Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-4279-641/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
2-4279-641/2014
Teisminio proceso Nr.
2-64-3-00849-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Atsakovas
UAB „Šiaulių plentas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „LBI“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4279-641/2014Teisminio proceso Nr. 2-64-3-00849-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 44.2; 44.5.2.4; 73.2.6.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovui T. R.,atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių plentas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „LBI“ dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 430,58 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (26-28, 47 b.l., II t.). Nurodo, kad 2011-02-08 (duomenys neskelbtini), automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio priekinė pakaba. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas, kompensuodamas patirtą žalą, išmokėjo 430,58 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl atsiradusios žalos asmenį. Vadovaujantis Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-02-10 nutarimu, vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. CK 6.266 str. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Minėta gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis priklauso Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, todėl ji kaip savininkas, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su atsakovu UAB „Šiaulių plentas“ sudarė sutartį dėl minėtos gatvės dangos priežiūros ir remonto, todėl kelią prižiūrinti įmonė (atsakovė UAB „Šiaulių plentas“) irgi yra laikoma atsakinga dėl kelio trūkumų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodo, kad minėto, 2011-02-08 įvykusio eismo įvykio metu, galiojo tarp atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009-11-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijas ir UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisės ir pareigos nuo 2010-03-01 perėmė UAB „Šiaulių plentas“, sudaryta Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra viešojo pirkimo sutartis Nr. SŽ-1179 (toliau tekste – Sutartis) (30-57, 96 b.l., I t.). Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nesutinka, kad jis šia sutartimi buvo įpareigotas eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti Šiaulių miesto gatves bei atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl defektų gatvėse. Valdytoju CK 6.266 str. 1 d. prasme laikytinas ne atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, o Šiaulių miesto savivaldybė, kuri ir turi būti traukiama atsakomybėn. Nurodo, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbus bei priežiūrą, iš jų ir asfaltbetonio dangos išdaužų, plyšių užtaisymą, plytelių dangos atstatymą, drenažo ar kanalizacijos elementų keitimą ir aukščiau paminėtų inžinerinių statinių techninę priežiūrą – defektavimą, tačiau nebuvo įpareigotas nuolat užtikrinti gerą gatvių būklę ir savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl defektų gatvėse. Atsakovo atstovo teigimu, minėta Sutartimi UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo atlikti pavienius kelių (gatvių) dangų remonto darbus pagal su Šiaulių miesto savivaldybės administracija suderintas užduotis. Iš minėtos viešojo pirkimo sutarties kylantys UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos santykiai kvalifikuotini būtent kaip rangos, bet ne kelio (gatvės), kaip objekto, valdymo perdavimas atsakovui UAB „Šiaulių plentas“, kaip rangovui, nes kelio (gatvės) remonto darbų atlikimui kiekvienu atveju buvo būtinas savivaldybės kaip užsakovo pritarimas juos atlikti (išskyrus avarinę kelio būklę). Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ negalėjo savo nuožiūra disponuoti nustatytų defektų šalinimo ištekliais, priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nuolatinę gerą gatvių būklę. Jokių pretenzijų dėl sutartinės prievolės vykdymo netinkamumo UAB „Šiaulių plentas“ iš Šiaulių miesto savivaldybės nėra gavęs. Savivaldybės administracija tik iš dalies pavesdama viešųjų paslaugų atlikimą šioje veikloje besispecializuojančiam asmeniui, pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė galinčią kilti riziką, todėl egzistuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog transporto priemonės valdytojas pats laikėsi Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 19 p., 133-134 p. nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiaulių apskrities VPK pateikti dokumentai visiškai neinformatyvūs, patvirtina tik faktą, jog atitinkamas įvykis buvo fiksuotas, tačiau byloje nėra pateikta jokios informacijos apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties bei kitas žalos dydį patvirtinančias aplinkybes (182-186 b.l., II t.).

