Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-655-823/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-29
Bylos Nr.: e2-655-823/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02653-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas: L. S.

Kategorijos

3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-655-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02653-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1884-603/2017, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės EUROPE ALUMINIUM bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) PRIMARY MARKETING LTD. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovės BUAB EUROPE ALUMINIUM bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 25 d. kreipėsi į UAB EUROPE ALUMINIUM, prašydamas įvykdyti prievolę ir apmokėti pradelstus mokėjimus už pateiktas prekes. 2014 m. balandžio 18 d., po ilgų prašymų grąžinti skolą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš UAB EUROPE ALUMINIUM 29 435 JAV dolerių ir 37 740 EUR skolą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti tokios pat vertės UAB EUROPE ALUMINIUM priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. UAB EUROPE ALUMINIUM vadovė L. S., sužinojusi apie prašymą areštuoti pinigines lėšas, skolų negrąžino, tačiau stengėsi piniginių lėšų banko sąskaitose nebelaikyti. 2015 m. gegužės 5 d. atsiliepimu į ieškinį UAB EUROPE ALUMINIUM vadovė L. S. pripažino pareiškėjo skolą ir sudėtingą įmonės finansinę situaciją. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4363-803/2014 buvo patvirtinta tarp pareiškėjo ir UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. gegužės 12 d. sudaryta taikos sutartis, išdėstant skolinių įsipareigojimų mokėjimą, tačiau UAB EUROPE ALUMINIUM įsiteisėjusios teismo nutarties tinkamai nevykdė, todėl pareiškėjas kreipėsi dėl vykdomojo rašto 22 142,80 EUR sumai išdavimo. Atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą UAB EUROPE ALUMINIUM vadovė L. S. vėl akcentavo besitęsiančią sudėtingą įmonės finansinę situaciją. Taigi, akivaizdu, kad minėta taikos sutartis buvo sudaryta ir pateikta teismui patvirtinti esant sunkiai UAB EUROPE ALUMINIUM finansinei padėčiai ir šios įmonės vadovei bei vienintelei akcininkei L. S. iš anksto žinant, kad taikos sutartis nebus įvykdyta. Nepaisant to, kad UAB EUROPE ALUMINIUM negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, įmonės vadovė nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kol kreditorius PRIMARY MARKETING LTD. nepateikė antstoliui vykdomojo rašto. Iš patvirtintų kreditorinių įsipareigojimų dydžio galima daryti išvadą, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki, tačiau vietoje to, kad kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB EUROPE ALUMINIUM galimai atgaline data, neva 2014 m. gegužės 16 d., sudarė fiktyvų sandorį su Kipre registruota įmone Soarden Limited. Tą pačią dieną iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos buvo išimta 185 622,53 Lt suma bei įforminti dokumentai, kad bendrovė sumokėjo grynaisiais pinigais 53 760 EUR už prekes Soarden Limited. Pareiškėjo vertinimu, ši ūkinė operacija yra fiktyvi ir įforminta tam, kad nereikėtų įvykdyti prievolės kreditoriui PRIMARY MARKETING LTD. bei kitiems įmonės kreditoriams. Maža to, labiau tikėtina, kad jokie pinigai iš įmonės UAB EUROPE ALUMINIUM kasos apskritai nebuvo perduoti įmonei Soarden Limited, o ši ūkinė operacija (pinigų perdavimas) buvo skirta tik pridengti anksčiau neteisėtai užvaldytas UAB EUROPE ALUMINIUM lėšas prieš pat kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo atstovui advokatui V. Š. 2015 m. nuvykus į bankroto administratoriaus būstinę susipažinti su BUAB EUROPE ALUMINIUM dokumentais, bankroto administratoriaus administracija patvirtino, kad korespondencijos tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited bankroto administratoriaus žinioje nėra. UAB EUROPE ALUMINIUM vadovė L. S. pateikė į šią bylą surašytus dokumentus, kurių nebuvo tarp įmonės dokumentų. Aplinkybę, kad L. S. pateikti į šią bylą dokumentai yra fiktyvūs ir galimai surašyti to paties asmens, siekiant pagrįsti neegzistuojantį sandorį, pagrindžia tokie duomenys: Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. raštą surašė ne Kipro įmonės atstovas – šios įmonės blanke nurodytame adrese nurodyta „Larnaka, Cyprus“. Taigi, adresas parašytas anglų kalba, tačiau angliškas šio miesto Kipro Respublikoje pavadinimas yra „Larnaca“, o lietuviškai šio miesto pavadinimas rašomas kaip „Larnaka“. Aplinkybė, kad Kipro įmonė savo blanke vartoja lietuvišką Kipro miesto pavadinimą tik patvirtina, kad UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą ir Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. raštą galimai surašė tas pats asmuo, mokantis lietuvių kalbą; tiek UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte įmonei Soarden Limited, tiek Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. rašte įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM naudotas raidžių šriftas yra tas pats; tiek UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte įmonei Soarden Limited, tiek Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. rašte įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM identiškai parašyti laiško adresatas ir siuntėjas („To“ ir „From“), identiškai naudojama santrumpa „Attn“, reiškianti kieno dėmesiui yra skiriamas laiškas; tiek UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. raštas įmonei Soarden Limited, tiek Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. raštas įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM surašyti naudojant tą patį teksto formatavimą – tarpai tarp eilučių ir atitraukimai nuo krašto yra vienodo dydžio. Neįtikėtina, kad, jeigu Lietuvos įmonės pretenzija buvo pasirašyta ir siųsta paštu – Kipro atsakymas į pretenziją gautas naudojant tokį pat teksto formatavimą. Tai įmanoma tik vienu atveju – tiek pretenzija, tiek atsakymas buvo rašyti vieno