Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-383-2014

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00253-2013-9

2014 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistiesiems L. Š. ir A. P., jų gynėjams advokatams Renatai Vilčiauskienei, Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajai R. G., jos atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. G., nuteistojo A. P., nuteistojo L. Š. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1 d. ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos su bausme, paskirta 2013-11-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą ir paskirta L. Š. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d. ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. Š. pagal BK 178 str. 2 d. (2013-03-07 įvykis) ir pagal BK 187 str. 2 d., išteisintas, nenustačius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

A. P. pagal BK 178 str. 2 d. (2013-03-07 įvykis), išteisintas, nenustačius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Iš L. Š. ir A. P. solidariai priteistas nukentėjusiajai R. G. civilinis ieškinys (dėl dujų baliono įdėklo) – 80 Lt (aštuoniasdešimt litų).

Iš A. P. priteista nukentėjusiajai R. G. civilinis ieškinys (dėl neturtinės žalos) - 500 Lt (penki šimtai litų) ir civilinis ieškinys (dėl buto padegimo) dėl turtinės žalos – 12615 Lt (dvylika tūkstančių šeši šimtai penkiolika litų).

Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys atmestas BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. ir A. P. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-02-23, laikotarpiu nuo 15 val. iki 20 val., veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė svetimą nukentėjusiosios R. G. turtą, įsibraudami į butą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) - 50 litrų talpos buitinį dujų balioną, 115 litų vertės ir 50 litrų talpos buitinį dujų balioną, apipintą vytelių gaubtu, 195 litų vertės.

Be to, L. Š. nuteistas pagal BK 165 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-04-01, ryte, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) išimdamas verandos langą, neteisėtai pateko į S. S. priklausantį gyvenamąjį namą, kuriame, neturėdamas savininko leidimo, su draugais V. K. ir A. P. girtavo ir nakvojo iki 2013-04-03, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiojo būsto neliečiamumą.

Be to, A. P. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-02-23, apie 20 valandą, toje pačioje vietoje, siekdamas panaikinti vagystės įkalčius, visuotinai pavojingu būdu, žiebtuvėliu padegė nukentėjusiosios R. G. butą, sudegino kambariuose buvusį turtą, sugadino buto langus, duris ir sienas, padarydamas nukentėjusiajai 12615 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir L. Š. apeliaciniai skundai atmestini. N. R. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, prieš kiekvieno procesinio veiksmo su A. P. atlikimą, nuteistajam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir kiekvienu atveju A. P. išreiškė pageidavimą to procesinio veiksmo atlikimo metu turėti ar neturėti gynėją bei apie tai patvirtino savo parašu (t. 2 b. l. 68, 69, 76, 77, 80, 81, 83, 96), todėl nuteistojo skundo argumentas, jog nebuvo užtikrinta nuteistojo teisės į gynybą vykdant ikiteisminį tyrimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, nuteistajam A. P. būtų buvę grasinama ar daromas psichologinis spaudimas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nei raštu, nei žodžiu A. P. dėl grasinimų bei psichologinio poveikio, niekur nesikreipė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis A. P. turėjo galimybę apie daromą jam psichologinį poveikį informuoti savo gynėją, kuris dalyvavo jo apklausose ikiteisminiame tyrime, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta A. P. skundo argumentus dėl jam neva tai daromo psichologinio spaudimo iš ikiteisminiame tyrime dalyvavusių pareigūnų pusės, kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 62 – 63) buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė A. P., kurios išvadoje yra nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. psichikos sutrikimu ir net laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. Nusikaltimo padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. P. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodyta, jog A. P. epilepsijos priepuolių nebuvo apie 5 metus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo skundo argumentai, jog jis davė skirtingus parodymus dėl savo sveikatos ir psichinės būklės, kad jaučia pastovų sąmonės užtemimą, kad klaidingai suvokia reiškinius ir jį kamuoja pastovūs epilepsijos priepuoliai, atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, A. P. pasirinkta taktika neigti savo kaltę bei tvirtinti, kad davė neadekvačius parodymus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų bei prisipažino, kad įvykdė veikas, kurių iš tiesų nebuvo padaręs vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir teisingai įvertino kaltinamųjų A. P. ir L. Š. parodymus dėl nukentėjusios R. G. turto vagystės ir buto padegimo. Kaltinamasis A. P. buvo nenuoseklus duodamas paaiškinimus dėl šio nusikaltimo: vienu metu pripažindamas kaltę visa apimtimi dėl buto padegimo (2t.,b.l.73,78), tai vėl neigdamas (2t.,b.l.85). A. P. buvo pripažinęs, kad išeidamas padegė nukentėjusios R. G. butą, ir paaiškino kaip tai padarė. Kaltinamasis L. Š. buvo nuoseklus aiškindamas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes: jis visą laiką tvirtino, kad butą padegė A. P.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio vietoje buvo tik abu kaltinamieji: L. Š. ir A. P.. Apylinkės teismas tik šių kaltinamųjų parodymais galėjo nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. LR BPK 20 straipsnio prasme įtariamųjų, kaltinamųjų parodymai dėl įvykio yra vienas iš įrodymų šaltinių. Taigi, apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamųjų parodymus dėl įvykio nukentėjusios R. G. bute ir padarė pagrįstas išvadas dėl kaltinamojo A. P. kaltės dėl buto padegimo.