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodo, kad 2009-11-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisės ir pareigos nuo 2010-03-01 perėmė UAB „Šiaulių plentas“, sudarė Sutartį, pagal kurią būtent UAB „Šiaulių plentas“ atsakingas už Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrą ir taisymo darbus bei privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą darbų atlikimo metu fiziniams ar juridiniams asmenims, privačiai ir visuomeninei nuosavybei. Remiantis šia Sutartimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdė savo pareigą prižiūrėti ir remontuoti gatves, nes Šiaulių miesto gatvių valdymą ir priežiūrą buvo perdavusi UAB „Šiaulių plentas“. Remiantis Sutarties 1 p. bei jos 4 priedu, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už kelių gatvių techninės priežiūros bei taisymo darbus, o remiantis minėtos Sutarties 13 p. UAB „Šiaulių plentas“ darbus atlieka gavęs informaciją apie konkrečių darbų atlikimą arba apie avarinę kelio būklę. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) g. avarinė būklė buvo užfiksuota 2011-02-01 patrulinių apžiūrų akte Nr. 5, todėl UAB „Šiaulių plentas“ turi atlyginti visą dėl jo kaltės padarytą žalą, o tinkamas atsakovas šioje byloje yra būtent UAB „Šiaulių plentas“ (178-180 b.l., II t.).

Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens UAB „LBI“ atstovas, šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, negauta jokių prašymų.

Atsakovų UAB „Šiaulių plentas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovams neprieštaraujant, byla nagrinėta nedalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens UAB „LBI“ atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-08 Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) g., įvažiavus į nepaženklintą duobę, buvo apgadinta UAB ,,LBI“ priklausanti transporto priemonė VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina 2011-02-08 Šiaulių m. VPK pažyma apie eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę, išduota automobilį vairavusiam R. Z. (12 b.l., I t.). Iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo ir administracinės veiklos grupės tyrėjos 2011-02-10 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (7 b.l., I t.), 2011-02-08 eismo įvykio vietos schemos ir jo papildymų (126-127 b.l., I t.), fotonuotraukų (128-132 b.l., I t., 148-166 b.l., II t.) matyti, kad 2011-02-08 Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) g., buvo apgadintas transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės ratas. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (5-6 b.l., III t.). Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė informaciją apie eismo įvykį draudimo bendrovei – ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, jog 2011-02-08 Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) g., R. Z. vairuojamas automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę pilną vandens, dėl ko buvo apgadinta važiuoklė (6 b.l., I t.). 2011-02-09 UAB „LBI“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (133 b.l., II t.). UAB „LBI“ pateikė UAB „Ertona“ autocentro paraišką automobilio remontui, UAB „Ertona“ matavimo rezultatus bei UAB „Ertona“ sąskaitą už darbus 265 Lt sumai (11, 13 b.l., I t., 139 b.l., II t.) ir 2011-02-14 UAB „Dagris“ PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 041090 295 Lt sumai (10 b.l., I t., 135 b.l., II t.).

2011-03-08 ieškovas pranešė trečiajam asmeniui UAB „LBI“ apie nuostolių atlyginimą, nurodydamas, kad apskaičiuota draudiminė išmoka atmetus naujų detalių nusidėvėjimo sumą ir PVM sudaro 430,58 Lt (14 b.l., I t.). AB „Lietuvos draudimas“ pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei aktą prie žalos bylos, iš kurių matyti, kad draudimo išmokos suma – 430,58 Lt (8, 9 b.l., I t.). Kaip matyti iš Swedbank AB 2011-03-09 mokėjimo nurodymo Nr. 4289326, AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodamas patirtą žalą, išmokėjo draudėjui UAB „LBI“ minėtą 430,58 Lt sumą ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl atsiradusios žalos asmenį (CK 6.263 str., 6.1015 str., 15 b.l., I t.).

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 430,58 Lt žalos atlyginimą. Atsakovai atsikirtimus grindžia 2009-11-10 sudaryta Sutartimi. Ginčas byloje kilo dėl Sutarties taikymo, dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto bei atlygintinos žalos dydžio.