žmogaus tuo pačiu kompiuteriu; tiek UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. raštas įmonei Soarden Limited, tiek Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. raštas įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM surašyti naudojant vienodo sudėtingumo konstrukcijas, t. y. abu dokumentus surašė vienodu lygiu anglų kalbą mokantis žmogus. Pavyzdžiui, konstrukcija „according contract“ yra gramatiškai netaisyklinga ir anglų kalboje nevartotina norint pasakyti „pagal sutartį“, nes taisyklinga konstrukcija yra „according to the contract“ arba bent jau „according to contract“. Nepaisant to, ši akivaizdi klaida pasikartoja tiek UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte įmonei Soarden Limited, tiek Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. rašte įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM (tai dar kartą patvirtina, kad abu dokumentus surašė tas pats asmuo); tiek pretenzijoje, tiek atsakyme naudojamos tos pačios formuluotės: „Please be informed“, „material <...> according contract“ ir kt. Nėra jokių duomenų, kad šie laiškai apskritai buvo faktiškai išsiųsti paštu (nėra nei vokų, nei kitų siuntimą patvirtinančių dokumentų) ar elektroniniu paštu (nėra elektroninių laiškų). Neįtikėtina, kad verslo partneris atsakymą surašo ir atsiunčia 2015 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po 2014 m. rugsėjo 3 d. pretenzijos. Labiau tikėtina, kad abu šie raštai buvo surašyti jau gavus šioje byloje sprendžiamą kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai, kad sandoris tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited buvo sudarytas siekiant įteisinti UAB EUROPE ALUMINIUM įmonės lėšų užvaldymą, įrodo aplinkybė, jog iš esmės paskutinių UAB EUROPE ALUMINIUM piniginių lėšų perdavimas įmonei Soarden Limited buvo įformintas kaip grynųjų pinigų perdavimas įmonei, su kuria jokių kontaktų nei UAB EUROPE ALUMINIUM, nei jos vadovė L. S. neturi ir iš kurios atsakymą neva gavo daugiau kaip po metų nuo pretenzijos pateikimo. Akivaizdu, kad „C. D.“ yra išgalvotas Soarden Limited LTD. atstovas. Visų pirma, dėl to, kad „D. C.“ yra žinomas Didžiosios Britanijos aktorius. Antra – „C. D.“ yra tikrai ne Ukrainos piliečiams būdingi vardas ir pavardė. BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto byloje nėra jokių duomenų apie Soarden LTD. atstovų įgaliojimus ir jų tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taigi, UAB EUROPE ALUMINIUM atstovė L. S. pati teigia atidavusi įmonės pinigus asmeniui, kurio įgaliojimus ir tapatybę niekaip neįsitikino. Didelės sumos grynųjų pinigų perdavimo įforminimas iš esmės nežinomiems asmenims iš esmės už nieką, tuo pat metu, kuomet UAB EUROPE ALUMINIUM nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina, kad vadovė tyčia veikė prieš jos vadovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus. Tai, kad ūkinė operacija tarp Soarden Limited ir UAB EUROPE ALUMINIUM (grynųjų pinigų perdavimas) yra fiktyvi patvirtina ir aplinkybė, jog niekas byloje negali paaiškinti, kur ir kokiomis aplinkybėmis tokia didelė pinigų suma – 185 622,53 Lt, buvusi įmonės UAB EUROPE ALUMINIUM kasoje, buvo pakeista į 53 760 EUR, kuriuos neva gavo Soarden Limited. Nei šioje byloje, nei bankroto administratoriaus žinioje esančiuose UAB EUROPE ALUMINIUM dokumentuose nėra jokių duomenų, kaip ir kokioje įstaigoje tokią didelę litų (grynųjų pinigų) sumą pavyko per vieną dieną pakeisti į eurus. Byloje nesant duomenų, kad realiai buvo perduoti pinigai (ypatingai didelė suma) už konkrečias prekes ir paslaugas, galima konstatuoti, kad UAB EUROPE ALUMINIUM vadovė, surašydama dokumentus ir iš kasos išimdama didžiulę pinigų sumą, netinkamai vykdė fiduciarines pareigas įmonei, sudarė ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį. Vietoje to, kad kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovė įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo iš esmės apribotos. BUAB EUROPE ALUMINIUM 2015 m. birželio 19 d. finansinėje atskaitomybėje nurodoma, kad BUAB EUROPE ALUMINIUM turėjo skolininkų 137 997,26 EUR sumai, tačiau jokių veiksmų atgauti šias lėšas BUAB EUROPE ALUMINIUM nesiimdavo. Tai įrodo, kad UAB EUROPE ALUMINIUM apskaitydavo kaip turtą fiktyvius kreditorinius reikalavimus ir nepagrįstai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB EUROPE ALUMINIUM dar 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 243 342 Lt veiklos nuostolį. Nepaisant to, UAB EUROPE ALUMINIUM toliau vykdė veiklą. Atsiliepimu į pareiškimą atsakovės BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto administratorius nurodė, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus visus šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, bus konstatuota, jog metalų įsigijimo sutartis su Soarden Limited buvo sudaryta tik fiktyviai ir dėl to bendrovės vadovė ar su ja susiję asmenys neteisėtai pasipelnė bendrovės sąskaita, bankroto administratorius sutiks su kreditoriaus pareiškimu dėl tyčinio bankroto.Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VSDFV Vilniaus skyrius dėl UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimo tyčiniu prašė spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esamus įrodymus. Nurodė, kad, jo vertinimu, yra BUAB EUROPE ALUMINIUM tyčinio bankroto požymių. Atsakovė L. S. prašė pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo iškeltas abejones dėl pinigų buvimo įmonės kasoje paneigia kasos knygos duomenys, iš kurių matyti, kad stambesnės sumos į įmonės kasą buvo įnešamos dar nuo 2014 m. vasario mėnesio. Taigi, sudaryti tokio pobūdžio sandorius buvo ruošiamasi iš anksto ir gerokai prieš tai, kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje pagal kreditoriaus ieškinį dėl skolos priteisimo buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir UAB EUROPE ALUMINIUM. Be to, atsiskaitymai su pareiškėju pagal taikos sutartį buvo daromi po sandorio su Soarden Limited sutarymo, kas įrodo, jog atsakovė tikėjosi sklandaus