- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-237-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių plentas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „LBI“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėję civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4279-641/2014 pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių plentas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „LBI“ dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 430,58 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas
Ieškovas nurodė, kad 2011-02-08 Šiaulių m., Bačiūnų g., automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio priekinė pakaba. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas, kompensuodamas patirtą žalą, išmokėjo 430,58 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl atsiradusios žalos asmenį. Vadovaujantis Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-02-10 nutarimu, vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. Gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis priklauso Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, todėl ji kaip savininkas, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su atsakovu UAB „Šiaulių plentas“ sudarė sutartį dėl minėtos gatvės dangos priežiūros ir remonto, todėl kelią prižiūrintis atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ irgi yra laikomas atsakingu dėl kelio trūkumų.
Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėto, 2011-02-08 įvykusio eismo įvykio metu, galiojo tarp atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009-11-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijas ir UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisės ir pareigos nuo 2010-03-01 perėmė UAB „Šiaulių plentas“, sudaryta Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra viešojo pirkimo sutartis Nr. SŽ-1179 (toliau tekste – Sutartis). Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nesutinka, kad jis šia sutartimi buvo įpareigotas eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti Šiaulių miesto gatves bei atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl defektų gatvėse. Valdytoju CK 6.266 str. 1 d. prasme laikytinas ne atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, o Šiaulių miesto savivaldybė, kuri ir turi būti traukiama atsakomybėn. Nurodo, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbus bei priežiūrą, iš jų ir asfaltbetonio dangos išdaužų, plyšių užtaisymą, plytelių dangos atstatymą, drenažo ar kanalizacijos elementų keitimą ir aukščiau paminėtų inžinerinių statinių techninę priežiūrą – defektavimą, tačiau nebuvo įpareigotas nuolat užtikrinti gerą gatvių būklę ir savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl defektų gatvėse. Savivaldybės administracija tik iš dalies pavesdama viešųjų paslaugų atlikimą šioje veikloje besispecializuojančiam asmeniui, pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė galinčią kilti riziką, todėl egzistuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-11-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisės ir pareigos nuo 2010-03-01 perėmė UAB „Šiaulių plentas“, sudarė Sutartį, pagal kurią būtent UAB „Šiaulių plentas“ atsakingas už Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrą ir taisymo darbus bei privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą darbų atlikimo metu fiziniams ar juridiniams asmenims, privačiai ir visuomeninei nuosavybei. Remiantis šia Sutartimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdė savo pareigą prižiūrėti ir remontuoti gatves, nes Šiaulių miesto gatvių valdymą ir priežiūrą buvo perdavusi UAB „Šiaulių plentas“. Remiantis Sutarties 1 p. bei jos 4 priedu, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už kelių gatvių techninės priežiūros bei taisymo darbus, o remiantis minėtos Sutarties 13 p. UAB „Šiaulių plentas“ darbus atlieka gavęs informaciją apie konkrečių darbų atlikimą arba apie avarinę kelio būklę. Šiuo atveju