Dėl tinkamo atsakovo (civilinės atsakomybės subjekto)

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, viena iš savarankiškų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (aktualios nuo 2012-01-01 iki 2012-10-30 redakcijos 6 str. 32 p.). Pagal CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Tai nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Šiuo atveju savivaldybė turėtų įrodyti, kad ji Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga valdymą autoįvykio metu buvo perdavusi UAB „Šiaulių plentas“ (CPK 178 str.).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-472 redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.). Kelio valdytojas - tai fizinis arba juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p., toliau tekste - Aprašas). Pagal Kelių įstatymo 2 str. 12 d., kelio taisymas (remontas) yra statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusiais dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Ji įgyvendinama kelio savininkui (valdytojui) organizuojant kontrolę, užtikrinančią Statybos įstatymo nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę. Tuo tarpu kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d., Aprašo 2 p., 12.1 p., 12.2. p.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos 2011-02-17 pranešimo, atsakovų, liudytojo R. Z. paaiškinimų, fotonuotraukų nustatyta, kad Šiaulių mieste esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra (ir buvo 2011-02-08 eismo įvykio metu) su asfaltbetonio danga. 2009-11-10 Sutartimi buvo perkami Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbai su priežiūra, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kita bendrovė UAB „Limega“, su kuria Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2009-11-06 yra sudariusi sutartį dėl Šiaulių miesto gatvių su žvyro ir skaldos dangažemės sankasos, kelkraščių ir pralaidų taisymo darbų su priežiūra pirkimo, už Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga trūkumus neatsako, nes pagal 2009-11-06 Šiaulių miesto gatvių su žvyro ir skaldos danga, žemės sankasos, kelkraščių ir pralaidų taisymo darbų su priežiūra pirkimo sutartimi Nr. SŽ-1161, ji atsako tik už D kategorijos gatvių su skaldos ir žvyro danga priežiūrą (110-120 b.l., I t.). Byloje nėra duomenų, taip pat iš šalių paaiškinimų nenustatyta, kad 2011-02-08 eismo įvykio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų sudariusi daugiau sutarčių su kitomis bendrovėmis dėl Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetono danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra. Nors remiantis tarp atsakovų sudarytos Sutarties 4 priedo 26. p., 26.2 p., ir nurodyta, jog vertės nekeičiančius nuolatinius darbus, nuolatinę kelių priežiūrą žiemą (t.y. eismo įvykio metu) Šiaulių mieste vykdo kita organizacija, ką teigė ir UAB „Šiaulių plentas“ atstovas, tačiau iš Sutarties 4 priedo 8.4.1 p. matyti, jog vertės nekeičiantys darbai yra: kelio ir gatvių dangų, kitų elementų valymas, išplovų užtaisymas, sugadintų atitvarų pataisymas, ženklinimo atnaujinimas ir kt., o byloje analizuojami ginčo darbai priskirtini prie Sutarties 4 priedo 8.4.2 p. įvardintų nusidėvėjimą mažinančių darbų – išdaužų, plyšių, provėžų kelio dangose užtaisymo, atitvarų pakeitimo, kelio statinių paprastojo remonto ir kt. (39 b.l., I t.), kurie yra laikomi kelių ir gatvių techninės priežiūros darbais, užtikrinančiais saugų eismą ir numatytą kelio ir gatvės bei jo statinių tarnavimo laiką, ir tai yra UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojimai gatvėse su asfaltbetonio danga, todėl UAB „Limega“ negali būti laikoma atsakinga už šioje byloje dėl išdaužos atsiradusią žalą.

Teismas nesutinka su UAB „Šiaulių plentas“ argumentais, jog atsakovas atlikdavo tik pavienius kelių (gatvių) dangų remonto darbus pagal su Šiaulių miesto savivaldybės administracija suderintas užduotis, ir kad atsakovo atliekami remonto darbai turėjo būti kiekvienu atveju suderinami su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nes 2009-11-10 Sutartyje nenumatyta, kad dėl kiekvieno gatvių defekto pašalinimo atsakovas turi kreiptis į savivaldybę. Priešingai, UAB „Šiaulių plentas“ turi užtikrinti Šiaulių miesto kelių tinkamą būklę ir kas mėnesį pateikti savivaldybei atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymas, kelių techninės priežiūros žurnalus ir sąskaitas faktūras, taip pat vieną kartą per dvi savaites skaitmeniniame formate GEOSECMA pateikti savivaldybei duomenis apie asfalto dangos defektus (Sutarties 1 p., 7 p., 8 p., 11.1 p. - 11.2 p.) – teikti duomenis savivaldybei apie reikiamus atlikti darbus. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracija pati kelių neremontuoja ir jų neprižiūri, tačiau būdama atidi ir rūpestinga sudarė 2009-11-10 Sutartį, kuria įsigijo gatvių remonto ir priežiūros darbus, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už neatliktus gatvių priežiūros ir taisymo darbus.