abiejų sutarčių vykdymo. Sandoris su Soarden Limited nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis veiksmas, atsiskaitymui grynaisiais pinigais buvo ruošiamasi. Pareiškėjas klaidina teismą, kad pačios atsakovės teigimu sandoris su Soarden Limited buvo (vienintelė) UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto priežastis. Visos svarbiausios įmonės bankroto priežastys buvo nurodytos atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose.Tiek paties pareiškėjo, tiek atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta ir pradėta vykdyti: 53 760 EUR ekvivalentas litais buvo perduotas kaip avansas už prekes (šį teiginį patvirtina 2014 m. gegužės 6 d. sutartis, 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderis, 2014 m. gegužės 16 d. Soarden Limited pakvitavimas dėl 53 760 EUR gavimo, UAB EUROPE ALUMINIUM kasos knygos išrašai); Soarden Limited pripažįsta 53 760 EUR ekvivalento litais gavimo faktą (šį teiginį patvirtina 2014 m. gegužės 16 d. Soarden Limited pakvitavimas, 2015 m. spalio 19 d. Soarden Limited atsakymas į pretenziją). Atsakovės nuomone, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu, remiantis kreditoriaus subjektyviu įsitikinimu dėl neva fiktyvaus 2014 m. gegužės 16 d. sandorio sudarymo, nėra galimas. Nesėkmingų verslo sandorių sudarymas negali būti laikomas tyčinio bankroto priežastimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pripažino BUAB EUROPE ALUMINIUM bankrotą tyčiniu. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, jog, įmonei esant nemokiai, UAB EUROPE ALUMINIUM galimai atgaline data sudarė fiktyvų sandorį su Kipre registruota įmone Soarden Limited ir tą pačią dieną iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos neva buvo išimta 185 622,53 Lt. Teismo vertinimu, 2014 m. gegužės 16 d. data įforminta ūkinė operacija yra fiktyvi ir įforminta tam, kad nereikėtų įvykdyti prievolių kreditoriams ir/arba pridengti galimai neteisėtai užvaldytas įmonės pinigines lėšas.Teismas sutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus argumentais, kad atsakovei nemokant VSD įmokų teisės aktų nustatyta tvarka atsakovės galimybės iš įmonės kasos už prekes sumokėti 185 622,53 Lt kelia abejonių. Šias išvadas dar labiau sustiprina atsakovės L. S. nenuoseklūs paaiškinimai dėl Soarden Limited atstovams perduotų piniginių lėšų, vienu metu teigiant, kad lėšos buvo perduotos litais, kitu atveju – kad eurais. Pakankamai didelės piniginės sumos perdavimas nežinomiems asmenims be jokių garantijų, be galimybės atgauti lėšas, taip pat leidžia teigti, kad lėšų perdavimas buvo fiktyvus. Be to, niekas negali paaiškinti kur, kada ir kas 2014 m. gegužės 16 d. iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos paimtus litus galėjo pakeisti į tą pačią dieną Kipre registruotai įmonei Soarden Limited perduotus eurus.Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto administratoriui nebuvo perduota korespondencija tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited, nepateikta jokių įrodymų, kad nurodyti raštai buvo siųsti paštu (nėra nei vokų, nei kitų siuntimą patvirtinančių dokumentų), taip pat nėra duomenų, kad buvo siųsta elektroniniu paštu ir kt. Tik pareiškėjui PRIMARY MARKETING LTD. pateikus pareiškimą dėl tyčinio bankroto, UAB EUROPE ALUMINIUM buvusi vadovė L. S. pateikė į nagrinėjamą bylą dokumentus – UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą įmonei Soarden Limited ir Soarden Limited 2015 m. spalio 19 d. raštą įmonei UAB EUROPE ALUMINIUM, kas, teismo vertinimu, leidžia manyti, jog šie dokumentai taip pat galimai buvo surašyti atgaline data.Teismas sprendė, kad pakankamai reikšmingos įmonei piniginės sumos, t. y. 53 760 EUR, perdavimas pagal buvusios vadovės L. S. nurodytą sudarytą sandorį su Soarden Limited, kuomet UAB EUROPE ALUMINIUM jau nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina, kad įmonės vadovė tyčia veikė prieš jos vadovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus. Tokie veiksmai taip pat leidžia daryti išvadą, kad buvusi įmonės vadovė L. S. netinkamai vykdė fiduciarines pareigas įmonei, sudarė ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, vietoje to, kad kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovė įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo iš esmės apribotos. Tikėtina, kad tokiais veiksmais buvusi vadovė L. S. ne tik prisidėjo prie įmonės nemokumo ir žalos kreditoriams atsiradimo, bet ir ją padidino.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors BUAB EUROPE ALUMINIUM finansinėje atskaitomybėje 2015 m. birželio 19 d. nurodyta, jog UAB EUROPE ALUMINIUM turėjo skolininkų už 137 997,26 EUR, tačiau nėra jokių duomenų, kad buvo imtasi veiksmų atgauti šias lėšas. Teismo vertinimu, tikėtina, kad UAB EUROPE ALUMINIUM apskaitydavo kaip turtą fiktyvius kreditorinius reikalavimus ir nepagrįstai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB EUROPE ALUMINIUM dar 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 243 342 Lt veiklos nuostolį, tačiau veikla toliau buvo vykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl UAB „EUROPE ALUMINIUM“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ginčijamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited sudarytas sandoris buvo fiktyvus. 2014 m. gegužės 16 d. atsakovė, veikdama UAB EUROPE ALUMINIUM vardu, ir Soarden Limited sudarė ir faktiškai pradėjo vykdyti aliuminio lydinių pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 4.2 punktas numatė, kad pirkėjas turi apmokėti iš anksto 35 proc. sutarties kainos, t. y. 53 760 EUR, todėl šie pinigai (jų ekvivalentas litais) buvo perduoti pirkėjui. Kaip ir nurodoma sutartyje, ji buvo sudaryta Vilniuje, sutarties sudarymo faktą patvirtina parašas bei antspaudas sutarties pabaigoje. 