- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-5267-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00464-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., T. K.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atstovui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys A. M., T. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), taip pat išduoti pareiškėjo atstovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), neveiksnaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose asmens, pareiškėjo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė teismui raštišką nuomonę dėl pareiškimo, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, taip pat atstovas teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu(duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi jo globėja paskirta jo motina J. K.. Paaiškino, kad pareiškėjo globėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini), ji paliko testamentą, kuriuo savo trims vaikams – A. M., T. K. ir pareiškėjui Z. K. – paliko turtą. Pabrėžė, kad mirus J. K. pareiškėjas liko be teisėto globėjo, todėl nebuvo kam kreiptis į notarą priimti jo palikimo dalies po motinos mirties, kadangi jis buvo neveiksnus asmuo. Nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Z. K. paskirta laikina globėja – pareiškėjo sesuo A. M.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse (viena iš jų – paveldėjimo teisiniai santykiai, įskaitant palikimo priėmimą) ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei iš dalies veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje, šiuo sprendimu taip pat panaikintos 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, A. M. paskirta nuolatine pareiškėjo globėja ir turto administratore. Paaiškino, kad J. K. mirties momentu pareiškėjas ne tik neteko savo teisėtos globėjos, bet ir įgijo teisę į motinos palikimą, tačiau būdamas neveiksniu negalėjo jos realizuoti, kadangi neveiksnių palikimo priėmimo srityje asmenų vardu jiems priklausantį palikimą priimti gali tik jų tėvai ar globėjai, o jis negalėjo pats priimti palikimo po motinos mirties, kol jam nebuvo paskirtas naujas globėjas. Pabrėžė, kad pareiškėjas vėl įgijo teisėtą globėją ir turto administratorių tik (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimui, civilinėje byloje Nr. 2YT-3-419/2022, kuriuo Z. K. globėja paskirta jo sesuo A. M.. Nurodė, kad nuo palikimo atsiradimo momento nebuvo asmens, paskirto pareiškėjo globėju ir turto administratoriumi, todėl Z. K. neturėjo galimybės teisėtai priimti savo palikimo dalies. Paaiškino, kad pareiškėjas savarankiškai negali tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, naudotis, valdyti ir disponuoti tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju turtu, būti paveldėjimo teisinių santykių subjektu, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, negali būti savarankiškas sveikatos priežiūros, šeimos bei darbo santykių srityse, taigi pareiškėjas kaip ir dabar, taip ir palikėjos mirties dieną negalėjo įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taigi J. K. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, taigi jam priklauso pusė tos palikimo dalies, kuri kiekvienam iš palikėjos vaikų tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra neveiksnus turtinių santykių srityse, iš kurių viena yra paveldėjimo teisiniai santykiai, įskaitant ir palikimo priėmimą, pareiškėjo atidumas ir sąžiningumas prašant atnaujinti terminą palikimui priimti yra nevertintini, teisę į jam priklausančią palikimo dalį pareiškėjas galėjo įgyvendinti tik turėdamas globėją. Teigia, kad akivaizdu, jog palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmenuo T. K. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, nurodė, kad pareiškėjui (jo broliui) priklauso teisė į paveldėjimą, tačiau prašė teismo užtikrinti, kad paveldėtas turtas bus naudojamas tik pareiškėjo reikmėms, kadangi nepasitiki trečiuoju asmeniu savo seserimi A. M., kuri yra pareioškėjo globėja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi jo globėja paskirta jo motina J. K..
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. K..
2021 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Z. K. paskirta laikina globėja – pareiškėjo sesuo A. M..
(duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse, taip pat ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose, A. M. paskirta nuolatine pareiškėjo globėja ir turto administratore.
Pareiškėjas, būdamas mirusiosios įstatyminiu įpėdiniu, dėl motinos palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdamas palikimo priėmimo terminą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas negalėjo nustatytu terminu priimti motinos palikimo, kadangi palikimo atsiradimo dieną buvo neveiksnus ir neturėjo paskirto globėjo, kadangi mirusi motina ir buvo jo globėja, kita globėja jam buvo paskirta tik (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jo nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, termino praleidimo terminas nėra nepagrįstai ilgas, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl termino atnaujinimo.
Pareiškėjas yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl turi teisę paveldėti mirusios motinos palikimą (CK 5.11 straipsnis), tačiau būdamas neveiksniu negali savarankiškai priimti palikimo, likusio po motinos mirties. Z. K. atstovė (globėja) yra A. M., kuri gali įgyvendinti savo neveiksnaus globotinio teisę priimti motinos palikimą.
Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad globėjai neveiksnaus asmens vardu priėmus palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, neveiksnaus asmens teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl, įvertinęs tai, kad nėra žinoma, ar palikėja turėjo kreditorių, bei siekdamas apsaugoti neveiksnaus asmens interesus bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, išduoda teismo leidimą A. M. priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui Z. K. (Z. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Leisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), neveiksnaus asmens Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytą palikėjo turto apyrašą.
Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.