Bačiūnų g. avarinė būklė buvo užfiksuota 2011-02-01 patrulinių apžiūrų akte Nr. 5, todėl UAB „Šiaulių plentas“ turi atlyginti visą dėl jo kaltės padarytą žalą, o tinkamas atsakovas šioje byloje yra būtent UAB „Šiaulių plentas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 430,58 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 430,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ valstybės naudai 51,99 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl tinkamo atsakovo. Byloje nustatyta, kad 2009-11-10 Sutartimi buvo perkami Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbai su priežiūra, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką. Teismas laikė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pati kelių neremontuoja ir jų neprižiūri, tačiau būdama atidi ir rūpestinga sudarė 2009-11-10 Sutartį, kuria įsigijo gatvių remonto ir priežiūros darbus, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už neatliktus gatvių priežiūros ir taisymo darbus. Remiantis minėta Sutartimi, būtent atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo taisyti, prižiūrėti Šiaulių miesto gatves su astfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takus bei atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą arbų atlikimo metu, todėl teismas jį ir laikė gatvių valdytoju. Teismas įvertinęs Sutarties nuostatas sprendė, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą (Sutarties 11.10., 17.2. p.), bet ir CK 6.266 str. 2 d. prasme atlyginti žalą, tame tarpe ir dėl Bačiūnų gatvėje buvusios išdaužos patirtą žalą.Iš 2011-02-01 patrulinių apžiūrų akto Nr. 5, atsakovų atstovų paaiškinimų, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau buvo nustatęs asfaltbetonio išdaužą Bačiūnų gatvėje. 2009-11-10 pasirašytos Sutarties 1 priede – techninėse specifikacijose numatyta, kad aplink išdaužas turėtų būti pažymėta stačiakampėmis figūromis, tačiau iki pat išdaužos sutvarkymo 2011-02-14, šie veiksmai atlikti nebuvo, t.y. nors Sutartyje ir nenurodytas terminas, per kurį reikia pašalinti išdaužas ar kitus kelio dangos trūkumus, tačiau atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, jau nuo 2011-02-01 žinodamas apie Bačiūnų gatvėje esančią išdaužą, nesiėmė visų saugumo priemonių, kad Šiaulių miesto Bačiūnų gatvėje esanti duobė būtų pašalinta per trumpiausią laiką, ar bent jau būtų pažymėta, tam kad dėl šio kelio dangoje esančio trūkumo nenukentėtų eismo dalyviai.
Įvertinęs Sutarties nuostatas, teismas nustatė, jog šia Sutartimi buvo perkamos Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga remonto (taisymo) darbai ir priežiūros paslaugos, kurios priskirtinos gatvių dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Sutarties nuostatas bei CK 6.266 str., atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ teismo pripažintas Bačiūnų gatvės valdytoju CK 6.266 str. prasme, kuriam prievolinės teisės (Sutarties) pagrindu pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala, kuri atsirado būtent dėl minėto autoįvykio (kelio dangoje buvusios duobės), žalos ir priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir padarytos žalos, tačiau yra ginčijamas pats žalos dydis. Įrodymų visuma teismui patvirtino, kad automobilio VW Sharan sugadinimai, iš jų ir rato guolio pažeidimai, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes galėjo atsirasti įvažiavus automobiliui į duobę. Be to, buvo keičiamas to paties rato (dešinės pusės, t.y. rato, kurio ratlankis apgadintas, padanga prakirsta) guolis, taigi teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad dėl šio eismo įvykio buvo pažeista ne tik dešinės pusės rato padanga, bet ir buvo būtinas šio rato guolio keitimas, o po autoįvykio pakeitus ratą ir guolį, buvo būtinas ir ratų geometrijos reguliavimas, todėl teismas vertino, kad ieškovas įrodė padarytos 430,58 Lt žalos dydį. Teismas atmetė atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ argumentus, jog žala susidarė dėl transporto vairuotojo kaltės.
Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ netinkamai prižiūrėjo jam perduotą prižiūrėti ir tvarkyti turtą – nustačius netinkamą gatvės būklę, nesielgė kaip rūpestingas ir atidus valdytojas, t. y. gatvę suremontavo tik 2011-02-14, gatvėje esančios išdaužos (duobės) nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, kas teismo laikyta neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu, todėl teismas padarė išvadą apie atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ netinkamą Bačiūnų gatvės priežiūrą bei jo kaltę. Esant nesutvarkytai ir neaptvertai kelio dangos išdaužai (neteisėtas neveikimas), važiuojant per ją, ieškovo apdraustas trečiojo asmens vairuojamas automobilis ratu kliudė duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas (pasekmės). Atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl teismas laikė, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už atsiradusią turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė dvi būtinas atsakovo atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir padarytos žalos, t.y. pateikė pakankamai įrodymų, kad būtų nustatytos visos CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos (objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustam automobiliui VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-08 Šiaulių m., Bačiūnų g., įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovo reikalavimą dėl 430,58 Lt žalos atlyginimo tenkino ir šią žalą priteisė iš atsakovo. Iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ teismas taip pat priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka, kad įvykio metu galiojusios prievolinės teisės (viešojo pirkimo sutarties Nr. SŽ-1179) pagrindu rangovui UAB „Šiaulių plentas“ buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti Šiaulių miesto gatves, įskaitant ir Bačiūnų gatvę, įstatyme (CK 6.266 str.) nustatyta prasme, t. y. turėti šias savo žinioje ir laisvai savo nuožiūra (rizika bei atsakomybe) daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį. Nors viešojo pirkimo sutartimi buvo perkami Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbai su priežiūra (sutarties dalykas), priskirtini gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką, tačiau aiškinant šią sutartį, būtinas sisteminis jos aiškinimas. Apeliantas mano, kad iš viešojo pirkimo sutarties kylantys UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos santykiai kvalifikuotini būtent kaip rangos, bet ne kelio (gatvės), kaip objekto, valdymo perdavimą atsakovui, kaip rangovui, nes kelio (gatvės) remonto darbų atlikimui buvo būtinas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo pritarimas (išskyrus atvejus dėl avarinės kelio būklės) juos atlikti (sutarties 11.1, 13 punktai). Todėl nepagrįsta laiko teismo išvadą, jog darbų atlikimui pagal viešojo pirkimo sutartį nebuvo būtinas užduočių suderinimas. Priešingai, sutartimi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl darbų atlikimo užduočių (užsakymų) pateikimo ir priėmimo tvarkos (sutarties 13 punktas). Apeliantui akivaizdu, kad jis, kaip rangovas, negalėjo laisvai (savo nuožiūra) disponuoti nustatytų defektų šalinimo ištekliais, priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nuolatinę gerą gatvių būklę. Visi asfaltavimo darbai atliekami išimtinai tik su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, pritarimu. Priešingu atveju, darbai būtų įvertinti, kaip atlikti paties rangovo rizika, sąskaita. Pagal sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį UAB „Šiaulių plentas“ negali būti laikomas Šiaulių miesto gatvių, įskaitant Bačiūnų gatvės, valdytoju. Su juo absoliučiai nėra derinami jokie gatvėse vykdomi statybos darbai ar kita veikla, kuriai būtinas savininko (valdytojo) sutikimas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad atitinkamų susisiekimo komunikacijų valdytojas yra UAB „Šiaulių plentas“.
2. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju svarbu tinkamai nustatyti viešojo pirkimo sutarties Nr. SŽ-1179 objektą (dalyką). Teismas ypatingą reikšmę suteikė nurodytos sutarties 4 priedui (reikalavimai priežiūrai ir remontui), tačiau pagal sutarties sąlygas pastarasis objekto (dalyko) neapsprendžia. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties objekte ir pateikiamas taisymo darbų su priežiūra (1 priedas) atlikimas, o ne taisymo darbai ir priežiūra, minėta Sutartimi apeliantui nebuvo perduota gatvių priežiūra įstatyme nustatyta prasme.
3. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad 2011-02-08 eismo įvykio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų sudariusi daugiau sutarčių su kitomis bendrovėmis, apeliantui akivaizdu, jog jos egzistuoja, tačiau šie duomenys nebuvo tinkamai išreikalauti ir pateikti.