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 15 pinigų – 185 622,53 Lt, gavimo faktas patvirtintas Soarden Limited vadovės S. V. parašu ir įmonės antspaudu. Pinigai buvo perduoti litais, orderyje nurodant, kad šio lėšų išmokėjimo pagrindas yra sutartis EA-2014/623, taip pat nurodant pagal šią sutartį turimos perduoti sumos ekvivalentą eurais. Soarden Limited, nors ir registruota Kipre, aktyviai veikė Latvijoje ir kitose vidurio rytų Europos šalyse. Būtent Soarden Limited perimtus pinigus litais tikėtinai pakeitė į eurus, tačiau pareiškėja nežino, kur ir kada tai įvyko.Teismo abejones dėl pinigų buvimo įmonės kasoje akivaizdžiai paneigia kasos knygos duomenys, iš kurių matyti, kad stambesnės sumos į įmonės kasą buvo įnešamos dar nuo 2014 m. vasario mėnesio. Sudaryti tokio pobūdžio sandorius buvo ruošiamasi iš anksto. Atsakovės pretenzija ir Soarden Limited atsakymas į ją buvo siunčiami paštu, o ne elektoriniais laiškais. Kaip patvirtina įmonės bankroto administratoriui perduota dokumentacija, nei viena UAB EUROPE ALUMINIUM išsiųsta pretenzija, nei joks kitas šiai įmonei adresuotas laiškas nebuvo saugomi su vokais, todėl šie dokumentai nebuvo išimtis. Soarden Limited galimai persikėlus į Nikosiją iš Larnakos, atsakovės siųsta pretenzija ne iš karto pasiekė šią įmonę, todėl ir atsakymas į pretenziją buvo pateiktas ne iš karto. Be to, atsakymas į atsakovės pretenziją priklausė išimtinai nuo Soarden Limited atstovų valios, todėl atsakovė negalėjo jų priversti pateikti atsakymo anksčiau, siųsti elektroniniu paštu, ar siųsti BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto administratoriaus adresu.Po sandorio su Soarden Limited atsakovė, veikdama UAB EUROPE ALUMINIUM vardu, ir toliau sąlyginai didelėmis sumomis vykdė aliuminio produkcijos pirkimus, pvz., 2014 m. rugsėjo 5 d. iš UAB „EKSPAUTA“ pirko aliuminio už 13 899 EUR, 2014 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB „Antrimeta“ pirko aliuminio už 10 666,07 EUR, 2014 m. rugpjūčio 18 d. iš UAB „Polimeta“ pirko aliuminio už 33 849,75 EUR, 2014 m. liepos 11 d. pirko aliuminio iš UAB „Antrimeta“ už 29 112,53 EUR ir kt. (tą patvirtina bankroto administratoriaus pateikta 2015 m. gegužės 11 d. ataskaita). Šie sandoriai nėra ginčijami, jų teisėtumas ar vykdymas neanalizuojamas, nors buvo vykdytas iš esmės tas pats veiksmas – aliuminio pirkimas. Atsakovė prieš pat įmonės bankroto bylos iškėlimą sudarinėdama sandorius tiek įsigyjant aliuminį ir jo produkciją, tiek ir jį parduodant, dėjo maksimalias pastangas atstatyti įmonės mokumą. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad sandoris su Soarden Limited lėmė įmonės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes mokėjimai net ir po šio sandorio buvo ir toliau vykdomi. Soarden Limited pripažįsta ne tik pinigų gavimo faktą ar įsipareigojimus BUAB EUROPE ALUMINIUM, bet ir pareigą grąžinti gautus pinigus arba pristatyti aliuminio produkcijos už gautus pinigus. Bankrotą pripažinus tyčiniu remiantis atsakovės ir Soarden Limited sudarytu sandoriu, o Soarden Limited atstačius gamybą ir grąžinus 53 760 EUR pinigais ar aliuminio produkcija, neliktų tariamo pagrindo BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimui tyčiniu t. y. bankrotas būtų pripažintas tyčiniu be jokio objektyvaus pagrindo.Visos aplinkybės dėl atsakovės sąžiningumo prisiimant įsipareigojimus pareiškėjui ir vykdant įsipareigojimus kitiems įmonės kreditoriams jau buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-24400-910/2016. Šia nutartimi atsakovei iškelta fizinio asmens bankroto byla prieš tai įvertinus atsakovės sąžiningumą sudarinėjant įvairius sandorius. Atsakovės veiksmais nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, ką patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė prisiėmė asmeninę atsakomybę (tapo solidariąją skolininke laiduodama) už BUAB EUROPE ALUMINIUM skolas kreditoriams. Atsakovė ir/arba jos tuometinis sutuoktinis nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. pervedinėjo į įmonę lėšas bankiniais pavedimais, kad įmonė galėtų skandžiai funkcionuoti. Įmonės kasos knyga patvirtina, kad ženklios sumos buvo įnešamos į įmonę ir grynaisiais pinigais. Siekdama padidinti įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, 2014 m. atsakovė priėmė sprendimus dėl savo ir kitų įmonės darbuotojų atlyginimų sumažinimo. Atsakovė mokėjo VSD įmokas. Įmonė turėjo sąskaitas keliomis valiutomis (EUR, LTL, USD ir kt.). Visose šiose sąskaitose VSDFV Vilniaus skyrius rezervuodavo pinigus, dėl to susidarydavo situacijos, kad tais atvejais, kai į sąskaitas patekdavo lėšos viena valiuta (pvz. USD), VSDFV Vilniaus skyrius nurašydavo lėšas nuo šios sąskaitos, tačiau kitose sąskaitose (pvz. EUR, LTL) sumos toliau likdavo rezervuotos. Dėl šios priežasties ne kartą buvo rašomi prašymai nerezervuoti pinigų. VSDFV Vilniaus skyrius veiksmų dėl rezervavimo panaikinimo tekdavo laukti iki 5 darbo dienų. Tai stabdė įmonės mokėjimus bei medžiagų pristatymą į sandėlius, kas atitinkamai atsiliepdavo įmonės mokumui. Be to, dėl tokios rezervavimo tvarkos buvo pasitaikę atvejų, kai įmonė vėlavo mokėti įmokas. Tą patvirtino ir pats VSDFV Vilniaus skyrius, nurodydamas, kad pagal jų pateiktą skolos sumokėjimo grafiką BUAB EUROPE ALUMINIUM visuomet turėjo PVM permoką. Atsakovė manė, kad VSDFV Vilniaus skyrius galės pasinaudoti šia permoka susidariusiems įsiskolinimams dengti. Atsiradus įsiskolinimui VSDFV Vilniaus skyriui atsakovė prašė pervesti PVM permokos lėšas VSDFV Vilniaus skyriui, tačiau VMI atstovė pareiškė, kad to padaryti negali. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad permoka būtų grąžinta VSDFV Vilniaus skyriui, tačiau nenumanė, kad dėl taikomų reikalavimų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo specifikos to nebus galima padaryti.Nesėkmingų verslo sandorių sudarymas negali būti laikoma tyčinio bankroto priežastimi. Pateikti įrodymai paneigia, kad BUAB EUROPE ALUMINIUM nemokumas ir vėliau sekęs bankrotas buvo tyčinių atsakovės veiksmų, siekiant privesti įmonę prie bankroto, pasekmė. Ginčijamoje nutartyje nurodomi argumentai nėra susiję su atsakovės nuosekliais ir kryptingais veiksmais, siekiant įmonės nemokumo, turint tikslą ją sužlugdyti. Priešingai, atsakovė, jausdama atsakomybę prieš tuometinius UAB EUROPE ALUMINIUM kreditorius ir siekdama tęsti įmonės veiklą, siekė veikti įmonės naudai. 