- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eA-2122-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00656-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. V. pateikė teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 23S4744 (skunde nurodyta neteisinga sprendimo data – 2022 m. gruodžio 27 d., laikytina rašymo apsirikimu, toliau tekste aptariamas 2023 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 23S4744) panaikinti leidimą nuolat gyventi I. V. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. 2022 m. gruodžio 8 d. jis pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu, t. y., kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Pareiškėjas užpildė ir pateikė anketą (klausimyną), privalomai teikiamą prie šio prašymo. Departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.2. Departamento Sprendimas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 98¹ straipsnį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Departamentas priėmė Sprendimą nurodydamas vienintelį motyvą – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą (raštą Nr. 18-10819 (toliau – ir Išvada)), jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tokią išvadą VSD padarė, nes pareiškėjas, pildydamas Departamento pateiktą klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, todėl buvo padaryta išvada, jog deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Sprendimas pažeidžia VAĮ 10 reikalavimus, nes jame nėra pateikta faktų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas vertinamas kaip nemotyvuotas ir neparemtas faktinėmis aplinkybėmis. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Departamentas visiškai nevertino visų prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, rėmėsi tik VSD vertinimu, nors Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialias pobūdžio teisines pasekmes, turėjo priimti vadovaujantis VAĮ 10 straipsniu.
2.3. Pareiškėjas yra susietas su Lietuvos Respublika įvairiapusiškai, nepertraukiamais ryšiais, be to, jis nepalaiko jokių ryšių su kitomis šalimis, neišsaugojęs ryšių su pilietybės šalimi, todėl net nėra hipotetinės galimybės pareiškėjui palikus namus, kuriuose gyvena 45 metus, išvykti į kitą šalį. Iš Sprendimo matyti, kad sprendžiant dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje nebuvo įvertintas jo 45 metų gyvenimas Lietuvoje, jo indėlis į šalies ekonomiką, jos darbas, jo ryšiai, veikla, užpildytos anketos kontekste, tam, kad padaryti objektyvias prognozes apie jo elgesio perspektyvą. Jo darbas branduolinės reikšmės energetiniame objekte įmanomas tik turint VSD teigiamą rekomendaciją bei kasmet atliekamas patikras dėl grėsmių valstybės saugumui apie darbuotoją, todėl šiuo atveju daroma išvada, kad pareiškėjas atitinka rekomendacijas tokio saugumo reikalavimus, nes jo specialiąja teise tarnyboje tokio lygio objekte suabejota nebuvo.
2.4. Pareiškėjas klausimyne pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos veiksmams Ukrainoje, tačiau pažymėjo langelyje, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau šis atsakymas, jau atsakius, kad prieštaraujama kariniams veiksmams, negali būti vertinamas vienareikšmiškai, nes pareiškėjas neturėjo galimybės teikti paaiškinimo, kodėl būtent tokį atsakymo variantą pasirinko. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Visagino miestas, kur dauguma gyventojų susiduria su sunkumais dėl valstybinės kalbos, todėl jam nebuvo aiški klausimo formuluotė „Kam priklauso Krymas“. Toks klausimas gali sukelti pagrįstas abejones bet kuriam asmeniui, nes įvairūs šaltiniai teikia nevienareikšmius išaiškinimus, todėl tikėtina, kad toks atsakymo pasirinkimas savaime reikalauja atsakančiojo asmens tikslaus paaiškinimo. Pastebėtina, kad klausimas neaiškus, todėl nesupratus, ko tiksliai klausiama, galima ir sąžiningai pažymint klaidingą langelį, klysti interpretuojant klausimą faktinėje ar istorinėje retrospektyvoje.