4. Vien ta aplinkybė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ūkio subjektu sutartimi susitarė dėl Bačiūnų gatvės taisymo darbų su priežiūra, neatleidžia Šiaulių miesto savivaldybės nuo Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodytos savivaldybės funkcijos ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos pareigos rūpintis vietinės reikšmės kelių bei gatvių priežiūra ir jų taisymu įgyvendinimo, taip pat ir prievolės atlyginti žalą, kuri atsirado dėl Bačiūnų gatvėje buvusios duobės. Savivaldybės administracija įstatymo pagrindu turėjo pareigą užtikrinti tinkamą vietinės reikšmės kelių priežiūrą, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl teisės aktais priskirtos atitinkamos savivaldybės administracijos pareigos nevykdymas yra pakankama priežastis žalai kilti. Tik iš dalies pavesdama viešųjų paslaugų atlikimą šioje veikloje besispecializuojančiam asmeniui, savivaldybės administracija pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė jai galinčią kilti riziką. Pati savivaldybės administracija buvo nustačiusi tvarką, pagal kurią rangovas (apeliantas) turėjo atlikti gatvių priežiūrą ir remontą, todėl griežtas atitinkamų sutarties sąlygų laikymas kitai sandorio šaliai yra besąlygiškai privalomas. Apeliantui akivaizdu, jog sutartimi rangovas neįsipareigojo nuolat užtikrinti gerą gatvių būklę, ką patvirtina ir atsakomybės už atitinkamos pareigos neįvykdymą sutarties sąlygose nebuvimas. Teismas visiškai nepagrįstai šioje vietoje cituoja sutartines nuostatas dėl rangovo įsipareigojimų atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą darbų atlikimo metu (sutarties 17.2 punktas). Šiuo atveju, pati savivaldybės administracija nesiėmė laiku būtinų (papildomų) priemonių gatvei sutvarkyti, kad būtų užtikrinti trečiųjų asmenų teisėti interesai.
5. Sprendžiant dėl objekto, su kuriuo siejama padaryta žala, valdymo (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme) kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio sąlygos, šiuo konkrečiu atveju, pati savaime sutartis, sudaryta tarp gatvės savininko ir atsakovo dėl gatvių remonto su priežiūra darbų, numatytų atlikti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, dar neapsprendžia šio objekto valdymo perdavimo. Nurodytos prievolinės teisės (viešojo pirkimo sutarties) pagrindu atsakovui nebuvo pavesta savo nuožiūra eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, t. y. turėti šį savo žinioje ir laisvai savo nuožiūra (rizika bei atsakomybe) daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Iš to darytina išvada, kad valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas ne atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, o Šiaulių miesto savivaldybė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo sutartis reiškia rangos teisinius santykius, bet ne gatvės, kaip objekto, valdymo perdavimą. Eismo įvykio metu atsakovas nebuvo atsakingas už duobės, į kurią 2011-02-08 važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo automobilis, priežiūrą Kelių įstatyme įtvirtintos atitinkamos prievolės (priežiūros) prasme, todėl nėra pagrindo konstatuoti konkretaus objekto (gatvės) valdymo (CK 6.266 str. 1 d. prasme) funkcijų perleidimo atsakovui fakto. Pagal sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį UAB „Šiaulių plentas“ negali būti laikomas Bačiūnų gatvės valdytoju. Atsakovas yra subjektas, užsakovo pasitelktas savo pareigoms (funkcijoms), susijusioms su objekto tinkama priežiūra, vykdyti, tačiau nėra subjektas, kuriam gatvė perduota valdyti CK 6.266 straipsnio prasme. Todėl, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas yra Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga valdytojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šiaulių miesto gatvių valdymą ir priežiūrą Šiaulių miesto savivaldybė buvo perdavusi UAB „Šiaulių plentas“. Kaip matyti iš byloje esančios „Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo“ sutarties Nr. SŽ-1179, sudarytos 2009 m. lapkričio 10 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių plentas“, nuo šios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 4 p.), visos gatvių, tame tarpe ir Bačiūnų gatvės, valdytojo funkcijas buvo perduotos trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių plentas“. Pastarasis įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą (Sutarties 11.10; 17.2. punktai). Nesutinka su apelianto argumentais, kad pagal sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį UAB „Šiaulių plentas“ negali būti laikomas Šiaulių miesto