Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1211-399/14 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kaltei, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B., tretiesiems asmenims P. Č., A. B., UAB “Avansas, A. B., Vaikų išlaikymo fondui prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institicijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo esant kaltei ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais P. Č. ir A. B. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybnėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

-Santuoką tarp ieškovės I. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., a/k (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto CMS , akto įrašo Nr. 138, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės .

-Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2012-01-01.

-Nustatyti nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. gyvenamąją vietą su ieškove I. B..

-Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove I. B., nustatytina tokia G. B. ir G. B. bendravimo su atsakovu R. B. tvarka:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nustatytos kitokios turto dalys, kitaip paskirstytas turtas nei sutuoktiniai susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl išskirta byla dėl atsakovo turto dalies nustatymo turi būti nagrinėjama pirmiau už santuokos nutraukimo bylą, pastarąją bylą stabdant. Teismas, stabdydamas bylą LR CPK 164 str. 4 p. pagrindu, t.y. naudodamasis diskrecijos teise, nevertino tų faktinių byloje nustatytų aplinkybių, kad sutuoktiniai dalytino turto apskritai neturi, todėl nei nutraukiant santuoką, nei nustatant skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje atitinkamai nei turto padalijimo, nei jo dalies nustatymo klausimai apskritai nespręstini.

4. Nei byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, nei santuokos nutraukimo byloje nebegali būti sprendžiami klausimai ir dėl ieškovės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, dalijimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių, bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2001). Kadangi ieškovės gaunamas darbo užmokestis gaunamas nuo 2014-02-21 nebelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, vadinasi ir šiame turte skolininko dalis ateityje nebegalėtų būti nustatyta.

6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo bylos sustabdymo, nevertino reikšmingų šiam sprendimui priimti ir pagrįsti bylos aplinkybių, t.y. proceso dalyvių - santuokos nutraukimo bylos šalių (ieškovės ir atsakovo) bei trečiųjų asmenų, pareiškusių prašymą nustatyti skolininko (atsakovo) turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje procesinio elgesio visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Tretieji asmenys A. B. ir P. Č., dėl kurių pareikšto prašymo nustatyti skolininko turto dalį byla skundžiama nutartimi yra išskirta į atskirą bylą ir pagal skundžiamą nutartį turėtų būti nagrinėjama pirmiau nei santuokos nutraukimo byla pastarąją bylą stabdant, jokių kitų procesinių veiksmų neatliko, kitokių procesinių dokumentų nei byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, nei santuokos nutraukimo byloje (kuomet ji buvo nagrinėjama ginčo teisena) neteikė, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo ir kitaip proceso eiga nesidomėjo. Neatsižvelgęs į minėtus proceso dalyvių veiksmus, teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę laike spręsti kreditoriaus, o ne sutuoktinių reikalavimus.

7. Teismas nepagrįstai suteikia kreditoriams (tretiesiems asmenims) pranašumą ir pirmumą ginant savo interesus prieš sutuoktinių interesą taikiai ir operatyviai nutraukti santuoką išsprendžiant ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Kreditoriui pranašumas suteikiamas ne tik prieš sutuoktinių interesus, tačiau ir prieš jų nepilnamečių vaikų interesus gyventi ramioje ir nekonfliktiškoje aplinkoje tėvams sprendžiant jų santuokos nutraukimo tarpusavio klausimus. Nepanaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos sustabdymo, akivaizdžiai bus pažeistas proceso operatyvumo principas santuokos nutraukimo byloje. Svarbu pažymėti, kad pastaroji byla teisme nagrinėjama jau nuo 2014-02-21 ir ji nebus toliau nagrinėjama kol nebus galutinai išspręsta kita byla. Esant teisme sutuoktinių prašymui nutraukti santuoką bendru šalių susitarimu, netikslinga stabdyti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena.