2014 m. gegužės 16 d. sutartis buvo sudaryta išimtinai įmonės interesais, buvo pirkti aliuminio lydiniai skirti įmonės veiklai. Ginčijamoje nutartyje nėra nurodyta jokių tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir šių veiksmų teisinių padarinių bei priežastinio ryšio tarp jų. Tikroji įmonės bankroto priežastis buvo ne atsakovės tyčiniai ir kryptingi veiksmai, o susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija. Siekiant išspręsti finansinės įmonės problemas atsakovė ėmėsi veiksmų, kad įmonė galėtų toliau tęsti savo veiklą ir atstatyti pelningumą, todėl vien tai, kad UAB EUROPE ALUMINIUM finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto.Pareiškėjo prašymas dėl BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti nagrinėjamas, nes BUAB EUROPE ALUMINIUM įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.Pareiškėjas PRIMARY MARKETING LTD. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sandoris tarp BUAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited nebuvo fiktyvus, o neva buvo faktiškai vykdomas. Šiuo atveju kita galimai fiktyvaus sandorio šalis – Soarden Limited, sandorio apskritai niekaip nevykdė. BUAB EUROPE ALUMINIUM vadovės veiksmai, surašant dokumentus neva ji perdavė sandorio neįvykdžiusiai šaliai paskutines likusias kasoje pinigines lėšas, esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimą, patvirtina BUAB EUROPE ALUMINIUM nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, kuriais tiesiog siekta pateisinti nesąžiningą bendrovės piniginių lėšų užvaldymą ir išvengti bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimo iš bendrovės lėšų. Apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Soarden Limited vardu galimai fiktyvią sutartį pasirašiusi S. V. turėtų kokį nors ryšį su įmone Soarden Limited. Apeliantė 2016 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo vienintelis bendrovės sandoris, kai atsiskaitoma buvo grynaisiais pinigais. Tokio pobūdžio atsiskaitymo formos pasirinkimas, bendrovei esant sunkios finansinės padėties ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, dar kartą patvirtina, kad ši operacija buvo fiktyvi.2014 m. gegužės 16 d. Soarden Limited išankstinio apmokėjimo sąskaita įmonei BUAB EUROPE ALUMINIUM patvirtina, kad Soarden Limited pinigus iš UAB EUROPE ALUMINIUM gavo euro valiuta. BUAB EUROPE ALUMINIUM vadovė visus metus trukusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų keitimą iš litų į eurus ir paneigiančių kreditoriaus argumentus dėl tokių operacijų fiktyvumo.Aplinkybę, kad neva nuo 2014 m. į BUAB EUROPE ALUMINIUM kasą buvo įnešami pinigai, rengiantis būsimam sandoriui su Soarden Limited, apeliantė įrodinėja savo pačios ir buhalterės V. Z. surašytais 2014 m. kasos knygos duomenimis. Iš tikrųjų 148 388,84 Lt ir 37 150 Lt pinginės lėšos į kasą negalėjo būti įneštos. Šią aplinkybę įrodo po mėnesio, t. y. 2014 m. kovo 19 d., UAB EUROPE ALUMINIUM vadovės rašytas prašymas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui, prašant išdėstyti įsiskolinimo VSDF sumą. Šis apeliantės L. S. raštas patvirtina, kad lėšų atsiskaitymams bendrovė neturėjo. BUAB EUROPE ALUMINIUM vadovės L. S. atlikti pavedimai (2014 m. balandžio 7 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymai) yra 2014 m. balandžio 8 d. iš bendrovės kasos išimtų lėšų (30 000 Lt) grąžinimas į bendrovės sąskaitą, tuo tarpu kiti pavedimai yra galimai dalies dar 2012 m. paimtos iš bendrovės paskolos grąžinimas (2012 m. darbuotojų skola įmonei sudarė 322 342,08 Lt). Šios pervestos lėšos negalėjo būti skirtos sandorio su Soarden Limited sudarymui, nes dalis pavedimų padaryta 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y. po tariamo sandorio su Kipre registruota Soarden Limited sudarymo ir tariamo piniginių lėšų Kipre registruotai Soarden Limited perdavimo. Soarden Limited atsiųsto atsakymo į BUAB EUROPE ALUMINIUM pretenziją gavimo įrodymų nepateikimas bei tai, kad šis atsakymas, sprendžiant pagal jame nurodytą datą, buvo parengtas praėjus vieneriems metams nuo pretenzijos pareiškimo, tik labiau padidina Soarden Limited ir UAB EUROPE ALUMINIUM neva sudaryto sandorio bei pačių bendradarbiavimo santykių fiktyvumo galimybę. Apeliantė teigia, neva nuo jos valios nepriklausė, kada ir kokiu būdu Soarden Limited parengs atsakymą į pretenziją, tačiau jos neveikimas, nesiėmimas jokių priemonių tariamai skolai atgauti, patvirtina sandorio fiktyvumą. UAB EUROPE ALUMINIUM faktiškai nemoki buvo jau 2013 m. pabaigoje. 2014 m. kovo 20 d. bendrovė turėjo 18 721,94 Lt (5 422,25 EUR) įsiskolinimą VSDFV, bendrovės atžvilgiu buvo taikomos priverstinio vykdymo priemonės, nuo 2014 m. birželio 23 d. bendrovė apskritai nustojo pati mokėti įmokas, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, BUAB EUROPE ALUMINIUM toliau vykdė veiklą, tokiu būdu pakenkdama kreditorių interesams.Apeliantė nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24400-910/2016 kaip jos sąžiningumo įrodymu. Normos, kurios buvo taikytos vertinant L. S. kaip fizinio asmens sąžiningumą, netaikytinos vertinant L. S. kaip UAB EUROPE ALUMINIUM vadovės sąžiningumą.Aplinkybė, kad dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi pati akcininkė, o ne kreditoriai, neeliminuoja tyčinio bankroto požymių. Kreditoriams įstatymas numato teisę, bet ne pareigą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tuo tarpu akcininkui ar bendrovės vadovui numatyta tokia pareiga. Visi UAB EUROPE ALUMINIUM bendrovės darbuotojai susiję giminystės ar svainystės ryšiais, todėl atlyginimų darbuotojams sumažinimas galimai buvo atliktas „tik dėl akių“. Be to, atlyginimo sumažinimas darbuotojams kompensuotas kita forma – į komandiruotes (Italijoje, Austrijoje) bendrovės sąskaita buvo išleisti beveik visi darbuotojai. Bendrovės turtas taip pat buvo