2.5. Visuotinėje paieškos sistemoje „GOOGLE“ įvedus užklausą „Kam priklauso Krymas“ yra pateikiama informacija, kad „faktiškai (de facto) Krymo teritorija priklauso Rusijai“. Pareiškėjas paaiškina, kad nėra tarptautinės teisės ekspertas, nei istorikas, pareiškėjo žiniomis – Krymas yra buvusi Ukrainos teritorijos dalis, kurią užgrobė šiuo metu Rusija Federacija ir valdo, todėl atsakant į klausimą turėtas omenyje šiuo metu esantis teritorijos faktinis valdymas, tačiau toks neaiškaus klausimo interpretavimas pateikiant VSD Išvadą kaip vienareikšmiškai pagrindžiančią asmens grėsmę Lietuvos Respublikai sudaro diletantizmo įspūdį ir leidžia daryti prielaidą, kad grėsmė nacionaliniam saugumui kildinama vien iš pareiškėjo pilietybės, ignoruojant asmenines savybes, o tai jau yra diskriminacija. Pažymėtina, kad visi žmonės yra skirtingi, todėl kiekvienas žmogus turi būti vertinamas individualiai, o kolektyvinė atsakomybė pagal pilietybę teisinėje valstybėje nėra priimtina. Pažymėtina, kad teikiamas klausimas „Kam priklauso Krymas“ yra absoliučiai neaiškus, nes jame nėra detalizuojama apie kokią priklausomybę – teritorinę, politinę ar istorinę – kalbama. Akivaizdu, jog šiuo atveju klausimas turėtų skambėti: „ar jūs pateisinate Krymo aneksiją Rusijos Federacijos veiksmais“ ar pan.
2.6. Departamentas savo rašte teikia išsamų paaiškinimą apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kas yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, taip pat cituoja Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, tačiau šios informacijos išdėstymas niekaip nesusietas būtent su pareiškėju, nenurodoma, kokia jo tiksli jo gyvenimo ir veiklos grėsmė kyla valstybės saugumui pagal išdėstytus aktus. Šie teisės aktai šiuo atveju negali būti vertinami kaip pakankamas teisinis pagrindas be sistemingo surinktų faktų aiškinimo, visų duomenų sugretinimo, šis kontekstas niekaip neindividualizuotas atskleidžiant pareiškėjo situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra pagrįstas iš esmės vien VSD Išvada (įslaptintais duomenimis), absoliučiai neįrodo pareiškėjo grėsmės, o visiškai priešingai, įrodo pareiškėjo lojalumą Lietuvai, t. y., valstybei, kurioje jis gyvena ir ją gerbia. Šiuo atveju jokių faktinės grėsmės aplinkybių nenustatyta, o sprendimas priimtas akivaizdžiai remiantis bendro pobūdžio informacija, padarant klaidingą interpretaciją iš vienintelio langelio pažymėjimo anketoje. Kitokia informacija, kuria galėjo remtis Departamentas, pareiškėjui nežinoma.
2.7. Dėl Sprendimo patyrė įvairiapusiškas neigiamas pasekmes, o ypatingai baimę dėl atsiskyrimo nuo šeimos ir prarasti per visą gyvenimo sukauptą turtą, būti pašalintam iš namų ir šalies, nes yra garbaus amžiaus, todėl į tai reikalinga ypatingai atsižvelgti, be to, priimant tokį ydingą sprendimą, nesiremta tarptautinės teisės išaiškinimais ir priimtas neproporcingas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjo atvejis tik paremtas būtent prielaida, „ką jis mano“, bet ne nustatyta jo subjektyvia nuomone, dėl ko skundžiamas sprendimas gali būti vertinamas kaip pagrįstas bendrąją prevencija, bet ne atvejo motyvuota analize. Sprendimą priėmęs Departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai bei visiškai neatsižvelgė į proporcingumo principą, sprendimą grindė tendencinga ir nepagrįsta VSD Išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes pažymėjo ne tą langelį, be galimybės paaiškinti – gal suklydo, gal nesuprato, t. y., grindė vien prielaidomis ir spėlionėmis, todėl jis privalo būti panaikintas kaip neproporcingas ir pažeidžiantis administracinių sprendimų priėmimo tvarką. Departamentas, nevertindamas visų prašyme pakeisti leidimą gyventi duomenų, besivadovaudamas vien tik VSD nepagrįsta Išvada, priėmė Sprendimą vieninteliu motyvu, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas, perduodant jį priėmusiai institucijai spręsti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas nurodė, kad:
4.1. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai toleruojantiems Rusijos Federacijos režimą, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
4.2. Priimdamas Sprendimą Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.4. 2022 m. gruodžio 27 d. Departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-10819 (Išvadą), kurioje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.