8. Remtis LR CPK 540 str. 4 d. įtvirtintu privalomu santuokos nutraukimo bylos, nagrinėjamos ypatingąja teisena, stabdymo pagrindu, teismas negalėjo. Teismas sprendime nepateikia jokių argumentų, kodėl jis juo remiasi spręsdamas sustabdyti santuokos nutraukimo bylą. Nei vienas iš atsakovo kreditorių (ieškovė kreditorių neturi) byloje dėl santuokos nutraukimo ją nagrinėjant ginčo teisena, savarankiškų reikalavimų padalinti sutuoktinių turtą (LR CK 3.116 str. pagrindu) kitokiu būdu nei sutuoktiniai prašė ieškiniu ir priešieškiniu, nereiškė. Kreditoriai netgi nereiškė jokių reikalavimų dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio. Trečiųjų asmenų A. B. ir P. Č. reikalavimai nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nėra reikalavimas padalinti sutuoktinių turtą ar atidalinti atsakovo turto dalį suformuojant atskirą turto objektą, todėl jis nelaikytinas tokiu kreditoriaus reikalavimu, kuriam esant būtų pagrindas vadovaujantis LR CPK 540 str. 4 d. stabdyti ypatingąja teisena nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą, kadangi tiek toks kreditoriaus reikalavimas, tiek ir sutuoktinių prašymas gali būti nagrinėjami savarankiškai.

9. Tik skundžiama 2014 m. spalio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi teismas nutarė pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną santuokos nutraukimo byloje ir šioje teisenoje bylą iš karto sustabdė, todėl taip pat nelaikytina, kad kreditoriaus reikalavimas pareikštas dar 2014-01-17 yra pareikštas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ypatingosios teisenos tvarka, dėl ko pastaroji turėtų būti stabdoma vadovaujantis LR CPK 540 str. 4 d. pagrindu.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria sustabdė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl skolininko R. B. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CPK 539 str. 1 d. 4 p. nuostata įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 str. 4 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t.y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo P. Č., A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B. ir I. B., institucijai duodančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuris Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gauta 2014-01-17. 2014 m. kovo 7 d. nutartimi teismas minėtą civilinę bylą prijungė prie santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-705-896/2014, kuri pirmos instancijos teisme buvo gauta 2014-02-21, atsižvelgiant į tai, kad abejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys bei nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje susiję.

Apeliantės nuomone, byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nebus nustatytos kitokios turto dalys ar kitaip paskirstytas turtas nei sutuoktiniai susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nevertino tų faktinių byloje nustatytų aplinkybių, kad sutuoktiniai dalytino turto apskritai neturi.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjai nors ir yra laisvi susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau tiek kiek tai nepažeidžia jų pačių, jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių interesų. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Šiuo atveju kreditoriai (pareiškėjai) P. Č. ir A. B. yra pareiškę savarankiškus reikalavimus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą pagrįstai sprendė, kad yra reikalinga, bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sustabdyti kol bus išnagrinėta byla dėl skolininko R. B. turto dalies nustatymo LR CPK 667 str. tvarka, nes byloje dėl turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nustatyta kitokios turto dalys, kitaip paskirstytas turtas nei sutuoktiniai susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat atmestini ir šie apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai suteikia kreditoriams (tretiesiems asmenims) pranašumą ir pirmumą ginant savo interesus prieš sutuoktinių interesą, kadangi, pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo bylą pagrįstai sustabdė, nes tai jį įpareigoja atlikti CPK 540 straipsnio 4 dalies nuostatos (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2539-413/2014).

Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Išieškojimo tikslu kreditorius vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-246/2014). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliantės nurodyta aplinkybė kaip bendro santuokinio turto neturėjimas, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, nes tokius duomenis nurodo tik pareiškėjai, nagrinėjant bylą ypatingąja teisena teismas nenustatinėja nei turto apimties, nei vertės.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl trečiųjų asmenų procesinio elgesio. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad kreditoriai būtų atsisakę skolų išieškojimo vykdymo procese, priešingai - kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pažymėtina ir tai, kad civilinė byla pagal kreditorių A. B. ir P. Č. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo pirmos instancijos teisme užvesta 2014 m. sausio 17 d., t. y. dar iki sutuoktiniams pateikiant teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (2014 m. rugpjūčio 28 d.)( ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pateiktas 2014 m. vasario 21 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog civilinėje byloje dėl turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nustatyta kitokios turto dalys, kitaip paskirstytas turtas nei sutuoktiniai susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, santuokos nutraukimo bylą pagrįstai sustabdė, nes tai jį įpareigoja atlikti CPK 540 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.