naudojamas asmeninėms reikmėms – maistui, kelionėms.Bendrovei tenkanti neigiamų pasekmių rizika kilo būtent dėl bendrovės vardu veikiančios vadovės L. S. neveikimo – mokestinių įsipareigojimų nevykdymo. Nors apeliantė teigia, neva bendrovė stengėsi mokėti įmokas, tačiau 2014 m. kovo 19 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr. (8.1) 3-34253 ir BUAB EUROPE ALUMINIUM prašymas dėl skolos sumokėjimo terminų patvirtina, kad 2014 m. kovo 19 BUAB EUROPE ALUMINIUM turėjo 18 721,94 Lt (5 422,25 EUR) įsiskolinimą VSDFV, viso įsiskolinimo taip ir nepadengė, o bankroto iškėlimo dieną skolos suma jau buvo išaugusi net iki 13 960,09 EUR. Apeliantės tvirtinimas, kad ji ketino pasinaudoti neva esančia PVM permoka VSD įmokoms įmokėti, tik patvirtina, kad bendrovė neturėjo realių lėšų atsiskaityti su VSDFV. Teismai pripažįstą įmonių bankrotą tyčiniu ir po teismo nutarties, kuria įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama, priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino įmonės bankrotą tyčiniu, nustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.Kai bendrovė savo veikloje susiduria su finansiniais sunkumais, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014, kt.). Jei bendrovės nemokumas tampa neišvengiamas, nėra galimybių bendrovę restruktūrizuoti ar kitaip pagerinti jos finansinę padėtį, bendrovės kreditorių interesus labiausiai atitinka bankroto procedūrų iniciavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir eiliškumo. Atvejai, kai faktiškai nemokios bendrovės veikla yra tęsiama, didinant bendrovės nuostolius, atsiskaitinėjama su pasirinktiniais kreditoriais, nenaudingais sandoriais mažinamas bendrovės turtas, teismų praktikoje pripažįstami bendrovės vadovų pareigų pažeidimu ir kartu požymiu, liudijančiu tyčinį bankrotą.Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).Tiek iš šalių pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų, tiek iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad BUAB EUROPE ALUMINIUM tyčinis bankrotas (nustatinėjant visus pareiškime nurodytus tyčinio bankroto požymius) iš esmės buvo siejamas su UAB EUROPE ALUMINIUM ir Kipre registruotos įmonės Soarden Limited 2014 m. gegužės 16 d. sudaryto sandorio dėl aliuminio lydinių įsigijimo ir atsiskaitymų pagal jį grynaisiais pinigais fiktyvumu, bei kitomis su šio sandorio sudarymu susijusiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas toliau aptars minėtą sandorį, jo sudarymo, atsiskaitymo pagal šį sandorį aplinkybes bei pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų tyčinio UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto požymių egzistavimo.

Dėl UAB EUROPE ALUMINIUM ir Kipre registruotos įmonės Soarden Limited 2014 m. gegužės 16 d. sudaryto sandorio

Pagal į bylą pateiktą 2014 m. gegužės 16 d. sutartį EA-2014/623 Kipro įmonė Soarden Limited (pardavėjas) įsipareigojo tiekti antrinius aliuminio lydinius liejiniais, o UAB EUROPE ALUMINIUM (pirkėjas) įsipareigojo priimti ir už prekes sumokėti sutartyje sulygtą sumą (Sutarties 1 punktas). Aptariamoje sutartyje numatyta, kad prekės pristatomos 2014 m. birželio – liepos mėnesį, prekių kaina – 1 600 EUR už metrinę toną (Sutarties 2.1, 2.3, 3.1 punktai). Pagal pateiktos Sutarties 4.1 punktą, Sutarties valiuta – eurai. Sutarties 4.2 punktas taip pat numatė, kad pirkėjas (UAB EUROPE ALUMINIUM) iš anksto sumoka pardavėjui 35 proc. paruoštų išsiuntimui prekių vertės, mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais arba banko pavedimu. 2014 m. gegužės 16 d. sutartį Kipro įmonės Soarden Limited (pardavėjo) vardu pasirašė direktorė S. V., o UAB EUROPE ALUMINIUM (pirkėjo) vardu – direktorė L. S.. Į bylą taip pat pateiktas tos pačios dienos, t. y. 2014 m. gegužės 16 d., UAB EUROPE ALUMINIUM kasos išlaidų orderis dėl 185 622,53 Lt sumos išmokėjimo, pagrindu nurodant sutartį EA-2014/623, o gavėju – įmonę Soarden Limited, bei įmonės Soarden Limited išankstinio apmokėjimo sąskaita, kuria patvirtinama, kad 2014 m. gegužės 16 d. buvo gautas 53 760 EUR apmokėjimas grynaisiais pinigais. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB EUROPE ALUMINIUM ir Kipre registruotos įmonės Soarden Limited 2014 m. gegužės 16 d. sudarytas sandoris galimai yra fiktyvus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos išvada nėra. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).Aplinkybes, susijusias su sutartinių santykių tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited egzistavimu ir iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos išimtų piniginių lėšų panaudojimu bendrovės interesais nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti apeliantė (CPK 178 straipsnis). Nors šioje byloje buvo pateikti įrodymai, pasak apeliantės, patvirtinantys susiklosčiusius sutartinius santykius tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited, bei tam tikri įrodymai apie grynųjų pinigų pagal sutartį perdavimą Soarden Limited, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, vertinant juos visų į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų kontekste, nėra pakankami daryti išvadą dėl apeliantės nurodomų aplinkybių egzistavimo.