gatvių, įskaitant Balčiūnų gatvės, valdytoju, kad su juo absoliučiai nėra derinami jokie gatvėse vykdomi statybos darbai ar kita veikla. Todėl visiškai pagrįsta laiko teismo sprendimo išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pati kelių neremontuoja ir jų neprižiūri, tačiau būdama atidi ir rūpestinga sudarė 2009-11-10 Sutartį, kuria įsigijo gatvių remonto ir priežiūros darbus, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už neatliktus gatvių priežiūros ir taisymo darbus. Sutinka su teismo pozicija, jog 2009-11-10 Sutartyje nenumatyta, kad dėl kiekvieno gatvių defekto pašalinimo atsakovas turi kreiptis į savivaldybę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors Sutartyje ir nenurodytas terminas, per kurį reikia pašalinti išdaužąs ar kitus kelio dangos trūkumus, tačiau atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, jau nuo 2011-02-01 žinodamas apie Bačiūnų gatvėje esančią išdaužą, nesiėmė visų saugumo priemonių, kad Šiaulių miesto Bačiūnų gatvėje esanti duobė būtų pašalinta per trumpiausią laiką, ar bent jau būtų pažymėta. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nenustatė, jog 2011-02-08 eismo įvykio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų sudariusi daugiau sutarčių su kitomis bendrovėmis, nes gatvių su žvyro danga priežiūrą vykdė UAB „Limega“, o miesto gatvių su asfalto danga techninę priežiūrą vykdė tik UAB „Šiaulių plentas“. Atsakovo argumentas, kad nurodymų dėl papildomų apžiūrų atlikimo Bačiūnų gatvėje rangovas nebuvo gavęs, o įsipareigotas vykdyti apžiūras atliko tinkamai ir laiku, negali būti vertinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas tinkamai įvertino įrodymus, bei teisingai nustatė, kad atsakomybė už kelio būklę ir padarytą žalą kyla UAB „Šiaulių plentas“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai kelių neremontuoja, jų nevalo ir kelių būklės netikrina. Šias funkcijas atlieka UAB „Šiaulių plentas“. Tuo tikslu sudaryta kelių priežiūros sutartis, kurios pagrindu UAB „Šiaulių plentas“ valdė kelią.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Apeliantas įsitikinęs, kad pagal sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį UAB „Šiaulių plentas“ negali būti laikomas Šiaulių miesto gatvių, įskaitant Bačiūnų gatvės, valdytoju. Laiko, kad iš viešojo pirkimo sutarties kylantys UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos santykiai kvalifikuotini būtent kaip rangos, bet ne kelio (gatvės), kaip objekto, valdymo perdavimo atsakovui, kaip rangovui teisiniai santykiai, nes kelio (gatvės) remonto darbų atlikimui buvo būtinas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo pritarimas. Apeliantas nesutinka, kad įvykio metu galiojusios prievolinės teisės (viešojo pirkimo sutarties Nr. SŽ-1179) pagrindu rangovui UAB „Šiaulių plentas“ buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti Šiaulių miesto gatves, įskaitant ir Bačiūnų gatvę, įstatyme (CK 6.266 str.) nustatyta prasme, t. y. turėti šias savo žinioje ir laisvai savo nuožiūra (rizika bei atsakomybe) daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Taigi, valdytojas šiuo atveju suprantamas platesne prasme, kurią lemia teisinių santykių turinys, apspręstas įstatymu ir sutartimi. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (žr. pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2007; 3K-3-62/2009).
Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-472 punkto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Pagal Kelių eismo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 p.). Taigi, minimas Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę savivaldybei tam tikras funkcijas, kurios kaip ši yra susijusi su viešųjų paslaugų suteikimu – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo konkrečiu atveju tokia galimybe ir buvo pasinaudota – 2009-11-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisės ir pareigas nuo 2010-03-01 perėmė UAB „Šiaulių plentas“, sudarė Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo sutartį (toliau - Sutartis).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovą UAB „Šiaulių plentas“ laikė Bačiūnų gatvės, kur buvo duobė, valdytoju , o CK 6.266 str. kildintinas ne iš daiktinės, o iš prievolinės teisės – 2009-11-10 pasirašytos Sutarties Nr. SŽ-1179, šiai bylą esminę reikšmę turi aplinkybė, ar šia sutartimi apeliantui buvo perduotas minėtos gatvės valdymas CK 6.266 str. (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo) prasme. Taigi, šioje byloje kyla 2009-11-10 Sutarties Nr. SŽ-1179 aiškinimo klausimas.
