- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2539-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03319-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. Ž., A. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3955-896/2014 pagal pareiškėjų A. Ž. ir D. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2740-571/2014, kurioje pareiškėjų kreditorius Kauno teritorinė muitinė yra pateikusi reikalavimą skolininkei D. Ž., suinteresuotiems asmenims A. Ž., antstolei S. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą - Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas konstatavo, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra galimybės išnagrinėti, kol nebus išnagrinėtas kreditoriaus reikalavimas kitoje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes nėra aiškus pareiškėjų turto statusas. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr.2-2740-571/2014 patenkinus kreditoriaus reikalavimą būtų nustatytos pareiškėjų turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir toks nustatymas galimai nesutaptų su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartu jų turto likimu, todėl, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 540 straipsnio 4 dalimi, teismas sustabdė civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, visus teisiškai reikšmingus faktus teismas gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl stabdyti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nebuvo pagrindo. Nurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2740-571/2014 pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašo nustatyti skolininkės D. Ž. turto ½ dalį sutuoktinio A. Ž. gaunamame darbo užmokestyje bei skolininkės vardu registruotą automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kuriuos būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą. Darbo užmokesčio dalies nustatymas kitoje civilinėje byloje neturės jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo, o dėl D. Ž. nuosavybės teise priklausančio automobilio pareiškėjai yra išreiškę valią teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš kurios matyti, jog kreditoriaus reikalavimas dėl automobilio visiškai sutampa su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartu jų turto likimu ir taip paneigiamos pirmosios instancijos teismo išsakytos abejonės.
2. Pirmosios instancijos teismo iniciatyva priimta nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo neatitinka proceso dalyvių valios, kadangi sustabdžius santuokos nutraukimo bylą, sutuoktinių teisė nutraukti santuoką tampa neįgyvendinama neapibrėžtam laikui ir priklausoma nuo trečiųjų asmenų. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo gali tinkamai išspręsti ir nelaukdamas teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje. Netgi priešingai, būtent sustabdytos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo sprendimas gali turėti įtakos teismo sprendiniui kitoje civilinėje byloje. Todėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymas pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus ir nepagrįstai užvilkintų civilinių bylų nagrinėjimą bei paneigtų civilinio proceso tikslus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria sustabdė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagal sutuoktinių kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą - sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2740-571/2014 nagrinėjamas kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės prašymas nustatyti skolininkės D. Ž. turto ½ dalį sutuoktinio A. Ž. gaunamajame darbo užmokestyje, į kurį būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą bei skolininkės vardu registruotą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip nustatant D. Ž. turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad civilinė byla pagal sutuoktinių kreditoriaus pareikštą prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo teisme užvesta 2014 m. birželio 5 d., t. y. dar iki sutuoktiniams pateikiant teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (2014 m. rugpjūčio 20 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra užvesta ir nagrinėjama kita civilinė byla, susijusi su sutuoktinių prievolėmis kreditoriui, santuokos nutraukimo bylą pagrįstai sustabdė, nes tai jį įpareigoja atlikti CPK 540 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.