Dėl nuteistojo L. Š. apeliacinio skundo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl L. Š. prisipažinimo, nuoširdaus gailėjimosi ir parodymų davimo, kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės, todėl šiuo pagrindu yra galimybė paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes L. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Su tokiu pirmosios instancijos vertinimu, teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies, jo duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, juos keitė (t. 2 b. l. 4-5, 9,10, 13), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės neneigė, tačiau nebuvo nustatyta jo nuoširdaus gailėjimosi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog L. Š. prisipažinimas buvo formalus, be nuoširdaus gailėjimosi, dėl ko nėra pagrindo jį pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

Teismas, skirdamas L. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad prieš tai būdamas du kartus teistas ir vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, nuosprendžio priėmimo dienai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę dar už kitus nusikaltimus. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę ir netaikant kitų bausmių rūšių, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 165 str. 1 d. sankcijose.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo L. Š. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą (BK 63 str. 4 d.). Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis anksčiau ne vieną kartą teistas, ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo nutartimi panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vėlesniu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir subendrinta su neatlikta bausme. Kaip matyti L. Š. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti L. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Dėl nukentėjusiosios R. G. apeliacinio skundo.

N. R. G. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas nepagrįstai jos pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, nuosprendyje neaptarė dėl kokių motyvų netenkino ieškinio dalyje dėl turėtų 3215,52 Lt dydžio išlaidų susijusių su sudeginto buto remontu ir neteisingai išsprendė žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. šioje byloje 2014-02-01 yra pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės ir 80 Lt (dujų baliono dekoratyvinio gaubto vagystė) bei 12615 Lt (sudeginto turto vertė) turtinės žalos atlyginimo (t. 2 b.l.143-144). 2014-02-18 R. G. į bylą pateikė patikslinto civilinio ieškinio patikslinimą, dėl 5000 Lt neturtinės ir 80 Lt (dujų baliono dekoratyvinio gaubto vagystė) bei 15830,52 Lt (sudeginto turto vertė ir išlaidos susijusios su buto remontu) turtinės žalos atlyginimo, taip pat pateikė 3215,52 Lt išlaidas, susijusias su sudeginto buto remontu, pagrindžiančius dokumentus (t. 2 b. l. 171-176). Skundžiamu nuosprendžiu teismas solidariai iš L. Š. ir A. P. nukentėjusiosios R. G. naudai priteisė 80 Lt civilinį ieškinį (dėl dujų baliono įdėklo). Iš A. P. nukentėjusiosios R. G. naudai priteisė 12615 Lt civilinį ieškinį (dėl buto padegimo). Taip pat teismas iš dalies patenkino nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš A. P. priteisė 500 Lt.

Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji R. G. civilinį ieškinį yra pateikusi iki ikiteisminio tyrimo pradžios, vėliau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pateikė ir civilinio ieškinio patikslinimą bei pridėjo papildomai turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tik iš dalies patenkindamas jos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei neaptarė dėl kokių motyvų netenkino ieškinio dalyje dėl turėtų 3215,52 Lt dydžio išlaidų susijusių su sudeginto buto remontu, teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateiktas patikslinto civilinio ieškinio patikslinimas, kuriame nurodyta, jog turtinę žalą susijusią su bute buvusio turto sunaikinimu ir sugadinimu sudaro 12615 Lt (t. 3 b. l. 171). Iš pateiktų prie bylos pirkimo čekių matyti, kad turtinę žalą susijusią su buto remontu (įrengimu) sudaro 3215,52 Lt (t. 3 b. l. 172 – 176). Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys dėl 3215,52 Lt buto remonto (įrengimo) išlaidų yra visiškai pagrįstas, kadangi tai turi absoliutų priežastinį ryšį su buto padegimu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos susijusios su buto remontu (įrengimu) atlyginimu, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Nukentėjusioji R. G. apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą, jog skundžiamu nuosprendžiu iš A. P. jai priteista 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo kriterijų. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios išgyvenimus, nepatogumus, kurie tęsiasi ir iki dabar. Nukentėjusios manymu teismas nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimui priteisė tik 500 Lt.

Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala pagrindinai kyla dėl pažeistų neturtinių teisių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusioji R. G. neturtinę žalą sieja dėl turto praradimo. Turto praradimas tai turtinė žala, kuri atlyginama priteisiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Galima daryti prilaidą, kad turto praradimas sukėlė tam tikras pasekmes, pasireiškusias emociniais poveikiais į sveikatą. Tokiais atvejais, nukentėjusieji turi pateikti neginčijamus įrodymus, kad turto praradimas sukėlė sveikatos sutrikimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas nukentėjusiajai R. G. 500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad ji dėl nuteistojo A. P. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas į sveikatą (nervuojasi, sukyla kraujospūdis), tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatė. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti 5000 Lt suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiosios prašomą priteisti sumą sumažino iki 500 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją ir teismo priimtas sprendimas iš kaltininko A. P. priteisti R. G. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pažymėtina tai, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: - sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių. Darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai nukentėjusiajai R. G. dėl turto praradimo. Turtinių teisių pažeidimai (turto praradimas) negali būti adekvatūs neturtinių teisių pažeidimams ( sveikatos sutrikdymai, žmogaus mirtis, garbė), ir tuo pačiu neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti tapatus.

Nukentėjusioji R. G. taip pat savo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atidėdamas A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nesivadovavo BK 75 str. 3 d. ir 4 d. nuostatomis ir nenustatė jam pareigos atlyginti padarytą ir priteistą žalą bei nenustatė laiko per kurį A. P. turi atlyginti padarytą ir priteistą žalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas pagal BK 75 str. 3 d. ir 4 d. įtvirtintas nuostatas turi teisę, bet ne pareigą paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų įtakos nuteistojo elgesiui bei turi teisę nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš nuteistojo A. P. turtinę žalą nukentėjusiosios R. G. naudai, tokių įstatyme nenumatytų pareigų nenustatė ir laiko per kurį nuteistasis turi pareigą atlyginti priteistą ieškinį nenurodė, todėl civilinio ieškinio įvykdymo klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajam A. P. geranoriškai jo nemokant, nukentėjusiosios iniciatyva galės būti perduotas vykdyti antstoliams.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam L. Š., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 10 d. sudaro atitinkamai 120 litų (34,75 EUR) dydžio advokato užmokestis (t. 3 b. l. 79,80). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2009, 2K-419/2011).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (t. 3 b. l. 82) nuspręsta, nukentėjusiajai R. G. teikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos atlyginimo, apskundimo ir žalos atlyginimo klausimu atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios R. G. atstovės advokatės Angelės Fominienės atstovavimo išlaidas iki 2014 m. spalio 2 d. sudarė 230 litų (66,61 EUR) dydžio advokato užmokestis (t. 3 b. l. 93, 94). Šios išlaidos laikomos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad procesas pradėtas ir vyksta dėl nuteistojo A. P. ir L. Š. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, į tai, kad nukentėjusiosios R. G. civilinis ieškinys yra tenkinamas, nors ir ne pilna apimtimi, 230 litų (66,61 EUR) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistinos solidariai iš L. Š. ir A. P.. (BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. P. ir nuteistojo L. Š. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės apeliacinius skundus atmesti.

N. R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajai R. G. priteistą 12615 Lt turtinės žalos atlyginimą iš A. P. padidinti ir priteisti nukentėjusiajai R. G. iš nuteistojo A. P. 15830,52 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt litų 52 centus) (4584 EUR) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 230 Lt (du šimtus trisdešimt litų) (66 EUR) nukentėjusios R. G. atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme solidariai iš nuteistųjų L. Š. ir A. P..