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited galimai susiklosčiusius sutartinius santykius, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2014 m. gegužės 16 d. sutartis tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited buvo sudaryta su Soarden Limited įgaliotu asmeniu. Nors 2014 m. gegužės 16 d. sutartyje nurodoma, kad sutartį Soarden Limited vardu pasirašė direktorė S. V., tačiau, remiantis pateiktais į bylą duomenimis, Soarden Limited direktoriumi nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 16 d. buvo V. A., o nuo 2014 m. birželio 16 d. – P. M.. Tuo tarpu iš pateiktos į bylą Soarden Limited išankstinio apmokėjimo sąskaitos apskirtai neįmanoma nustatyti asmens, pasirašiusio šį dokumentą. Tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited susiklosčiusių sutartinių santykių vienareikšmiškai negali patvirtinti ir į bylą pateiktas 2015 m. spalio 19 d. Soarden Limited atsakymas į 2014 m. rugsėjo 3 d. UAB EUROPE ALUMINIUM pretenziją dėl sudarytos sutarties nutraukimo ir sumokėto 53 760 EUR avanso grąžinimo, kadangi šį atsakymą taip pat pasirašė S. V., apie kurios įgaliojimus veikti Soarden Limited vardu, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie šio atsakymo gavimą paštu arba elektroniniu paštu. Vertinant apeliantės įrodinėjamą UAB EUROPE ALUMINIUM avanso pagal sutartį sumokėjimo grynaisiais pinigais Soarden Limited faktą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiskaitymas tarp juridinių asmenų įprastai vyksta negrynaisiais pinigais – bankiniais pavedimais. Tokią atsiskaitymo tarp juridinių asmenų forma numato ir įstatymai – remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.929 straipsnio 2 dalimi, atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus (CK 6.929 straipsnio 3 dalis). Be to, šiuo atveju atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo vykdomas su užsienio juridiniu asmeniu (su kuriuo, be kita ko, įmonė anksčiau neturėjo jokių verslo santykių), kas, remiantis pačios apeliantės paaiškinimais bankroto administratoriui, nebuvo būdinga bankrutavusiai įmonei. Minėtuose apeliantės paaiškinimuose nurodoma, kad iki 2014 m. bendrovė savo veikloje eliminavo atsiskaitymą grynaisiais pinigais, tačiau vėliau atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi, nes tai buvo vienintelė galimybė bendradarbiauti su Lietuvos tiekėjais. Taigi, pati apeliantė byloje pripažino atsiskaitymo grynaisiais pinigais išimtinumą – tokios atsiskaitymo formos naudojimą tik atsiskaitant su Lietuvos tiekėjais. Aplinkybę, kad atsiskaitymo forma grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis bendrovėje nebuvo naudojama, patvirtina ir 2014 m. UAB EUROPE ALUMINIUM kasos knyga, iš kurios matyti, kad, be aptariamo sandorio su Soarden Limited, per 2014 m. negrynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis buvo atsiskaitoma tik vieną kartą – 2014 m. sausio 30 d. UAB „Nano Bites“ iš bendrovės kasos sumokant 2 913,51 Lt sumą.Remiantis apeliantės paaiškinimais, avansas už prekes Kipre registruotai įmonei Soarden Limited buvo sumokėtas litais – kaip nurodyta 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderyje. Tačiau, kaip minėta, 2014 m. gegužės 16 d. sutarties 4.1 punktas aiškiai numatė valiutą, kuria turi būti atsiskaitoma pagal už pagal Sutartį pateiktas prekes, t. y. eurus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad Kipro įmonė avansinį apmokėjimą už prekes galėjo priimti grynaisiais pinigais – litais, ypač, kai Sutartyje buvo aiškiai susitarta dėl Sutarties valiutos – eurų. Pinigų pagal 2014 m. gegužės 16 d. sutartį perdavimo faktas įrodinėjimas 2014 m. gegužės 16 d. UAB EUROPE ALUMINIUM kasos išlaidų orderiu, kuriame nurodoma, kad iš bendrovės kasos buvo išmokėta 185 622,53 dydžio suma litais, bei tos pačios dienos Soarden Limited išankstinio apmokėjimo sąskaita, patvirtinančia būtent atitinkamos sumos eurais, o ne litais, gavimą. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad atitinkamą sumą iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos išėmus litais, o pardavėjui – Soarden Limited tą pačią dieną sumokėjus eurais, 185 622,53 Lt suma 2014 m. gegužės 16 d. turėjo būti pakeista į eurus, tačiau į bylą duomenų, patvirtinančių tokią operaciją, nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami iš UAB EUROPE ALUMINIUM kasos 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderiu išimtos 185 622,53 Lt sumos perdavimo faktui pagal sutartį su Soarden Limited pagrįsti. Remiantis pateiktais į bylą įrodymais, labiau tikėtina, kad iš UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderiu išimtos piniginės lėšos – 185 622,53 Lt, Soarden Limited perduotos nebuvo.Atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų apie 2014 m. gegužės 16 d. sutarties tarp UAB EUROPE ALUMINIUM ir Soarden Limited sudarymo bei vykdymo realumą, spręstina, kad 2014 m. gegužės 16 d. kasos išlaidų orderiu iš bendrovės išimtos ženklios pinigų sumos – 185 622,53 Lt, panaudojimas bendrovės interesais nėra įrodytas, o tokios operacijos atlikimas, atsižvelgus taip pat į toliau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra įmonės valdymo organų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Pirmosios instancijos teismas buvusios UAB EUROPE ALUMINIUM vadovės – apeliantės L. S., veiksmus, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet sudarant bendrovei ekonomiškai nenaudingą sandorį su Soarden Limited, kuomet UAB EUROPE ALUMINIUM jau nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, vertino kaip pastarosios veikimą prieš jos vadovaujamos įmonės ir jos kreditorių interesus t. y. kaip netinkamą jos kaip vadovės fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, pažymėdamas, kad tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių, interesus. Suprastėjus įmonės būklei, kaip minėta, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, be kita ko, gali būti ir įmonės valdymo organų įstatymuose numatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant, dėl šios valdymo organų pareigos nevykdymo būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Nors šiuo atveju į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi pati bendrovės vadovė (apeliantė), tačiau, sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto požymio egzistavimo, svarbu nustatyti, ar toks vadovės kreipimasis į teismą nebuvo pavėluotas, t. y. ar nebuvo tęsiama faktiškai nemokios bendrovės veikla, didinant bendrovės nuostolius, atsiskaitinėjant su pasirinktiniais kreditoriais, mažinant bendrovės turtą.Byloje pateikto UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turto turėjo už 535 809 Lt (155 181 EUR), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 302 486 Lt (377 226 EUR). Lyginant su praėjusiais finansiniais metais 2014 m. bendrovės turtas sumažėjo