Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-15 · Administracinė byla Nr. I3-11584-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-15
Bylos Nr.
I3-11584-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02888-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. F.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-11584-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02888-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui E. K.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131359 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris panaikintas ginčijamu Sprendimu, jam išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą.

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Sprendimo išvada, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsta. Pareiškėjas paaiškina, kad jis didžiąją dalį gyvenimo gyvena Lietuvoje. Jokių duomenų, kad jis skleistų informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus, nėra. Tokie duomenys nenurodyti ir Migracijos departamento Sprendime. Vienintelis Sprendimo motyvas yra tas, kad jis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai užrašė: „toks yra Krymo gyventojų sprendimas“.

Pareiškėjas pažymi, kad jis, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad yra prieš Rusijos karą Ukrainoje. Šią aplinkybę Migracijos departamentas nurodė Sprendime, tačiau jos nevertino kitų jo atsakymų kontekste. Teigia, kad Migracijos departamento išvada, jog jis reiškia palankumą Rusijos Federacijos režimui ir kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsta.

Pareiškėjas, remdamasis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, skunde teigia, kad egzistuojant jo stipriam ryšiui su Lietuva ir esant tvirtai jo integracijai Lietuvoje, Valstybės saugumo departamentas turi atlikti ypatingai kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl jo grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėjo būti itin išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar jis kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui (LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

Pareiškėjo tvirtinimu, institucija, sprendžianti dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui, pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turi nustatyti, kad: 1) užsienietis kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas / nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies, neproporcingu konkrečioje situacijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Valstybės saugumo departamento vertinimas ir jo pagrindu Migracijos departamento padaryta išvada dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra formalaus pobūdžio. Pareiškėjo nuomone, Valstybės saugumo departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško jo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, Migracijos departamentas neatliko kompleksinio informacijos, susijusios su juo, vertinimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) metais ir nepertraukiamai gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo ir gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gerai moka lietuvių kalbą, nuo (duomenys neskelbtini) metų iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas išlaiko ir prižiūri nepilnametį sūnų V. F., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuva yra pareiškėjo ekonominių interesų centras. Pareiškėjo tvirtinimu, šios aplinkybės patvirtina jo ilgalaikius ir stiprius šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

Pareiškėjas pažymi, kad, nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų ir išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) negali, nes su šia šalimi neturi jokių šeiminių ar ekonominių ryšių.

Pareiškėjo nuomone, Sprendime nurodyti motyvai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti (b. l. 1-6, 23-27).

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-3956, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 10 klausimą atsako teigiamai, o atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad dėl atsakymo į klausimyno klausimą apie Krymo priklausomybę pareiškėjas negali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiškėjas tiek klausimyne, tiek apklausos metu nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Anot atsakovo, tokiu būdu pareiškėjas sąmoningai reiškia paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Atsakovas pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvadoje nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais. Nurodo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl Migracijos departamento galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, atsakymai leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui (įvertintas ginčijamo sprendimo proporcingumas).

Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-79).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.

Valstybės saugumo departamento teigimu, pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną ir atsakydamas į apklausos metu užduotus klausimus, išreiškė paramą Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijų okupacijai.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau nėra kėlęs grėsmės Lietuvai ir vien atsakymas, jog Krymas priklauso Rusijai, sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, neturėtų būti apskritai vertinamas, tačiau, Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad: „Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik ES, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje, įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ Seimas primena, kad 2014 m. Rusija įvykdė Krymo aneksiją, organizuodama neteisėtą referendumą, ir šia rezoliucija Seimas tvirtai remia Ukrainos teritorijos vientisumą ir Ukrainos Konstitucijoje nustatytą ir tarptautiniu mastu pripažintą jos sienų neliečiamybę.