CK 6.193 str., įtvirtindamas sutarčių aiškinimo taisykles, be kita ko numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 d.), aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 d.). Būtinumą taikyti šias sutarčių aiškinimo taisykles pripažįsta plačiai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2001 m.; 2003-10-8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003 m., 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1005/2003 m., kt.).
Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju svarbu tinkamai nustatyti viešojo pirkimo sutarties Nr. SŽ-1179 objektą (dalyką), nes atsižvelgiant į tai, minėta Sutartimi apeliantui nebuvo perduota gatvių priežiūra įstatyme nustatyta prasme.
Iš į bylą pateiktos 2009-11-10 Sutarties Nr. SŽ-1179 1 punkto matyti, kad sutarties dalykas: Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra atlikimas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad šalys 2009-11-10 Sutartimi Nr. SŽ-1179 įsipareigojo atlikti tik gatvių su asfalto danga taisymo darbus su priežiūra, o gatvių priežiūra įstatyme nustatyta prasme, jam perduota nebuvo. Vertinant esmines sutarties nuostatas, teismui akivaizdu, kad apeliantas įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą (Sutarties 11.10., 17.2. punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-515-154/2012, kurioje buvo vertintos 2009-11-10 Sutarties nuostatos. Šiuo atveju pripažinta, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, o šio viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad “kelio ir gatvės techninė priežiūra” reiškia – “kelio gatvės naudotojo organizuojama įstatymo (6.1.1.) ir kitų teisės aktų nustatytų techninių organizacinių priemonių visumą, užtikrinanti nustatytus kelio gatvės, kaip statinio, <…>, saugaus naudojimo, <…> per ekonomiškai pagrįstą kelio gatvės naudojimo trukmę” (8.1. p.), o “kelių gatvių techninės priežiūros darbai” buvo įvardinti “nuolatiniai kelio gatvės elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą ir numatytą kelio ir gatvės bei jo statinių tarnavimo laiką” (8.4. p) (1 t., b. l. 30-58, 2 t., b .l. 81-130).
Apelianto teigimu Sutarties 13 punktu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl darbų atlikimo užduočių (užsakymų) pateikimo ir priėmimo tvarkos, visi asfaltavimo darbai atliekami išimtinai tik su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, pritarimu. Todėl apeliantas, kaip rangovas, negalėjo laisvai (savo nuožiūra) disponuoti nustatytų defektų šalinimo ištekliais, priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nuolatinę gerą gatvių būklę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sutarties aiškinimas visiškai neatitinka CK 6.193 str. 2, 3 d., nes apeliantas konkrečią sutarties sąlygą pateikia atsiejant ją nuo kitų sutarties sąlygų įtvirtintų Sutartyje. Visų pirma, 2009-11-10 Sutartyje numatyta, kad UAB „Šiaulių plentas“ turi užtikrinti Šiaulių miesto kelių tinkamą būklę ir kas mėnesį pateikti savivaldybei atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymas, kelių techninės priežiūros žurnalus ir sąskaitas faktūras, taip pat vieną kartą per dvi savaites skaitmeniniame formate GEOSECMA pateikti savivaldybei duomenis apie asfalto dangos defektus (Sutarties 1 p., 7 p., 8 p., 11.1 p. - 11.2 p.). Taigi, šiuo atveju šalys nesusitarė, kad dėl kiekvieno atskiro gatvių defekto pašalinimo atsakovas turi kreiptis į savivaldybę. Būtų nelogiška, dėl kiekvienos įlaužos gatvėje