daugiau nei 2,5 karto, o nuostoliai padidėjo daugiau nei du kartus. Tokie UAB EUROPE ALUMINIUM 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys sudaro pagrindą manyti, kad bendrovės nemokumas galimai atsirado žymiai anksčiau, nei teisme buvo gautas UAB EUROPE ALUMINIUM pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Aptariamą aplinkybę patvirtina ne tik pačios apeliantės paaiškinimai, pateikti UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto administratoriui, kuriuose ji pati pripažino, jog Soarden Limited nesąžiningi veiksmai bei kontrakto nevykdymas galutinai sužlugdė UAB EUROPE ALUMINIUM galimybę išlikti rinkoje, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: į bylą pateiktas apeliantės 2014 m. gegužės 5 d. atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-4363-803/2014, kuriame nurodoma, jog finansinė įmonės padėtis yra nepalanki, dėl jos UAB EUROPE ALUMINIUM iki 2014 m. kovo 31 d. negalėjo atsiskaityti su vienu iš savo kreditorių – PRIMARY MARKETING LTD., 2014 m. liepos 25 d. atsiliepimas į prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4363-803/2014, kuriame nurodoma, kad dėl besitęsiančios nepalankios finansinės situacijos UAB EUROPE ALUMINIUM negalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. visiškai įvykdyti savo įsipareigojimų, 2014 m. kovo 19 d. UAB EUROPE ALUMINIUM prašymas VSDFV Vilniaus skyriui išdėstyti skolą keturių mėnesių laikotarpiui, VSDFV atsiliepime į pareiškimą dėl UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma aplinkybė, kad nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio bendrovės įsiskolinimas VSDFV pradėjo didėti. Nors Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi, kuria UAB EUROPE ALUMINIUM buvo iškelta bankroto byla, nebuvo nustatyta, kada tiksliai atsirado bendrovės nemokumas, o taip pat ir bendrovės vadovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB EUROPE ALUMINIUM iškėlimo, tačiau, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, tikėtina, kad tokia pareiga UAB EUROPE ALUMINIUM vadovei kilo gerokai anksčiau, nei 2014 m. gruodžio 5 d., kuomet teismui buvo pateiktas UAB EUROPE ALUMINIUM vadovės pareiškimas. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą šiuo atveju atitinka ir kitų, jau aptartų, aplinkybių visuma, o būtent: ženklios pinigų sumos – 185 622,53 Lt, kurios panaudojimas bendrovės interesais byloje nebuvo įrodytas, išėmimas iš įmonės kasos, bendrovės finansinei padėčiai esant sudėtingai ir turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (po šios finansinės operacijos pinigų likutis kasoje sudarė vos 27,34 Lt, jis nepadidėjo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo); nuo 2013 m. nuostolingos įmonės veiklos tęsimas, ženkliai padidinant įmonės nuostolius bei daugiau nei 2,5 karto sumažinant turimo turto apimtis; skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui didėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos paminėtos aplinkybės gali būti vertinamos kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, jos taip pat yra pakankamos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio konstatavimui.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nesant iškeltai bankroto bylai, tačiau neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymai su kreditoriais privalo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat buvo nustatytas pagrįstai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau 2014 m. gegužės mėnesį bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, galimai įmonė jau tuo metu buvo nemoki. 2014 m. gegužės 16 d. bendrovė jau turėjo net 186 485 Lt (54 009,79 EUR) įsiskolinimą vienam iš savo kreditorių PRIMARY MARKETING LTD., kurio neginčijo ir su kuriuo sutiko, o taip pat ir didėjantį įsiskolinimą VSDFV biudžetui, tačiau, nepaisant to, iš įmonės kasos buvo išimta 185 622,53 Lt suma, kuri ne tik nebuvo panaudota atsiskaitymui su PRIMARY MARKETING LTD. ar VSDFV biudžetu, tačiau, kurios panaudojimas atsiskaitymui už prekes pagal tos pačios dienos sutartį su Soarden Limited ar bendrovės interesais, byloje apskritai nėra įrodytas. Po šios operacijos pinigų likutis bendrovės kasoje sudarė vos 27,34 Lt, toks jis išliko iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos, kartu nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad klausimas dėl UAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti nagrinėjamas, kadangi bendrovė įsiteisėjusia nutartimi jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. ĮBĮ nuostatose nėra nustatyta terminas, iki kurio gali būti sprendžiamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, taip pat nėra įtvirtintas draudimas šį klausimą spręsti įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama.Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad visos aplinkybės dėl atsakovės sąžiningumo prisiimant įsipareigojimus kreditoriui ir vykdant įsipareigojimus kitiems kreditoriams jau buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24400-910/2016. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliantės teiginiu, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamos bei nustatinėjamos iš esmės skirtingos aplinkybės nei buvo nustatinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24400-910/2016. Minėtoje byloje buvo nustatinėjamas pagrindų apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, iškelti bankroto bylą buvimas, tuo tarpu šioje byloje yra vertinama išimtinai apeliantės, kaip UAB EUROPE ALUMINIUM vadovės, atliktų/neatliktų veiksmų visuma tyčinio bankroto požymių aspektu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nuspręsta dėl BUAB EUROPE ALUMINIUM bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovės atskirąjį skundą pareiškėjui PRIMARY MARKETING LTD. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių – 318 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui PRIMARY MARKETING LTD. iš atsakovės L. S. 318 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė