- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-2430-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07550-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 23S88345, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. kovo 14 d. jis pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti turimą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kadangi šio leidimo terminas baigiasi 2023 m. kovo 26 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 str. 2 d. 3 p.). Sprendimu Migracijos departamentas panaikino leidimą Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui), nes pareiškėjas į Migracijos departamento parengto klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Spendimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 (toliau – ir Raštas) pateiktą vertinimą, kad užsienietis nurodęs, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat į pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. vykusioje apklausoje pateiktus paaiškinimus, pareiškėjo ryšius su Lietuva, ir darė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės saugumui regimybė.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis faktiškai nuo 1960 metų nepertraukiamai gyvena Lietuvos teritorijoje, nuo 1993 metų kas penkerius metus gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjo lojalumas Lietuvos valstybei nekėlė valstybinėms institucijoms abejonių ir tik pasikeitusi situacija Ukrainoje lėmė padidėjusį valstybės institucijų aktyvumą ir naujų patikrinimo taisyklių užsieniečiams įvedimą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra rusų tautybės, gyvendamas Lietuvoje bendravo tik su rusakalbiais, todėl šia kalba įprato bendrauti ir neįgijo geresnių lietuvių kalbos žinių, tačiau tai savaime nelemia, kad jis negerbia Lietuvos valstybės, santvarkos ir piliečių. Pareiškėjo teigimu, lietuvių kalba jam nebuvo labai reikalinga, pavyzdžiui, tvarkant reikalus valstybės institucijose, padeda pažįstami asmenys, mokantys lietuvių ir rusų kalbas, todėl jis neskyrė laiko ir pastangų išmokti vieną sunkiausių pasaulyje kalbų – lietuvių kalbą. Pareiškėjui yra 82 metai, jis praktiškai nebeturi pakankamai galimybių išmokti lietuvių kalbą, tačiau tai nelemia, kad jis negerbia valstybės, kalbos, tokios atsakovo išvados yra neobjektyvios.
6. Dėl pateikto atsakymo į klausimyno 11 klausimą pareiškėjas detalizavo, kad įvyko nesusipratimas, kadangi iki tol įprasti leidimo tvarkos pakeitimai tokio amžiaus asmeniui yra sunkiau suprantami ir ilgiau išmokstami. Pareiškėjui niekas aiškiai nenurodė, kaip pildyti klausimyną, nepadėjo pareiškėjui jo užpildyti, nepaaiškino, kokios atsisakymo pildyti klausimyną ar neteisingo užpildymo pasekmės. Pareiškėjas manė, kad klausimyno užpildymas yra naujai atsiradęs įprastas formalumas. Pareiškėjas, neturėdamas pakankamų lietuvių kalbos žinių, kvalifikuoto vertėjo, tiesiog suklydo priskirdamas Krymą Rusijai, kadangi ne visiškai suprato lietuviškai parašyto klausimo esmę.
7. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo poziciją pagrindžia 2023 m. gegužės 10 d. apklausa, kurios metu jis nurodė esantis prieš bet kokios formos karą, kadangi jame žūsta žmonės, t. y. pareiškėjas, priešingai nei nurodyta Sprendime, yra prieš bet kokios formos agresiją, smurtą, destrukciją ir pan., todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas palaiko Rusijos vykdomą karo politiką, jai pritaria, laikytina logine klaida.
8. Pareiškėjas tvirtino, kad jis jokios grėsmės Lietuvai nekelia, dėl amžiaus, sveikatos būklės jis neturi galimybių aktyviai veikti prieš Lietuvos valstybę, tokio amžiaus asmenims pagal Įstatymą nereikia laikyti valstybinės kalbos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų. Pareiškėjas daug metų gyvena Lietuvoje, niekada neprieštaravo ir viešai nereiškė nepasitenkinimo joje galiojančia santvarka, todėl nepakankamai aiškios naujai atsiradusios leidimo išdavimo procedūros lėmė nesusipratimą dėl reikšmingų tikrovės faktų. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pernelyg garbingo amžiaus, kad galėtų pradėti naują gyvenimo etapą kitoje valstybėje, kurioje jis neturi nei ryšių, nei turto, nei kitokių sąsajų, išskyrus pilietybę.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo galiojimas), kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai ar Rusijos Federacijai“ pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
11. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad gavo VSD 2023 m. kovo 27 d. raštą Nr. 18-3402 (toliau – ir Išvada), kuriame, VSD vertinimu, pripažįstama, jog pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, o tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; kt.