sutaisymo reikalauti savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, pritarimo. Todėl akivaizdu, kad Sutartimi atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ buvo pavestas periodinis, tai yra mėnesinis, gatvių defektų fiksavimas ir jų taisymas vykdant Sutartį. Būtent periodinis apmokėjimas už darbus Šiaulių gatvių valdytojui, patvirtina faktą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nuo pat 2009-11-10 Sutarties su atsakovu sudarymo nuolatinę Šiaulių miesto gatvių priežiūrą ir taisymą buvo perdavusi apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminis aspektas yra tai, kad apeliantas 2011-02-01 fiksuodamas Bačiūnų gatvėje esančią išdaužą, nepaneigė galimybės ją sutvarkyti dar iki 2011-02-08 įvykusio eismo įvykio, o taisymo darbus atliko tik 2011-08-14. Todėl vertinant Sutarties nuostatas, teismui nekyla abejonių, kad apeliantas buvo įpareigotas nuolat savo nuožiūra užtikrinti gerą gatvių būklę. Antra, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paslauga – Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra atlikimas, buvo pirkta 2 metų laikotarpiui, ji buvo ir yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Todėl siekiant užtikrinti racionalų savivaldybės lėšų naudojimą, buvo ne tik organizuojamas viešasis pirkimas pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą, bet ir įtvirtinama sąlyga, jog konkretūs darbai yra atliekami pagal užsakovo pateiktą užsakymą apie konkrečių darbų atlikimą, kas leidžia pačiai savivaldybei kontroliuoti 2 metų laikotarpiui perkamų darbų ir paslaugų konkrečias apimtis ir kiekius bei užtikrinti, kad savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos pirktų darbų ir paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, neekonomiška ir nenaudinga savivaldybei sudaryti kelias, tai yra periodinę pagal defektavimą ir nuolatinę, gatvių taisymo darbų su priežiūra sutartis. Trečia, tiek pačios aiškinamos Sutarties nuostatos, tiek techninės specifikacijos nuostatos, tiek 4 priedas prie 2009-11-10 Sutarties dėl reikalavimų priežiūrai ir remontui, apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti atsakovo pareigą vykdyti nuolatinę asfaltuotų gatvių priežiūrą. Ketvirta, apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, kad Sutartimi jis neprisiėmė rizikos ir atsakomybės savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl defektų gatvėse tarp apžiūrų atlikimo. Priešingai, nei teigia apeliantas 2009-11-10 Sutarties 17.2 punkte tokia atsakomybė yra numatyta. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas atmeta apelianto argumentą, kad iš viešojo pirkimo sutarties kylantys UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos santykiai kvalifikuotini kaip rangos, bet ne kelio (gatvės), kaip objekto, valdymo perdavimas atsakovui. Šiuo atveju, pagrįstai apeliantas pripažintas Bačiūnų g. valdytoju, kuriam prievolinės teisės pagrindu – 2009-11-10 Sutartimi pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Sutarties objektą. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą, bet ir CK 6.266 str. 2 d. prasme atlyginti žalą, tame tarpe ir dėl Bačiūnų gatvėje buvusios išdaužos patirtą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neginčijamai patvirtinančias, kad pasirašyta 2009-11-210 Sutartimi Nr. SŽ-1179, apeliantas perėmė Bačiūnų g., kur buvo duobė, valdymą, nuolatinės priežiūros prasme, todėl teisėtai ir pagrįstai UAB „Šiaulių plentas“ pripažintas, kaip valdytojas.