Remiantis minėta Sutartimi, būtent atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo taisyti, prižiūrėti Šiaulių miesto gatves su astfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takus bei atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą darbų atlikimo metu, todėl jis ir laikytinas gatvių valdytoju. Tai pabrėžiama ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-09-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-515-154/2012, kurioje buvo vertintos, analizuotos 2009-11-10 Sutarties nuostatos, t.y. jog tarp atsakovų buvo sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, o šio viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad “kelio ir gatvės techninė priežiūra” reiškia – “kelio gatvės naudotojo organizuojama įstatymo (6.1.1.) ir kitų teisės aktų nustatytų techninių organizacinių priemonių visumą, užtikrinanti nustatytus kelio gatvės, kaip statinio, <…>, saugaus naudojimo, <…> per ekonomiškai pagrįstą kelio gatvės naudojimo trukmę” (8.1. p.), o “kelių gatvių techninės priežiūros darbai” buvo įvardinti “nuolatiniai kelio gatvės elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą ir numatytą kelio ir gatvės bei jo statinių tarnavimo laiką” (8.4. p). Nuo Sutarties pasirašymo dienos, tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių kelias“ (teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Šiaulių plentas“), (Sutarties 4 p.), visos gatvių, iš jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, valdytojo funkcijas buvo perduotos trečiajam asmeniui UAB “Šiaulių plentas”. Tokiu būdu atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą (Sutarties 11.10., 17.2. p.), bet ir CK 6.266 str. 2 d. prasme atlyginti žalą, tame tarpe ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusios išdaužos patirtą žalą.

Atmestini atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovo argumentai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pretenzijų dėl netinkamai vykdomos sutarties atsakovui nereiškė. Šiuo atveju nėra svarbu, ar UAB „Šiaulių plentas“, kaip rangovas, tinkamai vykdė 2009-11-10 Sutartį, ar yra rangovo kaltė, nes šiuo atveju rangovo civilinė atsakomybė kyla ne iš sutarties pažeidimo, o iš įstatymuose nustatytos objektyviosios civilinės atsakomybės dėl žalos atsiradimo dėl kelių trūkumų šių kelių valdytojui. Tarp atsakovų sudarytos Sutarties 11.10 p. numatyta atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ pareiga nuolat atlikti gatvių su asfaltbetonio danga techninę priežiūrą bei 17.1-17.2 p. - atlikti apžiūrą po stichinių reiškinių ir rangovo atsakomybė už tinkamą darbų atlikimą pagal sutartyje bei jos techninėje specifikacijoje (1 priedas) nustatytus reikalavimus bei atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Kaip matyti iš 2011-02-01 patrulinių apžiūrų akto Nr. 5 (59 b.l., I t.), atsakovų atstovų paaiškinimų, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau buvo nustatęs asfaltbetonio išdaužą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2009-11-10 pasirašytos Sutarties 1 priede – techninėse specifikacijose numatyta, kad aplink išdaužas turėtų būti pažymėta stačiakampėmis figūromis, tačiau iki pat išdaužos sutvarkymo 2011-02-14, šie veiksmai atlikti nebuvo, t.y. nors Sutartyje ir nenurodytas terminas, per kurį reikia pašalinti išdaužas ar kitus kelio dangos trūkumus, tačiau atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, jau nuo 2011-02-01 žinodamas apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią išdaužą, nesiėmė visų saugumo priemonių, kad Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti duobė būtų pašalinta per trumpiausią laiką, ar bent jau būtų pažymėta, tam kad dėl šio kelio dangoje esančio trūkumo nenukentėtų eismo dalyviai. Byloje pateikti įrodymai (fotonuotraukos) bei liudytojo R. Z., atsakovo atstovo T. R. paaiškinimai patvirtina, kad išdauža eismo įvykio metu nebuvo sutvarkyta, ko pasekoje atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ šiuo atveju neužtikrino tinkamų saugaus eismo sąlygų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūros ir remonto, dėl ko važiuojamojoje dalyje buvo pakankamai didelė, neaptverta ar kitaip pažymėta duobė, į kurią ir įvažiavo trečiojo asmens darbuotojas.

