Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl kompensacijos priteisimo ir bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-02-08 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iš dalies panaikintas 2016-05-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas ir dalis reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo. Atsakovas palaikė savo reikalavimą priteisti iš ieškovės 4489,11 Eur kompensaciją už sumokėtą kreditą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas bei patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimą tvarką su sūnumis A. D. ir L. D. per Skype programą kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 20 val. Lietuvos laiku (18 val. D. B. laiku) iki 23 val. Lietuvos laiku (21 val. D. B. laiku) bei dvi savaites atsakovo vasaros atostogų metu, ieškovei parvežant vaikus į Lietuvą.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nustatant bendravimo tvarką su sūnumis, reikia atsižvelgti į jų atostogas ir tvarką derinti prie vaikų interesų. Nurodė, kad nėra gauta skundų dėl atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos. Paaiškino, kad 2016 metų rudenį šalių sūnūs Aurimas ir Lukas buvo parvykę į Lietuvą ir bendravo su institucijos darbuotojais ir paaiškino, kad su atsakovu bendrauja tik ryšio priemonėmis ir vasarą ir, kad ateityje bendraus. Nurodė, kad bendravimo tvarka turi būti derinama vadovaujantis geranoriškumo principu, atsižvelgiant į vaikų atostogas, kad bet kuri bendravimo forma, pvz., per Skype programą, yra tinkama, kad už vaikų išvykas reikėtų mokėti abiem tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Nustatyta, kad šalių vaikai A. D. ir L. D. gyvena su ieškove R. D. užsienyje. Iš 2016-05-12 teismo sprendimo, ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarka 2016-05-12 teismo sprendimu nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatytos laikinosios pasaugos priemonės dėl atsakovo bendravimo su vaikais, kurios buvo vykdomos. Ginčų dėl bendravimo tvarkos iki šiol nebuvo. Atsakovas, nagrinėjant bylos dalį iš naujo, pateikė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, kuris iš esmės nesiskiria nuo bendravimo tvarkos, nustatytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Institucijos atstovė, išklausiusi vaikų nuomonę, nurodė, kad bendravimas tarp atsakovo ir jo vaikų vyksta, kad nėra nustatyta, jog bendravimas prieštarautų vaikų interesams arba dėl bendravimo kiltų problemų. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimą, ieškovės atstovės pastabas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, institucijos išvados, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir nustatoma tokia atsakovo E. D. ir jo nepilnamečių vaikų A. D. ir L. D. bendravimo tvarka (CK 3.59 str., 3.170 str.):

Kiekvieną mėnesio šeštadienį tėvas E. D. bendrauja su sūnumis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), per „Skype“ programą nuo 20 val. Lietuvos laiku (18 val. D. B. laiku) iki 22 val. Lietuvos laiku (20 val. D. B. laiku), konkretų laiką pasirinkdami ir bendravimo trukmę nustatydami bendru sutarimu. Bendravimo laikui sutampant su vaikų užimtumu (varžybomis ar pan.), tokia pačia tvarka bendrauja artimiausią nedarbo dieną – sekmadienį;Atsižvelgiant į mokslo metų pabaigą ir pradžią, vasaros atostogų metu vaikai A. D., gim. . (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), dvi savaites bendrauja su tėvu E. D.. Konkretų laiką ir tvarką atsakovas suderina su motina R. D. prieš 1 mėnesį. Kelionės išlaidas prieš sutartą bendravimą tėvai dengia lygiomis dalimis. M. R. D. įpareigojama leisti ir nesudaryti kliūčių tėvui E. D. nekliudomai bendrauti su sūnumis A. ir L.(atostogų metu, komunikacijų priemonėmis nustatytu laiku).

Dėl kompensacijos priteisimo.

