- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-73-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-139-904/2018 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. M. (buvusi pavardė – S.), Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) metu pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad miręs tėvas buvo surašęs testamentą su išreikšta paskutine valia, tačiau pareiškėjui, nepaisant testamento turinio, turėtų atitekti pusė dalies paveldimo turto, kuri jam būtų atitekusi paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga, kad pareiškėjas turėtų teisę įgyvendinti minėtą tėvo palikimo priėmimo procedūrą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turi seserį, kitų paveldėtojų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė, taip pat iš pareiškėjo priteisė 463,59 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens E. M. naudai.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas K. L. 2010 m. gegužės 13 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjo seseriai suinteresuotam asmeniui E. M.. K. L. surašytas testamentas nėra pakeistas ar pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, t. y. kad įgytų teisę į privalomąją tėvo palikimo dalį.
4. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip sveiko, darbingo, turinčio aukštąjį išslavinimą asmens negalėjimą (nuo jo nepriklausančių veiksnių) įsidarbinti. Pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų persikvalifikuoti, tuo atveju jei nerado darbo pagal išsilavinimą, taip pat nebandė imtis kitų veiklų, kuriuos garantuotų jam, kaip brandaus mažiaus žmogui, stabilias, jo poreikius atitinkančias pajamas.
5. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prieš tėvo mirties dieną ir po jos neturėjo darbo, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjui tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė susirasti darbo, ką patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimas nutraukti mokėtą pašalpą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti iš suinteresuoto asmens E. M. bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, jo padarytos išvados prieštarauja bylos įrodymams. Teismas šališkai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
6.2. Teismas bylos įrodymus vertino išimtinai suinteresuoto asmens E. M. naudai. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu tiek teismas, tiek suinteresuotas asmuo E. M., teigdama, jog visas palikimas po tėvo mirties priklauso tik jai, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį dėl visų asmenų lygybės principo taikymo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Vien tai, kad priimtas teismo sprendimas nėra palankus į teismą besikreipiančiam asmeniui ir šis asmuo nesutinka su priimtu teismo procesiniu sprendimu, savaime nereiškia, kad toks teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teismas, priešingai negu formaliai nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, taip pat vadovavosi aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles arba neatskleidė bylos esmės. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad tėvo mirties dieną jam objektyviai buvo reikalingas tėvo išlaikymas. Tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė. Priešingai, pareiškėjas tėvo mirties dieną buvo darbingas, sveikas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turintis darbui reikalingą techniką, sukaupęs nemažą kūrinių kolekciją, nedirbantis dėl subjektyvių priežasčių, nesiregistravęs darbo biržoje, negaunantis pašalpų, nes neatitinka joms gauti keliamų kriterijų – šios aplinkybės aiškiai paneigia pareiškėjo poziciją dėl išlaikymo reikalingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
2. Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš naujo ir iš esmės.
3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir/ar argumentų, kodėl, pareiškėjo vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
5. Kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, pareiškėjas A. L. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – K. L. ir E. L. (1 t., b. l. 6). K. L. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 7). K. L. 2010 m. gegužės 13 d. sudarė testamentą, kuriuo visą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą paliko savo dukrai suinteresuotam asmeniui E. M. (buvusi pavardė – S.). Testamentas patvirtintas Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notarės N. B. (1 t., b. l. 154). Testamentas nėra pakeistas arba nuginčytas teismine tvarka.
6. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. L. mirties metu pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, nes jam, nepaisant testamento turinio, turėtų atitekti pusė dalies paveldimo turto, kuri jam būtų atitekusi paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.
7. Pareiškėjas ginčija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas iš esmės teigdamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, jo padarytos išvados yra šališkos ir prieštarauja bylos įrodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.
8. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
9. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006).
10. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo gaunamas pajamas jo tėvo mirties dieną sudarė gaunama 102 Eur socialinė pašalpa (1 t., b. l. 59), kurios teikimas nutrauktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, pažymint, kad pareiškėjas nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, paramos teikimo metu nutraukta darbo paieška (1 t., b. l. 95). Remiantis pareiškėjo sąskaitos akcinėje bendrovėje banke „Swedbank“ išrašu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjo banko sąskaitos kredito apyvarta sudarė 1 943,24 Eur, debeto – -1 908,89 Eur (1 t., b. l. 103-106).
11. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas neišnaudojo visų turimų galimybių užtikrinti tinkamą savo būtinųjų poreikių patenkinimą. Nors pareiškėjas jo tėvo mirties metu neturėjo darbo, tačiau jo susirasti ir nesiekė (ką patvirtina minėtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas), taip pat nebandė persikvalifikuoti, nors buvo sveikas, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nedėjo objektyvių pastangų gauti jo poreikius atitinkančias pajamas.
12. Pareiškėjui sąmoningai nededant objektyvių pastangų įsidarbinti ir taip užsitikrinant tinkamą savo būtinųjų poreikių patenkinimą, jo pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009).
13. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Suinteresuotas asmuo E. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad suinteresuotas asmuo apeliacinėje instancijoje patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, esant atmestam apeliaciniam skundui ir joms (išlaidoms) neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.