Įvertinus aukščiau nurodytas Sutarties nuostatas, nustatyta, jog šia Sutartimi buvo perkamos Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga remonto (taisymo) darbai ir priežiūros paslaugos, kurios priskirtinos gatvių dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Sutarties nuostatas bei CK 6.266 str., atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ pripažintinas (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoju CK 6.266 str. prasme, kuriam prievolinės teisės (Sutarties) pagrindu pavesta prižiūrėti ir tvarkyti objektą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str. 1 d.). Sutinkamai su formuojama teismų praktika CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, kt.). Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Byloje nustatyta, jog ieškinyje minimo autoįvykio metu būtent UAB „Šiaulių plentas“ buvo atsakingas už Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėščiųjų ir dviračių takų priežiūrą ir taisymo darbus. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, autoįvykio metu jis buvo atsakingas už tinkamą Šiaulių miesto gatvių, dengtų asfaltbetonio danga, priežiūrą ir tinkamą būklę, ir kadangi nepasirūpino, kad gatvės išdauža būtų laiku pašalinta arba siekiant išvengti žalos kitiems asmenims - tinkamai pažymėta, laikytinas atsakingu asmeniu CK 6.266 str. prasme.

Byloje nėra ginčo, jog automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala, kuri atsirado būtent dėl minėto autoįvykio (kelio dangoje buvusios duobės), žalos ir priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir padarytos žalos (CK 6.247 str., 6.249 str. ir 6.266 str., CPK 185 str.), tačiau ginčijamas pats žalos dydis. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su 265,00 Lt (su PVM) išlaidomis, nes pagal byloje esančias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nurodyto įvykio buvo būtinas ašies guolio keitimo ir ratų geometrijos reguliavimo išlaidos, nes policijos įstaigos pažymose buvo nurodytas tik transporto priemonės priekinio dešinės pusės rato sugadinimas. Taip pat nurodo, jog nėra aišku, ar vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, tinkamai pasirinko saugų greitį, ar laikėsi KET reikalavimų, siekiant išvengti žalos atsiradimo. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija žalos dydžio, priežastinio ryšio, jog dėl duobės buvo apgadintas automobilis, nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu neginčijo.

Negalima sutikti su atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ motyvais, jog po autoįvykio pakeitus ratą, guolio keitimas ir ratų geometrijos reguliavimas yra visai nesusijęs ir nereikalingas remonto darbas, nes šis automobilio pažeidimas nebuvo užfiksuotas Šiaulių miesto VPK pranešimuose. Kaip nurodo ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose, automobilio rato guolis yra neatsparus smūgiams, dėl saugumo sumetimų automobilių gamintojai rekomenduoja keisti pažeistus ratų guolius. Automobilio padanga nuslopina atsitrenkimo jėgą, bet kai į duobę atsitrenkiama metaliniu ratlankiu, didelė smūgio jėga persiduoda į rato pakabos dalis bei rato guolį. Ratų guolių išorinių pažeidimų nesimato, o apie guolio pažeidimą galima spręsti pagal garsą sklindantį iš besisukančio guolio (2-3 b.l., III t.). Akivaizdu, kad rato guolio sugadinimai neužfiksuoti Šiaulių miesto VPK pranešimuose, nes tokiems pažeidimams nustatyti būtina apžiūrėti automobilį ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, o policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje aprašo tik išorinius automobilio apgadinimus. Šie paaiškinimai byloje nėra paneigti. Įrodymų visuma patvirtina, kad automobilio VW Sharan sugadinimai, iš jų ir rato guolio pažeidimai, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes galėjo atsirasti įvažiavus automobiliui į duobę, todėl netikėti ieškovo pateiktais teiginiais nėra pagrindo. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog buvo keičiamas to paties rato (dešinės pusės, t.y. rato, kurio ratlankis apgadintas, padanga prakirsta) guolis, taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl šio eismo įvykio buvo pažeista ne tik dešinės pusės rato padanga (kuri, pagal byloje pateiktus duomenis buvo pirkta 2010-12-01 (140 b.l., II t.), ratlankis, bet ir buvo būtinas šio rato guolio keitimas, o po autoįvykio pakeitus ratą ir guolį, buvo būtinas ir ratų geometrijos reguliavimas, todėl teismo vertinimu ieškovas įrodė, kad buvo padaryta 430,58 Lt dydžio žala (CPK 185 str.).