4.5. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad jis nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Iš klausimyno matyti, kad pareiškėjas jį pildė pats, į dalį klausimų atsakė išsamiai, ginčo dėl to, kad klausimyno pildymo metu jam buvo kilę klausimai ar neaiškumai, kad būtų prašęs Departamento darbuotojo padėti paaiškinti klausimus, nenurodė, todėl akivaizdu, jog skunde išdėstyti argumentai dėl tariamo klausimo nesupratimo kilo tik gavus neigiamą sprendimą ir vertintini kaip išimtinai gynybinė pozicija. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Galų gale, klausimas suformuluotas taip, t. y. „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis ar istorinis, ne apie tai, kas dabar okupavęs, faktiškai dabar valdo Krymą, o būtent – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi, nei geografiškai, nei faktiškai Krymas Rusijai nepriklauso, nes Rusijos armija neteisėtai yra įžengusi į tą teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus.
4.6. Skunde pareiškėjo pateikta informacija iš Wikipedija internetinio puslapio pateikia faktinius duomenis apie Krymo istoriją ir tai, kas kokiu laikotarpiu jį valdė, tačiau, kaip minėta aukščiau, Departamentas klausimyne pareiškėjo prašė pateikti jo asmeninę nuomonę apie tai, kam dabar priklauso Krymas. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad jis dėl to, kad gyvena Visagine ir kalba rusų kalba, galėjo klausimo nesuprasti, tačiau šie argumentai deklaratyvūs, nes klausimynas pateiktas rusų kalba. Klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes, ypač šiuo laikotarpiu, kada šiuo klausimu yra pateikiama daug informacijos. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus, sugyventinės pilietybės (Ukrainos pilietė) nepagrįstos ir vertintinos kaip gynybinė pozicija. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją gali būti atsisakoma išduoti leidimą. Tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi ar jis buvo tikrinamas VSD praeityje, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 54 straipsnyje įtvirtinti leidimų nuolat gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą nuolat gyventi.
4.7. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – ir NATO), ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.
4.8. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad nebuvo įvertinta tai, kad jo su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, jis yra lojalus Lietuvai ir lojalumą patvirtina jo 45 pragyventi metai Lietuvoje, santuoka su lietuve, užauginti vaikai, darbas valstybinės reikšmės objekte, nuosavybė Lietuvoje, nagrinėjamu atveju nėra aktualios bylai aplinkybės, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu, be to, tai nepaneigia Departamento Sprendimo išvadų. Tai, kad pareiškėjo sugyventinė yra Ukrainos pilietė ir jis padeda prižiūrėti jos mamą taip pat nepaneigia Departamento Sprendimo. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.9. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi panaikintas ne dėl to, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, o dėl jo asmeninės išreikštos pozicijos, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, išdėstytos faktinės aplinkybės susijusios su pareiškėjo situacija, motyvai išdėstyti aiškiai. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
6. VSD nurodė, kad:
6.1. Sprendimas priimtas pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys dėl Sprendimo priėmimo pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jis priimtas viešojo administravimo subjekto, turinčio tam suteiktus įgaliojimus, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, Sprendimo motyvai, apskundimo tvarka bei atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
6.2. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2022 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Departamento pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje 2022 metų grėsmių vertinimo ataskaitoje.