12. Atsakovas pažymėjo, kad siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų veiksmų Ukrainoje ir patikslinti klausimyne nurodytą informaciją, jis 2023 m. gegužės 10 d. organizavo pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas teigė neturintis nuomonės apie tai, kas vyksta Ukrainoje, nes tai yra politika, o jis su politika nėra susijęs, teigė bendro pobūdžio atsakymus į kitus klausimus, nurodė, kad žiūri Rusijos Federacijos retransliuojamas televizijos programas, nors nuo pirmos karo Ukrainoje dienos šių programų retransliavimas sustabdytas.
13. Atsakovo įsitikinimu, įvertinus apklausos metu pareiškėjo pateiktus atsakymus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas tik formaliai išreiškė savo nuomonę ir neatskleidė savo tikrojo požiūrio į susiklosčiusią geopolitinę situaciją, kuri yra svarbi vertinant, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir ar nepiktnaudžiauja migracijos procedūromis. Vien tai, kad pareiškėjas vengia tiesiogiai atsakyti į jam užduodamus klausimus arba atsakydamas į juos, tiesiog nurodo, kad jis nėra susijęs su politika ir pan., nepaneigia fakto, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, pažymėjo, kad nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau šis atsakymas savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi, kaip matyti iš paaiškinimų apklausos metu, pareiškėjas kariniams veiksmams nepritaria todėl, kad karo metu žūsta žmonės, t. y. vengia tiesiogiai išreikšti savo poziciją dėl agresyvios Rusijos užsienio politikos, nors kaip buvęs karininkas turėtų suvokti, kas vyksta Ukrainoje, ir gebėtų išdėstyti savo aiškią nuomonę apie Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas palaiko Krymo aneksiją, o pareiškėjo aiškios pozicijos dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje nepateikimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas remia agresyvią Rusijos politiką, o pagal VSD Raštą tai kelia grėsmę valstybės saugumui.
15. Atsakovas pažymėjo, kad klausimai klausimyne pateikti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nesuprato lietuvių kalbos, nepagrįsti. Atsakovo įsitikinimu, Sprendimas priimtas, įvertinus ir pareiškėjo apklausos metu išsakytą poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, ir Krymo priklausomybės VSD išvadų kontekste, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo apklausoje pateiktus atsakymus), iš kurių galima spręsti apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui ateityje, identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, kurios kelia grėsmę valstybės saugumui, ir pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika.
16. Atsakovas apibendrino, kad Sprendime įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Atsakovo įsitikinimu, leidimą nuolat gyventi turinčiam asmeniui pagrįstai keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, kadangi ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime; kt. Migracijos departamentas pažymėjo, kad Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas – dėl pareiškėjo teisinės padėties bus priimti atskiri sprendimai.
Atsiliepimas
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
18. VSD vertinimu, Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
19. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas, klausimyne nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai; ši pozicija rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
20. VSD nurodė, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai, kiti skundo argumentai nelaikytini prioritetiniais, vertinant grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui, kuris yra lojalus Rusijai, o Lietuvai nerodo jokios pagarbos, leidimas gyventi Lietuvoje nesuderinamas su valstybės saugumo interesais.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi.
22. Teismas nustatė, kad:
22.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1960 metų gyvena Lietuvoje, nuo 1978 m. balandžio 20 d. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje; pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas 1993 m. spalio 22 d., o vėliau kas penkerius metus buvo keičiamas; byloje nėra duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikoje dirbtą darbą.
Šalies argumentai
22.2. Pareiškėjas 2023 m. vasario 24 d. prašyme Nr. 2302-LNG-0335 pakeisti leidimą nuolat gyventi nurodė, kad yra našlys, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. užpildytame atsakovo parengtame klausimyne į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems veiksmams Ukrainos teritorijoje“ pažymėjo atsakymą „Ne“, į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“.
