipareigojo įrengti komunikacijas ir visus inžinerinius tinklus (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad atsakovui neįrengiant komunikacijų ir inžinerinių tinklų, jis pats ketina juos įrengti savo žemės sklype, todėl prašo priteisti iš atsakovų nuostolių avansu atlyginimą busimiems darbams atlikti. CK 6.61 straipsnis reglamentuoja prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmes. Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius avansu, kuris reikalingas darbams atlikti, privalėjo įrodyti, kad jo reikalaujama suma yra protinga, būtent tokio dydžio išlaidos yra reikalingos darbams atlikti bei ieškovas gali pats individualiai įsirengti visas komunikacijas savo žemės sklype (CPK 178 str.). Bylos duomenimis, atsakovas J. S. patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir tokiu būdu pakeitė žemės paskirtį iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtį bei suformavo 12 žemės sklypų kvartalą mažaaukščių namų statybai (t. 1 b. l. 24–27). Atsakovė, atstovaujama atsakovo J. S., pardavė fiziniams asmenims žemės sklypus bei sutartimis įsipareigojo įrengti visas komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Atsakovas vykdydamas šiuos įsipareigojimus sudarė su UAB „Kaselita” 2012-05-15 statybos-montavimo darbų rangos sutartį, ja buvo numatyta įrengti vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus gyvenamųjų namų statybos kvartale, adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektą. Ieškovas teigia, kad jis pats ketina įsirengti visas komunikacijas savo žemės sklype, o prašomų nuostolių dydį įrodinėjo 2012-05-15 atsakovo J. S. su UAB „Kaselita“ sudaryta statybos-montavimo darbų rangos sutartyje numatyta 276 231,77 Lt darbų kaina, todėl kiekvienas žemės sklypo savininkas turėtų atitinkamai sumokėti po 1/12 dalį, t. y. 22 935,98 Lt, taip pat Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartimi, kurią sudarė viena iš žemės sklypų savininkių A. M., šios sutarties kaina – 11 688,60 Lt, todėl kiekvienas žemės sklypo savininkas turėtų atitinkamai sumokėti po 1/12 dalį, t. y. 974,05 Lt, jau sumokėtos sumos (t. 1, b. l. 15–16, 17–19). Taip pat ieškovas pateikė UAB „Serenika“ vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrengimo sąmatą, pagal ją ieškovo žemės sklypui vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrengimas kainuotų 13 500 Lt, UAB „Mandivė“ sąmatą, pagal ją vandens gręžinio įrengimas jo žemės sklypui kainuotų 11 132 Lt (t. 1, b. l. 166, 168, 169). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos įrodymus mano, kad jie neįrodo, kad už ieškovo prašomą priteisti sumą galima įrengti visas komunikacijas viename jo žemės sklype, jų neįrengiant šalia esančiuose žemės sklypuose, nes, kaip jau minėta, atsakovas yra patvirtinęs detalųjį planą, suformavęs 12 žemės sklypų kvartalą mažaaukščių namų statybai, todėl natūralu, kad atsakovo prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti – įrengti visas komunikacijas, turėjo būti patvirtintas bendras viso gyvenamojo kvartalo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo projektas. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai yra statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Ieškovo pateiktos sąmatos yra tik komerciniai pasiūlymai, ieškovas nepateikė parengto projekto bei leidimo dėl inžinerinių tinklų statybos jo žemės sklype, sudarytų sutarčių dėl šių darbų atlikimo su įmonėmis (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad būtent tokio dydžio išlaidos yra būtinos ir reikalingos darbams atlikti bei ieškovas turi teisinę ir techninę galimybę individualiai įsirengti visas komunikacijas ir inžinerinius tinklus tik savo žemės sklype ir juos įteisinti atitinkamose institucijose.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė tos pačios pakopos teismų praktikos, suformuotos Klaipėdos rajono apylinkės teismo analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1902-729/2012. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmiausia vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, jais remtis reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008-01-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Apelianto nurodomos Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1902-729/2012 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) iš esmės skiriasi nuo šio ginčo faktinių aplinkybių, jos nėra tapačios ir šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, be to, apelianto nurodytas sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, o iš šio sprendimo negalima manyti, kad jis yra priimtas pagal suformuotą ir nusistovėjusią teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis ieškovo nurodytu sprendimu spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą šioje civilinėje byloje.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes pasiūlė atsakovei patikslinti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Bylos duomenimis, ieškovas nušalinimo teisėjai nebuvo pareiškęs. Apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Teismo posėdžio pirmininkas CPK nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas (CPK 243 str.). Vien ta aplinkybė, jog teismas teismo posėdžio metu paklausė, ar atsakovė neketina pasinaudoti jai suteikta procesine teise tikslinti priešieškinį, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-12 sprendimą palikti nepakeistą.