Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) E. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017, suinteresuoti asmenys R. D., akcinė bendrovė DNB bankas, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „ESO“, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus būstas“, G. J., Alytaus m. 2-ojo notaro biuras, antstolė A. K., antstolė D. K., antstolis S. V., institucija, teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 dalyje dėl ieškovės ir atsakovo prievolių padalijimo ir naujų kreditorių įtraukimo. Pareiškėjas prašė priimti naują sprendimą, prievolę, dėl kurios vykdomas išieškojimas antstolės A. K. kontoroje kreditorei AB DNB bankui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole; prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas antstolės A. K. kontoroje, kreditoriams UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Alytaus būstas“, G. J., Alytaus m. 2-ojo notaro biuras pripažinti bendrosiomis dalinėmis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių; prievoles antstolės A. K. kontorai dėl vykdymo išlaidų pripažinti bendrosiomis dalinėmis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių; prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas antstolio S. V. kontoroje kreditoriams UAB „Cgates“, AB „ESO“, AB „Lesto“ pripažintini bendrosiomis dalinėmis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių; prievolę antstolio S. V. kontorai dėl vykdymo išlaidų pripažinti bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių; prievolę, dėl kurių vykdomas išieškojimas antstolės D. K. kontoroje, kreditorei AB „Swedbank“ pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriui po 1/2 dalį prievolių; prievolę antstolės D. K. kontorai dėl vykdymo išlaidų pripažinti bendrąja daline sutuoktinių prievole ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017, priteisė iš pareiškėjo E. D. 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui R. D. ir 23,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-259-292/2016 dėl santuokos nutraukimo teismas išsprendė reikalavimus dėl prievolių padalijimo bei padarė išvadą, kad prievolė kreditoriui AB DNB bankas ir prievolė kreditoriui UAB „Litesko“ yra solidari pareiškėjo E. D. ir suinteresuoto asmens R. D. prievolė, o prievolės kitiems kreditoriams – AB „Swedbank“, UAB „Žaidas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Cgates“ yra asmeninės pareiškėjo prievolės, vykdomos priverstine tvarka pagal teismų sprendimus. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nuo 2012 m. lapkričio 16 d. nustojo vesti bendrą ūkį, 2017 m. rugsėjo 26 d. antstolės A. K. pažyma Nr. S-17008794 patvirtina, kad prievolė kreditoriui G. J. atsirado 2013 m. rugsėjo 4 d., UAB „Alytaus būstas“ – 2016 m. rugpjūčio 17 d., antstolio S. V. pažyma Nr. 0127/16/00298 apie vykdymo eigą patvirtina, kad prievolė kreditoriui AB „Eso“ atsirado 2015 m. gruodžio 23 d. Teismas sprendė, kad prievolės prašyme nurodytiems kreditoriams įgytos pareiškėjo (atsakovo) asmeniškai, šalims nevedant bendro ūkio, todėl jos negali būti dalijamos. Byloje nėra duomenų kada atsirado prievolė Alytaus notarų m. 2-ojo notaro biurui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad teismas neišsprendė šalių reikalavimų padalijimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) E. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimu byloje nebuvo nurodyti visi sutuoktinių kreditoriai, prievolės tarp sutuoktinių nebuvo padalintos, todėl buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Pareiškėjui ieškant teisinės pagalbos pas kitą teisininką ir užklausus antstolius apie visus turimus kreditorius, paaiškėjo, kad be jau minimų kreditorių yra dar skolos AB „Lesto“, G. J., UAB „Alytaus būstas“, Alytaus m. 2-ojo notaro biurui. Šias aplinkybes patvirtina pažymos iš antstolių. Pagal byloje esamus duomenis bylą nagrinėjęs teismas matė, kad bendros sutuoktinių skolos jau buvo išieškomos priverstine tvarka įvairiose antstolių kontorose, dėl ko buvo atsiradę bendri sutuoktinių įsiskolinimai ne tik minimiems kreditoriams, bet ir antstoliams, tačiau teismas, turėdamas būti aktyvus santuokos nutraukimo bylose, nesiėmė jokių veiksmų, kad antstoliai būtų įtraukti į bylos nagrinėjamą ir būtų sprendžiamas prievolių jiems padalijimo klausimas tarp sutuoktinių.Išnagrinėtoje byloje aukščiau nurodytiems kreditoriams nebuvo pranešta apie šią bylą, dėl ko jie neturėjo pasirinkimo dėl dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų pateikimo (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Teismas, matydamas kreditorių galimybę dalyvauti byloje, jiems apie tokią galimybę nepranešė. Dėl nurodytų proceso teisės normų nesilaikymo pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl visų kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenims ir suteikimo galimybės šiems asmenims pateikti reikalavimus.Antstolių pažymos patvirtina, jog išieškojimas pagal bendras sutuoktinių prievoles kreditoriams AB „Eso“, AB „Lesto“, AB „Swedbank“, Alytaus m. 2-ojo notaro biurui ir G. J. yra vykdomos tik iš pareiškėjo, kas pažeidžia pareiškėjo, kaip sutuoktinio teises ir interesus, sutuoktinių lygiateisiškumą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir jų interesų pusiausvyrą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl neįtrauktų kreditorių, nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika, tuo pačiu pažeidė ir netinkamai aiškino, taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo padarinius, bendrų sutuoktinių prievolių nustatymą bei kreditorių teisių apsaugą, todėl nepagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Teismas nepagrįstai vadovavosi antstolių pažymomis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolės kreditoriams G. J., UAB „Alytaus būstas“ ir AB „Eso“ atsirado jau sutuoktiniams nevedant bendro ūkio. Antstolių pažymose nenurodyta, kokią konkrečiai datą ar už kokį laikotarpį - šalims vedant bendrą ūkį ar jau ne, atsirado šios prievolės. Šie duomenys būtų matyti tik išreikalavus teismui pačias vykdomąsias bylas arba duomenis iš kreditorių. Be to, kokios yra sutuoktinių prievolės šiems naujiems kreditoriams - solidarios, dalinės ar asmeninės, kada jos įgytos, turi būti dalintinos ar ne, galima spręsti ir nustatinėti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Skolos G. J., UAB „Alytaus būstas“ ir AB „Eso“ atsirado už buto, kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki buto pardavimo iš varžytinių (2015-05-21), išlaikymą. Todėl, net nutraukus santuoką ar nebevedant bendro ūkio, sutuoktiniai iki 2015-05-21 nenustojo būti bendraturčiais, todėl visos su buto išlaikymu prievolės, net ir šalims nevedant bendrojo ūkio, turi būti dalijamos kaip tarp bendraturčių.Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, pirmiausia turėjo išnagrinėti prašymo atnaujinti procesą klausimą, t. y. nustatyti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas šioje stadijoje, net neatnaujinęs proceso, pasisakydamas, kad šios prievolės yra pareiškėjo asmeninės ir atsirado jau sutuoktiniams nevedant bendro ūkio, jau sprendė bylą iš esmės, tuo pažeisdamas proceso atnaujinimo normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kada atsirado šios prievolės, nes šias aplinkybes pareiškėjas turėjo teisę įrodinėti atnaujinus procesą ir bylą pakartotinai nagrinėjant pagal bendrąsias CPK taisykles.Suinteresuotas asmuo R. D., atstovaujama advokatės Agnės Golubevienės, atsiliepimu į pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo 90,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Teismas išsprendė reikalavimus dėl prievolių padalijimo bei padarė išvadą, jog prievolė kreditoriui AB DNB bankas ir prievolė kreditoriui UAB „Litesko“ yra solidari šalių prievolė, o prievolės kitiems kreditoriams - „Swedbank“ AB, UAB „Žaidas“, UAB „ Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Cgates“ yra asmeninės atsakovo prievolės. Atskirojo skundo argumentas, jog teismas neįkėlė sprendimo išvadų į sprendimo rezoliucinę dalį, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje ir pakartotinai spręsti klausimų, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas turi teisę taikyti CPK 276 straipsnio 2 dalį ir ištaisyti rašymo apsirikimus – įkelti į 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-259-292/2016 rezoliucinę dalį motyvuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, jog prievolė kreditoriui AB DNB bankas ir prievolė kreditoriui UAB „Litesko“ yra solidari šalių prievolė, o prievolės kitiems kreditoriams - „Swedbank“ AB, UAB „Žaidas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Cgates“ yra asmeninės atsakovo prievolės.Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, jog bylą nagrinėjęs teismas turėjo įtraukti į civilinę bylą bendrus šalių kreditorius ir padalyti prievoles šiems kreditoriams, jog teismas turėjo įtraukti į civilinę bylą ir antstolius, kurių kontorose užvestos vykdomosios bylos. Antstoliai nėra ir negali būti traukiami trečiaisiais asmenimis santuokos nutraukimo byloje, kadangi sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Atsakovas turėjo teisę proceso eigoje įrodinėti teismui, jog atsirado naujų prievolių bei prašyti traukti kreditorius trečiaisiais asmenimis ir dalinti šias prievoles, tačiau to nedarė. 2017 m. gegužės 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 konstatuota, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. Atsakovo nurodytos prievolės naujiems kreditoriams atsirado po to, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį, todėl tai asmeninės atsakovo prievolės, kurios negali būti dalijamos: prievolė G. J. atsirado 2013 m.; prievolė UAB „Eso“ atsidaro 2015 m.; prievolė UAB „Alytaus būstas“ atsirado 2016 m. Kada atsirado prievolė Alytaus m. 2-ojo notaro biurui, atsakovas duomenų nepateikė. Nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kokių dokumentų pagrindu atsirado prievolės prašyme nurodytiems kreditoriams, tačiau akivaizdu, jog prievolės atsirado bylą nagrinėjant teisme. Teismui buvo pateiktos antstolių pažymos apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu šalių atžvilgiu vykdomas bylas ir jose nebuvo nurodyti atsakovo prašyme įvardinti kreditoriai. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu prašyme nurodytų prievolių nebuvo, todėl darytina išvada, jog prievolės prašyme nurodytiems kreditoriams įgytos atsakovo asmeniškai, bylos eigoje, šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl tai asmeninės atsakovo prievolės, kurios negali būti dalijamos.Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ atsiliepimu į pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Visos E. D. ir R. D. skolos buvo solidarios. Visi įsiskolinimai, susidarę iki buto pardavimo iš varžytynių, priteisti solidariai, teismų sprendimai įsiteisėję, galiojantys bei atiduoti vykdymui antstolės A. K. kontorai, pagrindo atnaujinti procesą nėra, prievolės negali būti modifikuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017, išnagrinėtoje Alytaus rajono apylinkės teisme, nebuvo nurodyti visi sutuoktinių kreditoriai, prievolės tarp sutuoktinių nebuvo padalintos, todėl buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).Šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 (Nr. e2-259-292/2016) dėl santuokos nutraukimo, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, pirmiausia turėjo išnagrinėti prašymo atnaujinti procesą klausimą, t. y. nustatyti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo tik nustatyti ar yra pagrindas proceso atnaujinimui, o ne iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo prievolių pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą, kadangi nagrinėjamuoju atveju proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1157-652/2017 nesprendė dėl visų kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenims, todėl pažeidė procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pažeistos kreditorių teisės, kuomet jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, galėtų būti ginamos atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Teisiniai padariniai, kylantys tais atvejais, kai kreditorius įstatyme nustatytais būdais neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl solidariosios prievolės modifikavimo, aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Jame išaiškinta, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims, todėl jeigu tokių asmenų teisės buvo pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Pareiškėjas yra atsakovas, dalyvavęs civilinės bylos nagrinėjime, o ne kreditorius, todėl prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turėtų teisę tik į bylą neįtraukti kreditoriai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą advokatei sumokėjo 90,00 Eur. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, išlaidos už teiktą teisinę pagalbą iš pareiškėjo priteistinos suinteresuotam asmeniui R. D. (CPK 96 straipsnis). Taip pat iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apeliacinės instancijos teisme sudaro 18,84 Eur (Kauno apygardos teismo pažyma, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Priteisti iš pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,84 Eur (aštuoniolika eurų 84 centus) išlaidas, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.