22.3. Migracijos departamentui pateiktoje VSD Išvadoje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vadovaudamasis Nacionalinio saugumo strategijos 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ ir atsižvelgdamas į gautą informaciją bei geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
22.4. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. apklausoje nurodė, kad 1959 metais buvo pašauktas į kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1986 metų, 1960 metais atvyko į Lietuvą, tarnavo Pajuostėje, buvo lėktuvo technikas, turėjo majoro laipsnį, 1986 metais išėjo į pensiją. Pareiškėjas nurodė nežinantis, kas vyksta Ukrainoje, žiūri televiziją, daugiausia rusiškus kanalus, nes turi savo anteną. Į klausimą apie jo požiūrį į kitos šalies veiksmus, jis atsakė, kad tai politika, kuria jis neužsiima; paklaustas apie karą, nurodė, kad karas yra blogas dalykas, nes žūsta žmonės. Pareiškėjas nurodė, kad apie Rusijos veiksmus Ukrainoje nežino, nes per televiziją nerodo, teigė, kad žiniomis nesidomi, Krymas „visą gyvenimą“ buvo Rusijoje, tvirtino, kad neturi supratimo, kam jis dabar priklauso ir mano, kad Ukrainai Krymas niekada nepriklausė. Pareiškėjas nurodė, kad Kryme nėra buvęs, nei Ukrainoje, nei Rusijoje kontaktų neturintis, gyvenantis vienas, paskutinį kartą lankėsi Maskvoje devintajame dešimtmetyje, lietuvių kalbos nesimokė. Pareiškėjas lietuviškų kanalų nežiūri, o žiūrimą informaciją laiko patikima, kadangi ji skleidžiama. Pareiškėjas pirmą kartą girdi, kad 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje krito sprogmenys. Pareiškėjas rinkimuose Rusijoje ir Lietuvoje nedalyvauja; į klausimą, kam pagal tarptautinę teisę priklauso Krymas, atsakė, jog nesupranta, „kaip pagal tarptautinę teisę“; žino, kad anksčiau Krymas priklausė Turkijai, po to atiteko Rusijai, kuri jį pasiėmė, t. y. užkariavo. Pareiškėjas apie Lietuvos pilietybę niekada negalvojo, kadangi jeigu ją gautų, prarastų visas Rusijos lengvatas; pareiškėjas gauna gerą pensiją, tačiau jos netektų.
22.5. Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, konstatavęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgus į VSD Išvadą, Raštą bei įvertinus 2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjo apklausą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad pagal to paties įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas detalizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo 104–105 punktų nuostatas.
24. Teismas pažymėjo, kad VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui. Įvertinęs VSD Išvados turinį ir joje pateiktą išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vien dėl to, jog į klausimyno 11 klausimą atsakė, kad Krymas priklauso Rusijai, teismas konstatavo, kad toks VSD vertinimas laikytinas prieštaringu, nes pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, nurodė nepritariantis Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Teismas pabrėžė, kad joks individualus pareiškėjo vertinimas nepateiktas, pavyzdžiui, nenurodyti jokie pareiškėjo veiksmai, galimos sąsajos su keliančiais grėsmę asmenimis; kt. Teismas konstatavo, kad VSD Rašte pateikiamas bendras VSD vertinimas, analogiškas VSD Išvadai, situacijose dėl užsieniečių atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus.
25. Teismas nesutiko su atsakovo Sprendimo išvada, kad pareiškėjas apklausos metu tik formaliai išreiškė savo nuomonę ir neatskleidė savo tikrojo požiūrio į geopolitinę situaciją, kadangi pareiškėjas nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje aiškiai išreiškė neigiamai atsakydamas į klausimyno 10 klausimą.