2017-02-23 nutartimi teismas įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus dėl iš naujo nagrinėjamų reikalavimų, tačiau šalys pagrįsdamos savo argumentus, rėmėsi surinktais įrodymais byloje, naujų įrodymų nepateikė, išskyrus ieškovės atstovės rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 93-94). Iš 2016-05-12 teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatyta aplinkybė, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė išvyktų į D. B., pablogėjus šeimos finansinei padėčiai, be to teismo sprendime buvo nustatyta aplinkybė, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 metų, ir tos išvados apeliacinis teismas nepakeitė. Iš 2017-02-08 Kauno apygardos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog buvo patvirtintos tokios aplinkybės: ,,Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nustatyta, kad ieškovė išvyko dirbti į užsienį bendru šeimos sutarimu, nes šeimai trūko pinigų pragyvenimui, o dirbdama užsienyje ieškovė siuntė tiek atsakovui pinigus, tiek kitiems artimiems giminaičiams pinigus šeimai ir vaikams išlaikyti, taip pat siuntė šeimai siuntinius iš užsienio su drabužiais ir daiktais, taip pat kiekvieną kartą grįžusi iš užsienio leisdavo uždirbtus pinigus šeimos poreikių tenkinimui (pirkdavo maistą, vaikams drabužius, mokėdavo mokesčius ir pan.), t. y. ieškovė, būdama moteris, išvyko į užsienį dirbti dėl šeimos, tuo tarpu atsakovas nedėjo pastangų tam, kad šeimos finansinė padėtis pagerėtų. Be to, nustatyta, kad ieškovė, būdama užsienyje, pastoviai domėjosi vaikų sveikata ir mokslais, bendraudavo su vaikais. Taigi, atsakovo argumentai, vertintini kaip siekis bet kokiu būdu pateisinti savo netinkamą elgesį šeimoje, nenorą dėti didesnes pastangas, užtikrinant šeimos gerovę“. Iš ieškovės atstovės paaiškinimo, liudytojų R. D., A. J., D. K. parodymų matyti, kad ieškovė užsienyje uždirbtus pinigus ne tik leido šeimos poreikių tenkinimui (pirkdavo maistą, vaikams drabužius, mokėdavo mokesčius ir pan.), bet ir prisidėjo prie kredito dengimo. Nors ieškovės atsiųsta suma per laikotarpį nuo 2010 metų gegužės mėnesio iki 2013 metų atsakovui, kaip nurodyta teismo sprendime, buvo 4540 Lt, o jo motinai 1200 Lt, t. y. žymiai mažesnė nei atsakovas sumokėjo bankui, tačiau, tokiu atveju, nėra reikšminga aplinkybė, kas daugiau prisidėjo prie bendrų prievolių vykdymo ir tai nepaneigia išvados, jog bendras ūkis (prievolės) buvo išlaikomas (vykdomos) iš bendrų pinigų. Tiek ieškovės nurodytos aplinkybės dėl grynųjų pinigų atsivežimo, tiek atsakovo argumentai apie dovanotus, bet nedeklaruotus pinigus, yra tikėtinos, todėl taip pat nepaneigia jau išsakytos išvados apie bendro ūkio išlaikymą (3 t., b. l. 3-4). Netiesiogiai bendro ūkio vedimą iki 2012-11-16 patvirtina ir po to, t. y. nustojus ieškovei pervesti pinigus atsakovui, atsiradusi aplinkybė dėl skolos bankui priverstinio išieškojimo. Pažymėtina, kad atsakovas neprašė, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas neįrodė, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2010 metų gegužės mėnesio, nes vien tik ieškovės išvykimo į užsienį faktas negali patvirtinti bendro ūkio vedimo nutrūkimą. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tame tarpe ir prie bendrų prievolių vykdymo iki 2012-11-16. Kaip matyti iš bylos duomenų, paskutinis ieškovės mokėjimo pavedimas atsakovui buvo 2012-11-16. Taigi, nuo šios dienos, kaip patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje, ieškovė nebeprisidėjo prie bendrų prievolių vykdymo, tuo tarpu atsakovas dar padarė keturis mokėjimo pavedimus bankui, kurių bendra suma sudarė 13600 Lt arba 3939 eurai (1 t., b. l. 75-77). Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu ir nustatytina, kad 2015 metais ieškovė antstoliams sumokėjo 2000 eurų vykdymo, susijusio su šalių bendromis prievolėmis, išlaidų (3 t., b. l. 83-88). Darytina išvada, kad tiek atsakovas iš asmeninių pinigų sumokėjo 3939 eurus kredito padengimui, tiek ieškovė iš savo asmeninių pinigų sumokėjo 2000 eurų vykdymo išlaidų, todėl, taikant solidarių skolininkų lygių dalių prezumpciją, iš ieškovės priteistina 969,50 eurų piniginė kompensacija atsakovui (CK 3.109 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6.9 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2017-02-08 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2016-05-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, iš naujo šis klausimas nebuvo svarstomas, todėl bylinėjimosi išlaidos spręstinos dėl visos bylos.

2016-04-21 ieškovės atstovė pateikė prašymą ir pagrindžiančius įrodymus priteisti iš atsakovo 1752,50 eurų bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 74-82). 2017-05-08 teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai pateikė prašymą priteisti 300 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (4 t., b. l. 134-138). CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus: vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, turto padalijimo ir kt. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo byloje, pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kitai reikalavimai yra išvestiniai, nors kai kurie ir apmokestinami žyminiu mokesčiu. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ir sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 str. nuostatomis.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo, pripažinto kaltu dėl santuokos nutraukimo, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 150 eurų žyminis mokestis, 2052,50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2202,50 eurų.

Iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Iš atsakovo priteistina 117 eurų žyminis mokestis nuo metinės vaikų išlaikymo sumos (162,50x2)x12x0,03) ir 31,29 eurų pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečių vaikų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Kiekvieną mėnesio šeštadienį tėvas E. D. bendrauja su sūnumis Aurimu

Durtinevičiumi, gim. 2001 m. gegužės 1 d., ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), per „Skype“ programą nuo 20 val. Lietuvos laiku (18 val. D. B. laiku) iki 22 val. Lietuvos laiku (20 val. D. B. laiku), konkretų laiką pasirinkdami ir bendravimo trukmę nustatydami bendru sutarimu. Bendravimo laikui sutampant su vaikų užimtumu (varžybomis ar pan.), tokia pačia tvarka bendrauja artimiausią nedarbo dieną – sekmadienį;

Atsižvelgiant į mokslo metų pabaigą ir pradžią, vasaros atostogų metu vaikai A. D., gim. 2001 m. gegužės 1 d., ir L. D., gim. 2003 m. vasario 11 d., dvi savaites bendrauja su tėvu E. D.. Konkretų laiką ir tvarką suderina su motina R. D. prieš 1 mėnesį. Kelionės išlaidas prieš sutartą bendravimą tėvai dengia lygiomis dalimis. M. R. D. įpareigojama leisti ir nesudaryti kliūčių tėvui E. D. nekliudomai bendrauti su sūnumis Aurimu ir Luku (atostogų metu, komunikacijų priemonėmis nustatytu laiku).

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 969,50 eurų piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2202,50 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117 eurų žyminio mokesčio ir 31,29 eurą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 148,29 eurus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.