Be to, iš byloje esančio patrulinių apžiūrų akto, atlikto 2011-02-01 Nr. 5, skiltyje „pastebėtos kliūtys pažaidos (aprašymas ir priimtos priemonės) užfiksuota išdaužą asfaltbetonio dangoje, o skiltyje „atžymos apie įvykdymą“ pažymėta, jog įvykdymas (kliūtys pašalintos) atliktas 2011-02-14. Pažymėtina, kad 2009-11-10 pasirašytos Sutarties 1 priede – techninėse specifikacijose numatyta, kad aplink išdaužąs turėtų būti pažymėta stačiakampėmis figūromis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors Sutartyje ir nenurodytas terminas, per kurį reikia pašalinti išdaužąs ar kitus kelio dangos trūkumus, tačiau atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, jau nuo 2011-02-01 žinodamas apie Bačiūnų gatvėje esančią išdaužą, jos laiku nesutaisė, nesiėmė visų saugumo priemonių, kad Šiaulių miesto Bačiūnų gatvėje esanti duobė būtų pašalinta per trumpiausią laiką, ar bent jau būtų pažymėta, tam, kad dėl šio kelio dangoje esančio trūkumo nenukentėtų eismo dalyviai, ko pasėkoje nebuvo užtikrintos tinkamos eismo sąlygos.
Visiškai nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas nors ir nenustatė, kad 2011-02-08 eismo įvykio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų sudariusi daugiau sutarčių su kitomis bendrovėmis, apeliantui akivaizdu, jog jos egzistuoja, ir šie duomenys nebuvo tinkamai išreikalauti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Limega“ nėra atsakinga už dėl išdaužos Bačiūnų g. atsiradusią žalą, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2009-11-06 yra sudariusi sutartį dėl Šiaulių miesto gatvių su žvyro ir skaldos dangažemės sankasos, kelkraščių ir pralaidų taisymo darbų su priežiūra pirkimo, o už Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga trūkumus atsako apeliantas pagal jau minėtą 2009-11-210 Sutartį Nr. SŽ-1179. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Vadinasi, atsakovas privalėjo įrodyti, kad savivaldybė yra sudariusi kitas nuolatines gatvių priežiūros sutartis su kitomis bendrovėmis.
Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad savivaldybės administracija įstatymo pagrindu turėjo pareigą užtikrinti tinkamą vietinės reikšmės kelių priežiūrą, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl teisės aktais priskirtos atitinkamos savivaldybės administracijos pareigos nevykdymas yra pakankama priežastis žalai kilti. Taigi konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad savivaldybė tik iš dalies būtų pavedusi viešųjų paslaugų atlikimą šioje veikloje besispecializuojančiam atsakovui, todėl savivaldybės administracija, būdama rūpestinga savininke ir sudarydama 2009-11-10 Sutartį, kuria įsigijo gatvių remonto ir priežiūros darbus, negali būti laikoma atsakinga už apelianto neatliktus gatvių priežiūros ir taisymo darbus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad 2009-11-210 Sutartimi Nr. SŽ-1179 atsakovui buvo perduotos nuolatinio pobūdžio funkcijos, susijusios su nuolatine gatvių priežiūra, todėl atsakovo padėtis vertintina kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino faktą, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ netinkamai prižiūrėjo jam perduotą prižiūrėti ir tvarkyti turtą, nustačius netinkamą gatvės būklę, nesielgė kaip rūpestingas ir atidus valdytojas, t. y. gatvę suremontavo tik 2011-02-14, gatvėje esančios išdaužos (duobės) nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu. Esant nesutvarkytai ir neaptvertai kelio dangos išdaužai Bačiūnų g., Šiaulių mieste, važiuojant per ją, ieškovo apdraustas trečiojo asmens vairuojamas automobilis ratu kliudė duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už atsiradusią turtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nėra skundžiami priteistos žalos atlyginimo dydžio, transporto vairuotojo kalstės klausimai, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remdamasi tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo
Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 430,58 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 26-28). Apeliacinės instancijos teismas, visumos argumentų ir motyvų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrindu gali daryti pagrįstą išvadą, jog priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, pirmosios instancijos teismas solidariosios atsakomybės netaikė, jos netaikymą argumentavo ir sprendimu tik iš vieno atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ priteisė žalos atlyginimą, kitam atsakovui Šiaulių m. savivaldybės administracijai civilinės atsakomybės netaikydamas. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad „ieškinys yra tenkinamas iš dalies“.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad „ieškinį tenkinti iš dalies“.