26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. apklausoje nurodė manantis, kad Krymas, kuris anksčiau priklausė Turkijai, priklauso Rusijai, ir kad nežino, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Teismo vertinimu, iš šio atsakymo nebuvo galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas palaiko Krymo aneksiją ir konkrečiai neišreiškia savo pozicijos dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausoje nurodė nesuprantantis, ką reiškia sąvoka „pagal tarptautinę teisę“, be to, neigiamai atsiliepė apie karą apskritai ir nurodė, kad Rusija užgrobė Krymą. Dėl aplinkybės, kad pareiškėjas žiūri tik Rusijos televizijos laidas, todėl nežino, kas vyksta Ukrainoje, nes ten apie tai nėra transliuojama, teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl šio pareiškėjo teiginio nepasisakė, nors iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad vien už žodžio „karas‘ vartojimą Rusijoje gresia baudžiamoji atsakomybė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo atsakingas už tai, kad turi savo anteną ir gali žiūrėti Rusijos programas.
27. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas pabrėžė, kad jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas, atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.
28. Teismo vertinimu, nors buvo nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena gana seniai (nuo 1960 metų), tačiau byloje nebuvo jokių duomenų apie jo atliktus veiksmus ar aktyvius pasisakymus, nukreiptus prieš nacionalinį saugumą, sąsajas su kitais asmenimis. Sprendime atsakovas nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys per Lietuvoje gyvenančius asmenis informacijai rinkti ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. Teismas nurodė, kad vien pareiškėjo atsakymai, kuriuose išreikšta pareiškėjo nuomonė į atsakovo klausimus, negalėjo būti pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes tai neatitiko nei realumo, nei akivaizdumo reikalavimų.
29. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną visą informaciją apie save, išskyrus kelis atsakymus, nurodė lietuvių kalba, todėl Sprendime nurodyta aplinkybė, kad klausimynas užpildytas rusų kalba, neatitiko tikrovės. Sprendime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas apklausos metu kalbėjo rusų kalba ir ilgai gyvendamas Lietuvoje nesikreipė dėl pilietybės įgijimo, taip pat susijusias su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, įsidarbinimu, vertino kaip nesvarbias ir neturinčias lemiamos įtakos vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę valstybės saugumui.
30. Teismas taip pat pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad Krymas priklauso Rusijai, nemoka lietuvių kalbos, žiūri Rusijos televizijos programas, nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jis negali būti pripažįstamas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra nustatyti kažkokie pareiškėjo ryšiai su aktyviai Rusijos karą Ukrainoje remiančiais asmenimis, kad pats pareiškėjas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, kuriais aktyviai palaikytų ar remtų Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje ar kitaip prie jų prisidėtų. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui yra reali ir akivaizdi.
31. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė nacionaliniam saugumui yra reali, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas atsakovui ir VSD neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o pritaikyta poveikio priemonė pareiškėjui yra neproporcinga.
32. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti jam (pareiškėjui) išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
III.
33. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
34. Atsakovas teigia, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
35. Nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjas klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams, o dėl pareiškėjo joks individualus vertinimas neatliktas, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas klausimyne nurodė savo poziciją, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atsakovo įsitikinimu, iš pareiškėjo apklausos akivaizdu, kad jis suprato klausimą, nurodė, kad Krymas priklausė ir priklauso Rusijos Federacijai. Sprendime buvo nurodyta, kad nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, pažymėjo, kad nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau šis atsakymas savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kadangi, kaip matyti, iš paaiškinimų apklausos metu, užsienietis kariniams veiksmams nepritaria todėl, kad karo metu žūsta žmonės, t. y. užsienietis vengia tiesiogiai išreikšti savo poziciją dėl agresyvios Rusijos užsienio politikos, nors kaip buvęs karininkas (karinis laipsnis majoras) turėtų suvokti, kas vyksta Ukrainoje, galėtų ir gebėtų išdėstyti savo kvalifikuotą nuomonę apie Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje. Iš šių aplinkybių, ir iš kitų aplinkybių (įvertinami pareiškėjo biografijos faktai, ryšiai su Lietuva, kitos aplinkybės) darytina neabejotina išvada, kad atsakovas atliko individualų pareiškėjo vertinimą.
Atsiliepimas
36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis yra prieš karą, yra deklaratyvūs ir parodo selektyvią pareiškėjo poziciją. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, kuriuo buvo paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo gyventi, kai užsienietė nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023 pateiktus išaiškinimus, kurie, atsakovo vertinimu, aktualūs ir šioje byloje.
37. Atsakovas tvirtina, kad teismo išvada dėl taikomos baudžiamosios atsakomybės Rusijos Federacijoje už žodžio „karas“ vartojimą, nėra susijusi su ginču, kadangi apklausos metu pareiškėjas neteikė jokių paaiškinimų, kad bijotų atsakinėti į klausimus, susijusius su karu, be to, pareiškėjas siekia gauti leidimą gyventi būtent Lietuvoje. Atsakovui nesuprantama teismo išvada dėl pareiškėjo žiūrimų televizijos programų, t. y. akivaizdu, kad pareiškėjas apsisprendė žiūrėti būtent tik propagandines Rusijos Federacijos retransliuojamas programas.
38. Dėl teismo išvadų, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atliktus veiksmus ar aktyvius pasisakymus, nukreiptus prieš nacionalinį saugumą, atsakovas teigia, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Atsakovo vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos byloje ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai; sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas.
39. Atsakovas pažymi, kad jis neprivalo modeliuoti konkrečių situacijų, kaip priešiška valstybė galėtų panaudoti (užverbuoti) užsienietį, todėl teismo išvados šiuo klausimu vertintinos kritiškai.
40. Migracijos departamentas pabrėžia, kad leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo, t. y. išskirtinį, statusą, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tačiau užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir daryti įtaką valstybės politikai ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.
Atsiliepimas
41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
42. Akcentuodamas teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, kad asmens galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įvertinta individualiai, pareiškėjas teigia, kad atsakovo ir VSD išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, lėmė vienintelė aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas nurodė, jog Krymas priklauso Rusijai. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas su tokiu vertinimu pagrįstai nesutiko nurodęs, kad pareiškėjas nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje aiškiai išreiškė neigiamai užpildydamas klausimyno 10 klausimą, o įvertinęs kitas aplinkybes, teismas nenustatė galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas palaiko Krymo aneksiją ir konkrečiai neišreiškia savo pozicijos dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje.
43. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad objektyviai atliktas individualus pareiškėjo vertinimas turėjo atskleisti, kad 82 metų asmuo negali kelti apeliaciniame skunde nurodomų grėsmių savo buvimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas asmenų prašymus, ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir priimdamas atitinkamus sprendimus, turi nurodyti priežastis, paskatinusias priimti tokio pobūdžio sprendimą. Pagal teismų praktiką Migracijos departamentas negali apsiriboti vien kitos institucijos priimtu sprendimu (VSD išvada) ir vien šiuo pagrindu priimti neigiamą sprendimą. Kadangi šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui atsakovas siejo tik su jo atsakymu į klausimyne vieną iš pateiktų klausimų, todėl darytina išvada, jog, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali.
Atsiliepimas
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka, ir prašo jį tenkinti.
45. VSD pažymi, kad argumentus dėl Sprendimo teisėtumo buvo nurodęs atsiliepime į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2023 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 23S88345, kuriuo pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui A. M. (A. M.) panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2023 m. kovo 26 d., nes jo (pareiškėjo) gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumas ir teisėtumas.
47. Atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas grindžiamas VSD Išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, VSD Raštu, pareiškėjo pateiktais atsakymais į Migracijos departamente pildytame klausimyne nurodytą klausimą: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, taip pat jo pateiktais atsakymais 2023 m. gegužės 10 d. vykdytos apklausos metu. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas vengia aiškių ir konkrečių atsakymų į Migracijos departamento specialisto užduotus klausimus apie Rusijos sukeltą karą, požiūrį į Rusijos režimą ir pan., todėl yra reali tikimybė, jog pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
48. Atsakovo Sprendime taip pat nurodyti duomenys, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1978 metų deklaruoja Lietuvos Respublikoje, jam nuo 1993 metų nuolat buvo keičiami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) metais, nenustatyta, kad pareiškėjas turi vaikų), kad jis nuo 1993 metų nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui individualaus vertinimo, VSD Išvadoje pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui vien dėl to, kad į klausimyno 11 klausimą atsakė, jog Krymas priklauso Rusijai, tačiau atsakovas savo Sprendime nevertino prieštaravimo tarp pareiškėjo atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, apklausos metu Migracijos departamente pareiškėjas nurodė, kad nesupranta, ką reiškia sąvoka „pagal tarptautinę teisę“, todėl iš jo atsakymų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti apie pareiškėjo lojalumą Rusijai, o byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnius pareiškėjo aktyvius veiksmus, pasisakymus, sąsajas su kitais asmenimis, kurie pagrįstų pareiškėjo keliamos grėsmės realumą ir akivaizdumą. Pirmosios instancjos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti Sprendimą.
50. Atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria apeliaciniam skundui, o pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, pareiškėjo ir VSD atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 3 d.).
52. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), <...>, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
53. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma Sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad VSD Išvada yra nepakankamai individualizuota, t. y. joje neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas, atsakydamas į 10 klausimyno klausimą nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Rusijos teritorijoje, nėra nurodytos jokios kitos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad atsakovui teiktame Rašte VSD buvo bendrai pasisakęs tik dėl to, kad priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD, minėti atsakymai reiškia, kad užsienietis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).
56. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
58. Teismų praktikoje, kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus, vertinama jo grėsmė valstybės saugumui, akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).
59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. apklausos metu Migracijos departamentui teikė paaiškinimus, kodėl, jo įsitikinimu, Krymas yra Rusijos (užkariautas), o Migracijos departamentas, atsižvelgdamas vien į apklausos metu teiktus pareiškėjo paaiškinimus ir vadovaudamasis neindividualizuota VSD Išvada ir Raštu konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nevertino individualios pareiškėjo situacijos, t. y. jo išreikšto požiūrio į Rusijos karinius veiksmus, Krymo aneksiją ir kt. kartu su jo šeimine, ekonomine bei socialine padėtimi, jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis.
60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl išdavimo užsieniečiui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, pritaria tokiai atsakovo pozicijai. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga suteikti ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie prieš pat paduodami atitinkamą pareiškimą yra penkerius metus teisėtai ir nuolat pragyvenę jos teritorijoje.
61. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad iš Direktyvos 2003/109/EB 4, 6 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog jos pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, ilgai gyvenančių valstybėje narėje, integracija. Kaip tai matyti iš minėtos direktyvos 18 konstatuojamosios dalies, ilgalaikių gyventojų ir jų šeimos narių teise apsigyventi kitoje valstybėje narėje, numatyta tos pačios direktyvos III skyriuje, taip pat siekiama padėti veiksmingai įgyvendinti vidaus rinką, kaip erdvę, kurioje visiems asmenims užtikrinamas laisvas judėjimas (ESTT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-508/10, EU:C:2012:243, 66 p. ).
62. ESTT yra nurodęs, kad Direktyvoje 2003/109/EB nenustatytos sąlygos, kurias turi atitikti tokie šalyje gyvenantys piliečiai, kad galėtų būti laikomi teisėtai gyvenančiais valstybės narės teritorijoje, todėl darė išvadą, kad tokios sąlygos reglamentuojamos tik nacionalinėje teisėje (ESTT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Iida, C-40/11, EU:C:2012:691, 36 p.).
63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi ir leidimo nuolat gyventi pobūdį, turinį ir sukeliamas teisines pasekmes, jų išdavimo pagrindus, yra nurodęs, kad leidimas nuolat gyventi suteikė užsieniečiui daugiausia teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje formomis, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti; įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama asmeniui, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-11-556/2021.
64. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad atsakovas 2023 m. birželio 13 d. priimdamas Sprendimą, panaikino jau nebegaliojantį pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. kovo 26 d. ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. vasario 14 d. paduoto prašymo dėl šio leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.).
65. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nurodyta, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
68. Kaip jau minėta, pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, o Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjo prašymo, be to, panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
69. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad kai neišsprendžiamas prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o vien tik panaikinamas išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento tokio pobūdžio sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu (žr., pvz., 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2023; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2045-442/2023).
70. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju VSD nėra atlikęs išsamaus ir visapusiško pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, atsakovas nėra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, konstatuotina, kad Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.