6.3. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 1998 m., jo sutuoktinė buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7426805 buvo išduotas 2018 m. sausio 16 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. sausio 16 d.
8.2. 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. 2022 m. gruodžio 27 d. Departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Departamento klausimyne, pateikdamas prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas, atsakydamas į klausimą, kam priklauso Krymas, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai „prijaučiantiems“ režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
8.3. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
9. Teismas aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (104-105 p., nustatančius leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką). Teismas taip pat apžvelgė šio reguliavimo taikymo praktiką, teismų praktiką. Teismas darė išvadą, kad iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu.
10. Teismas nurodė, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
11. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl klausimyno klausimo dėl Krymo priklausomybės, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klausimyną pildė pats, iš klausimyno matyti, jog į dalį klausimų pareiškėjas atsakė išsamiai. Pareiškėjas nenurodė, jog klausimyno pildymo metu jam buvo kilę klausimai ar neaiškumai, kad būtų prašęs Departamento darbuotojo padėti paaiškinti klausimus, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis nesuprato klausimyno klausimų yra vertinama kaip išimtinai gynybinė pozicija. Teismas atkreipė dėmesį tai, jog klausimas yra suformuluotas taip, t. y. „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ kais kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis ar istorinis, ne apie tai, kas dabar okupavęs, faktiškai dabar valdo ar pan., Krymą, o būtent – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Skunde pareiškėjo pateikta informacija iš Wikipedija internetinio puslapio pateikia faktinius duomenis apie Krymo istoriją ir tai, kas kokiu laikotarpiu jį valdė, tačiau, kaip minėta aukščiau, Departamentas klausimyne pareiškėjo prašė pateikti jo asmeninę nuomonę apie tai, kam dabar priklauso Krymas. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad jis dėl to, kad gyvena Visagine ir kalba rusų kalba, galėjo klausimo nesuprasti, tačiau šie argumentai deklaratyvūs, nes klausimynas pateiktas rusų kalba. Teismo vertinimu, klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes, ypač šiuo laikotarpiu, kada šiuo klausimu yra pateikiama daug informacijos. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus, sugyventinės pilietybės (Ukrainos pilietė) nepagrįstos ir vertintos kaip gynybinė pozicija. Tai, kad pareiškėjo sugyventinė yra Ukrainos pilietė ir jis padeda prižiūrėti jos mamą taip pat nepaneigia Departamento išvadų. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Teismas vertino, kad Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Teismo vertinimu, VSD išvados padarytos atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Sprendimas priimtas pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Sprendimas priimtas viešojo administravimo subjekto, turinčio tam suteiktus įgaliojimus, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, Sprendimo motyvai, apskundimo tvarka bei atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Departamento Sprendimas paliktas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
14. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas darė išvadą, jog negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės išdavimo; priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas nurodo, kad nors Departamentas, priimdamas sprendimą, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Departamentas konsultuojasi (pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 125.1 p.) su VSD – ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taigi VSD išvada savo prigimtimi yra konsultacinio pobūdžio, o ne esminė ir vienintelė sąlyga, leidžianti priimti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų faktų apie jo šeiminę padėtį, jo darbą, gaunamas pajamas Lietuvoje, turimą turtą, bendrą faktinę gyvenimo Lietuvoje trukmę. Nagrinėjamu atveju situacijos individualizavimas vis dėlto atliktas nebuvo, o teismo nepripažintas kaip ydingas ir neteisėtas. Akivaizdu, kad į apskųstą Departamento Sprendimą buvo tik perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos, t. y. pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, jo ekonominių, socialinių ryšių bei nevertinant proporcingumo principo.
18. Akcentuotina ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, nebuvo susipažinęs su tuo, kad Departamentas dabartiniu metu yra pakeitęs klausimyno 11 klausimo formuluotę ir šiuo metu klausimyne užduodamas klausimas – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Vadinasi, ankstesnė klausimo formuluotė nebuvo pakankamai aiški ir galinti tinkamai išreikšti pildančiojo asmens valią ir nuomonę, todėl teismo išvada, kad klausimas yra korektiškas, nedviprasmiškas, o atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, negali būti pripažinta pakankamai pagrįsta.
Šalies argumentai
19. Apeliantas taip pat nurodo, jog ta pati Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eI2-5482-816/2023, susidedanti iš tų pačių teisėjų, 2023 m. gegužės 22 d. sprendime nagrinėdama analogišką bylą pagal analogiškas faktines aplinkybes padarė priešingą išvadą dėl atsakymų į klausimyno klausimą Nr. 11, nurodydama, kad klausimas dėl Krymo priklausomybės negali būti suprantamas vienareikšmiškai.
20. Departamentas nepagrindė proporcingumo principo taikymo, o pirmosios instancijos teismas to nevertino.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra naujų aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytą išvadą dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui, ir tai, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamos bylos dalykas – Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi teisėtumas ir pagrįstumas.
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pripažinęs, kad Departamentas atliko savarankišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir pakankamai motyvavo priimtą Sprendimą, todėl jo nėra pagrindo naikinti.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo atliktas pareiškėjo individualus vertinimas – neįvertinti pareiškėjo pateikti faktai apie jo šeiminę padėtį, jo darbą, gaunamas pajamas Lietuvoje, turimą turtą, bendrą faktinę gyvenimo Lietuvoje trukmę. Sprendime atsakovas tik perkėlė VSD Išvadą, nesivadovavo proporcingumo principu.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
27. Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną (11 klausimas), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, toks atsakymas įrodo pareiškėjo Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų toleravimą ir palaikymą, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos ir jos sąjungininkių nacionaliniam saugumui.
28. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7426805 galiojo iki 2023 m. sausio 16 d. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Departamentą dėl nurodyto leidimo pratęsimo ir kartu su prašymu užpildė pateiktą klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Kam priklauso Krymas?) nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. 2022 m. gruodžio 27 d. Departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Departamentas VSD Išvados pagrindu priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nei iš Išvados, nei iš Migracijos Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinant, ar pareiškėjo keliamos grėsmės pasireiškimo rizikos tikimybė nusvers pareiškėjui Sprendimu sukeliamas teisines pasekmes (pvz. išsiuntimą į kilmės valstybę).
31. Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas. Išvada apie pareiškėjo (apelianto) grėsmę valstybės saugumui, remiantis vienintele aplinkybe (atsakymas į klausimyno klausimą dėl Krymo priklausomybės), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, laikytina formalia, net ir dabartinių aplinkybių kontekste. Pavojingumas Lietuvos Respublikos saugumui turėtų būti vertinamas visumoje kartu su kitomis aplinkybėmis, tarp kurių ir pareiškėjo nurodomos, tačiau tiriamu atveju toks vertinimas vis dėlto nebuvo atliktas.
32. Pirmosios instancijos teismas į pirmiau išdėstytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant Departamento Sprendimą bei įpareigojant Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
33. Išdėstytų nuostatų pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsakovas iš naujo įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
34. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
38. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme: 1 815 Eur (įskaitant PVM) už skundo parengimą; 435,60 Eur (įskaitant PVM) už 3 val. teisinio darbo už atstovavimą, įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui; 72,60 Eur (įskaitant PVM) už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.
39. Pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl 1 588 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1 500,40 Eur (įskaitant PVM) už skundo parengimą apeliacinės instancijos teismui; 72,60 Eur (įskaitant PVM) už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą; 15 Eur žyminio mokesčio.
40. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs. Pareiškėjas apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjui grąžinama permokėta 3,75 Eur žyminio mokesčio suma.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo I. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 23S4744, kuriuo I. V. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti I. V. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
Priteisti pareiškėjui I. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui I. V. žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus ir 75 centus).
Sprendimas neskundžiamas.