Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, J. Š., J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai P. I. ir J. I. (po santuokos nutraukimo Š.) išsituokė 1991 m. sausio 8 d. Tuo metu pareiškėjui buvo 16 metų ir sunkiai priėmė tėvų skyrybas. Po santuokos nutraukimo pareiškėjo ir tėvo bendravimas faktiškai nutrūko. Paaiškino, kad tėvas nerodė noro bendrauti su savo vaikais, o pareiškėjas buvo piktas ir iniciatyvos palaikyti ryšį nerodė. Per tėvo pažįstamus sužinojo, kad jis persikėlė gyventi į Vilniaus rajoną, tačiau nei kur gyvena, nei su kuo tėvas gyveno nežinojo. 2023 m. pradžioje pareiškėją surado visiškai nepažįstamas žmogus, prisistatęs brokeriu ir paklausė ar nenori parduoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime. Teigė, jog nustebo, nes namo neturėjo ir neturi. Tas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo tėvas mirė, tačiau iki šiol niekas neperėmė tėvui iki mirties priklausiusį gyvenamąjį namą. Paaiškino, kad jis sužinojo apie tai, kad miręs tėvas turėjo vaikų, todėl susirado pareiškėją. Nurodė, kad pareiškėjui tokia informacija buvo netikėta, nuvažiavo į brokerio nurodytą kaimą. Iš kaimynų sužinojo, jog tėvas jau seniai miręs, parodė namą, kuris yra išlikęs, tačiau apleistas. Aplankė tėvo kapą, kurį nurodė kaimynai. Kapas prižiūrimas, todėl manė, jog tėvas po santuokos nutraukimo su pareiškėjo motina galimai turėjo kitą šeimą, o galimai ir vaikų. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į advokatą, jog būtų gauti duomenys apie tėvą, apie jo mirties datą ir šeimą, jeigu tokia buvo. Pradėjus rinkti duomenis, sužinojo, jog tėvas po santuokos nutraukimo su motina naujos šeimos nesukūrė, vaikų daugiau neturėjo, mirė dar 2009 m. gegužės 17 d. Apie tėvo mirtį pareiškėjas žinių neturėjo, tik gavęs oficialią informaciją iš viešųjų registrų, sužinojo, kad pareiškėjo tėvas yra miręs, o po jo mirties atsirado palikimas, t. y. tėvo vardu nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 31,16 kv. m. bendro ploto. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi J. T., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo pagal testamentą išduotas nebuvo, nes testamentas neatitiko įstatymo reikalavimų. Teigė, kad yra pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę priimti palikimą po tėvo mirties. Mano, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Tėvas po santuokos nutraukimo nei su pareiškėju, nei su seserimi nebendravo. Nei apie jo turtą, apie jo mirtį nežinojo ir niekas apie tai nei pareiškėjui, nei sesei J. Š. nepranešė. Iki šiol laikė, kad pareiškėjo tėvas yra gyvas. Būtent dėl šių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pareiškime išdėstė savo poziciją, teismas nustatė suinteresuotiems asmenims terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti, manė, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka yra galimas ir nepažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, jeigu dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos nebūtų pareikšta prieštaravimų. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2009 m. gegužės 17 d. Remiantis 2023 m. gegužės 9 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. I. šeiminė padėtis: vaikai – A. I. (pareiškėjas) ir J. Š. (suinteresuotas asmuo).

Pareiškėjo tėvai P. I. ir J. I. (po santuokos nutraukimo – Š.) išsituokė 1991 m. sausio 8 d. Tai patvirtina byloje esantis Lietuvos Respublikos ištuokos liudijimas AP Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Pastato-Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė P. I. asmeninės nuosavybės teise, pagal 1997 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono 4-asis notaro biuro notarė 2023 m. gegužės 12 d. pranešimu pareiškėją informavo, kad į Vilniaus rajono 4-ajį notaro biurą 2009 m. gegužės 21 d. kreipėsi testamentinė įpėdinė J. T. su pareiškimu priimti palikimą pagal 2002 m. balandžio 24 d. testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad testamentas buvo sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos notarinės formos ir tvarkos, todėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą atsisakė išduoti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo P. I. mirties – 2009 m. gegužės 17 d. Terminas palikimui priimti po P. I. mirties baigėsi 2009 m. rugpjūčio 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl to, kad su tėvu nepalaikė jokių ryšių, kadangi jo pareiškėjo tėvai išsituokė dar 1991 m., o tėvas su pareiškėju ar jo seserimi santykių nepalaikė, dėl ko pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti apie tėvo mirtį. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, J. Š., J. T..

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui A. I. atnaujintinas terminas palikimui po tėvo P. I. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.1 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, siekdamas priimti palikimą po tėvo P. I. mirties, per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m. gegužės 17 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.