Valstybės saugumo departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad priimant ginčijamą Sprendimą, nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, jog pareiškėjas ilgą laiką gyvena Lietuvoje, joje dirbo, todėl jo buvimas Lietuvoje niekaip negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą. Kadangi pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis Lietuvoje gyveno ilgą laiką ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti ar pratęsti (pakeisti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, tiek Valstybės saugumo departamentas, atlikęs vertinimą, tiek Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o atsakymai į kitus Klausimyno klausimus nesudaro pagrindo paneigti Valstybės saugumo departamento vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui (b. l. 67-70).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131359 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. F., gim. (duomenys neskelbtini) d., 2024 m. kovo 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2403-LNGK-0267 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (toliau – Prašymas) (b. l. 92-94).

Pareiškėjas, pildydamas klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?), pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai užrašė: „toks yra Krymo gyventojų sprendimas“ (b. l. 95-101).

Migracijos departamentas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 54 straipsnyje, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija; toliau – Aprašas) 83 punktu išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas atsakymą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl Klausimyno vertinimo“ (b. l. 71-72, 90-91).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S131359 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (b. l. 17-22, 38-43, 83-88).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nurodyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Aprašo 74.6. punkte (2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1V-701 redakcija) nurodyta, kad užsienietis teikdamas prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo, be kita ko, užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).

Aprašo 85¹ punkte (2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1V-701 redakcija) nustatyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis aprašo 74.6 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, per MIGRIS išsiunčia paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir siųsdamas šį paklausimą nurodo, kad užsienietis aprašo 74.6 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Tvarkos aprašo 105 punkte (2023 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-190 redakcija) numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikintas tik gavus atsakingos institucijos išvadą apie asmens keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2019 m. balandžio 10 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas pripažįsta, kad jis, teikdamas prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užpildė klausimyną ir, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?), pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai užrašė: „toks yra Krymo gyventojų sprendimas“.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 „Dėl Klausimyno vertinimo“, be kita ko, nurodė, kad „jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.“

Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3926 „Dėl Klausimyno vertinimo“, Valstybės saugumo departamentas pasiūlė Migracijos departamentui remtis nurodytu vertinimu priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakant į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, ir nesiųsti papildomai vertinti Valstybės saugumo departamentui, taip taupant administracinius, žmogiškuosius resursus bei trumpinant sprendimų priėmimo laiką.

Teismas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 „Dėl Klausimyno vertinimo“ turinį, daro išvadą, jog tai yra trafaretinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra išreikšta atsakingos institucijos pozicija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Valstybės saugumo departamentas nepateikė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui individualaus vertinimo, pareiškėjo keliamos grėsmės realumo ir akivaizdumo neindividualizavo.

Teismas, įvertinęs tai, jog šiuo atveju Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, rėmėsi Valstybės saugumo departamento 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl Klausimyno vertinimo “, kuris buvo parengtas a priori (iš anksto) ir nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu, o tik pateikiamas Valstybės saugumo departamento bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, daro išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 konstatuota, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalys). Tokiu būdu yra nustatoma pareiga Valstybės saugumo departamentui pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas Valstybės saugumo departamento raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į Klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti Valstybės saugumo departamentui bei kad minėti atsakymai reiškia, jog užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai Valstybės saugumo departamento išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio Valstybės saugumo departamento raštas nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti Valstybės saugumo departamento išvadas patvirtina nuosekli LVAT praktika (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, kt.).

Kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui bei sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi), reikalingas išsamus individualus kompleksinis užsienietį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsakovas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).

Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nebuvo individualizuota, kompetentingai institucijai – Valstybės saugumo departamentui neatlikus personalizuoto užsieniečio (pareiškėjo) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) bei Migracijos departamentui negavus atitinkamos Valstybės saugumo departamento išvados dėl pareiškėjo (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis), nors pagal LVAT praktiką sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024).

Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo, Aprašo nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti panaikintas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismui konstatavus, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, kiti pareiškėjo skunde, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodyti argumentai yra nereikšmingi ir jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131359 „Panaikinti LR ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES“ .

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė