Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, suinteresuoto asmens E. S. (M) atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuoti asmenys E. S. (M), Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras, valstybinės įmonė Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – privalomosios palikimo dalies priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal pareiškėjo pareiškimą Klaipėdos rajono apylinkės teisme (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose) 2017 m. kovo 20 d. iškelta civilinė byla. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. L. mirties (2016 m. gruodžio 6 d.) metu pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad miręs tėvas buvo surašęs testamentą su išreikšta paskutine valia. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga, jog pareiškėjas turėtų teisę įvykdyti paveldėjimo procedūrą – tėvo palikimo priėmimo. Nurodė, kad jam, nepaisant testamento, turėtų atitekti pusė tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis). Pareiškime nurodė, kad turi seserį, daugiau paveldėtųjų nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad duomenų apie K. L. palikimo perėjimą valstybei bei duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes suinteresuotas asmuo neturi.

Pareiškėjo A. L. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, netenkinus pareiškėjo pareiškimo, prašė nepriteisti suinteresuoto asmens E. S. (M) naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas – A. L., gimė 1956 m. rugsėjo 3 d., tėvai: K. L. ir E. L. (b. l. 6).

Iš mirties išrašo nustatyta, kad K. L. mirė 2016 m. gruodžio 6 d. (b. l. 7).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruota gyvenamąją vietą nustatytą, kad A. L. nuo 2015 m. kovo 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Prie pareikšimo pateiktas žemėlapis su paryškinta žemės valda, projektas, prašymais grąžinti žemės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija (b. l. 13, 16-23).

Prie atsiliepimo pateitas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad konstatuotas faktinės aplinkybės apie A. L. (pareiškėjo) „Facebook“ paskiroje esančią informaciją (b. l. 47-48, 142-147). Pateikta skelbimų portalo, darbų pardavimo portalų informaciją apie A. L. teikiamas paslaugas, jų kainas (b. l. 49-58).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašto dėl informacijos suteikimo nustatyta, kad A. L. nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo mokama socialinė pašalpa, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. neskirta (pagal asmens prašymą), kadangi asmuo neatitiko socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams sąlygų (b. l. 58, 95).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie asmens – A. L., pajamas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad už nurodytą laikotarpį A. L. išmokėta 1713,60 Eur socialinės pašalpos (b. l. 59).

Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. asmuo socialiniu draudimu draustas nebuvo (b. l. 59).

Iš akcinės bendrovės SEB bankas pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. A. L. sąskaitų banke neturėjo (b. l. 63).

Pateikta 1996 m. lapkričio 19 d. sutartis, sudaryta tarp A. L. ir Z. L., kuriuos pagrindu A. L. padovanojo Z. L. butą su rusiu, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 90).

Pateikta 1995 m. birželio 7 d. sutartis, sudaryta tarp A. L. ir V. T., kuriuos pagrindu A. L. pardavė V. T. butą su rusiu, esančius Žuvininkų g. 2-401, Šiauliai (b. l. 91)

Iš akcinės bendrovės DNB bankas pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. A. L. banke turėjo sąskaitų banke, sąskaitose buvo atliekami pavedimai, sąskaitos yra uždarytos (b. l. 97-101).

Iš akcinės bendrovės Swedbank pateiktos informacijos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. A. L. turėjo sąskaitą banke, kuriuos likutis 2016 m. gruodžio 6 d. buvo 3,14 Eur (b. l. 102-106).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. L. turėjo tris nekilnojamojo turto vienetus – butus Šiauliuose (vienas nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji patalpa – parduotuvė), kuriuos yra pardavęs (b. l. 107-112).

Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad E. S. ir A. M. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė santuoką, po santuokos sudarymo E. S. tapo E. M. (b. l. 131, 149).

Iš 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudaryto K. L. testamento nustatyta, kad visą turtą K. L. po savo mirties paliko E. S. (b. l. 154).

Iš teismui pateikto A. Ž. pareiškimo turinio nustatyta, kad asmuo teigia, jog jam K. L. ne kartą buvo minėjęs, kad po savo mirties visą turtą paliks dviem savo vaikams A. L. ir E. S. (trečiasis vaikas – vyriausiasis sūnus Kazimieras yra miręs) (b. l. 160-161).

Pareiškėjas pareiškimu pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam jo tėvo mirties dieną (2016 m. gruodžio 6 d.) buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjo teisę į privalomojo palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas siekia nustatyti tikslu gauti privalomą tėvo palikimo dalį, kadangi kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų jis negali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas 2010 m. gegužės 13 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjo seseriai – suinteresuotam asmeniui E. S. (M).

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-106/2013).

Pagal byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas atitinka formalųjį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą – teisę į privalomąją testamentu palikto tėvo palikimo dalį, t. y. pareiškėjas yra palikėjo sūnus. Tačiau kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – pretenduojančiam į privalomąją dalį asmeniui, šiuo atveju pareiškėjui, privalėjo būti reikalingas išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvo K. L. surašytas testamentas nėra pakeistas ar pripažintas negaliojančiu. Iš esmės pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jam tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, t. y. kad įgytų teisę į privalomąją tėvo palikimo dalį. Suinteresuotas asmuo – pareiškėjo sesuo E. S. (M) nesutinka, jog jos broliui buvo reikalingas išlaikymas.

Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, taikydamas CK 5.20 straipsnio 1 dalį, ją turi aiškinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas yra nedirbantis, kaip pats nurodė posėdžio metu, yra laisvai samdomas menininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turi įsigijęs darbui reikalingą techniką, sukaupęs didelę darbų kolekciją, tačiau, ją yra sunku realizuoti (mažai perkama). Pareiškėjo turtinę padėti komplikuoja ir tai, kad nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, jį yra pardavęs. Byloje duomenų pagrindžiančių pareiškėjo sveikatos problemas nėra, pats pareiškėjas nurodė, kad yra sveikas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 1713,60 Eur socialinė pašalpa, tačiau jos mokėjimas nutrauktas, kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų pašalpai gauti, t. y. nesiregistravo darbo biržoje, nedirbo, nutraukė darbo paiešką.

Teismas, spręsdamas ar pareiškėjui jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas atsižvelgia į Kasacinio teismo praktikoje aptartus išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtinus kriterijus: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Teismas, vertindamas išlaikymo reikalingumą pareiškėjai palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar pareiškėjas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, Nr. 3K-3-428/2010).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip sveiko, darbingo, turinčio aukštąjį išslavinimą asmens negalėjimą (nuo jo nepriklausančių veiksnių), kas turėjo realią galimybė apriboti asmenį – pareiškėją nuo galimybės dirbti. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu, spręstina, kad pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų persikvalifikuoti, tuo atveju jei nerado darbo pagal išsilavinimą, imtis kitų veiklų, kuriuos garantuotų, jam kaip brandaus mažiaus žmogui, stabilias, jo poreikius atitinkančias pajamas (CPK 178 straipsnis).

Teismui įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prieš, tėvo mirties dieną ir po jos, neturėjo darbo nėra pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėjui tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, priešingai byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė susirasti kitokio darbo garantuojančio pajamas, ką patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimas nutraukti mokėtą pašalpą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturėdamas ar nerasdamas darbo Lietuvoje, du kartus buvo pasirinkęs emigraciją – darbą užsienyje, tačiau nuo 2013 metų nerasdamas darbo, negaudamas pajamų atitinkančių jo poreikius, pareiškėjas pasirinko kitą kelią – nedirbo, užsiėmė tik darbu pagal išsilavinimą, kito darbo realiai nedirbo

Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo teismui pateiktų duomenų pagrindu nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui jo tėvo K. L. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnis, 5.20 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, jog bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o suinteresuotas asmuo E. S. (M) su tokiu reikalavimu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgtina ir į tai, kad dėl pareiškėjo A. L. nepagristų prašymų, pareikštų teismo posėdžių metu (dviejų pareikštų nušalinimų teisėjui; advokato atsisakymo, o po to vėl tolesnio bylos vedimo per tą patį atstovą bei teiktus prašymus susipažinti su bylos medžiaga prieš pat bylos nagrinėjimo pradžią, prašant bylos nagrinėjimus atidėti) neįvyko eilę suplanuotų teismo posėdžių, dėl ko priešinga pusė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Toks pareiškėjo A. L. elgesys nebuvo suderinamas su greitu ir ekonomišku bylos nagrinėjimo procesu.

Pareiškėjui A. L. 2017 m. vasario 8 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais skirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 10, 175). Suinteresuoto asmens E. S. (M) atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismui pateikė prašymą priteisti 463,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (390 Eur advokato pagalba, 73,59 Eur vertimas iš lietuvių į anglų kalbą ir atvirkščiai) (b. l. 122, 183).

Atsižvelgiant į išdėstyta ir į tai, kad sprendimu pareiškėjo pareiškimas atmestas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui E. S. (M) priteistinos 463,59 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 19,55 Eur, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta valstybės teisinė pagalba, šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – privalomosios palikimo dalies priėmimo nustatymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui E. S. (M), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 463,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.