Atmestini ir atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ argumentai, jog žala susidarė dėl transporto vairuotojo kaltės. Autoįvykio metu UAB „LBI“ darbuotojas R. Z., vairavęs automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo blaivus, jo kaltė dėl įvykio nenustatyta. Šiaulių apskrities VPK 2011-02-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo (aktuali redakcija nuo 2008-01-01 iki 2011-06-19 (V.Ž. 2003-03-05, Nr. 23-985) 65.12 p. ir 88 p.), eismo įvykis buvo tinkamai užfiksuotas, nubraižyta įvykio schema, nufotografuota įvykio vieta, paimtas paaiškinimas iš R. Z. (6, 12 b.l., I t.), t. y. atlikti visi būtini veiksmai užfiksuoti eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojas nesilaikė saugaus greičio, dėl savo aplaidumo sukėlė eismo įvykį, pastebėjęs duobę nesiėmė atsargumo priemonių, ėmė per vėlai stabdyti ar nestabdė transporto priemonės, transporto priemonės stabdžiai buvo netvarkingi, ar neveikė. Atvykęs liudyti R. Z. taip pat patvirtino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve leistinu greičiu (ne daugiau 50 km/h), gatvės asfaltas buvo šlapias, o apie 15 cm (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusi duobė buvo sklidina vandens, todėl jos nesimatė ir jis negalėjo jos objektyviai pastebėti, kelio duobė nebuvo niekaip paženklinta, prieš tai nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų dėl galimų duobių ar kliūčių. Liudytojo teigimu, jis yra patyręs vairuotojas, nes vairuotojo pažymėjimą turi ir automobilį vairuoja jau daugelį metų - nuo 1987 m. Dėl kelio duobės automobiliui buvo padaryti apgadinimai: prakirsta priekinė dešinės pusės automobilio padanga, apgadintas ratlankis, reikėjo keisti rato guolį (134-136 b.l., I t.). Minėtus VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apgadinimus bei automobilio remonto darbus patvirtina byloje esanti medžiaga (10, 11, 13 b.l., I t., 139, 140 b.l., II t.). Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens darbuotojas R. Z. elgėsi neprotingai, kad lyjant lietui jis galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę ir išvengti avarijos. Vertinant R. Z. elgesį atsižvelgiama į jo paaiškinimus duotus teismo posėdyje, motyvus nurodytus procesiniuose dokumentuose, autoįvykio aplinkybes nustatytas administraciniame nutarime. Be to, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nepateikė teismui jokių įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą abejoti šiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y., kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvės danga buvo tvarkinga - duomenų, kad po 2011-02-01 iki eismo įvykio, 2011-02-08, išdauža buvo pašalinta (kelio danga sutvarkyta). Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovo paaiškinimas bei duomenys patrulinių apžiūrų akte Nr. 5 patvirtina, kad eismo įvykio metu gatvė buvo neremontuota. Visi paminėti įrodymai patvirtina, kad dėl nepalankių oro sąlygų nebuvo įmanoma pamatyti kelio dangos sužalojimų, įvertinti jų gylio ir pločio, ar kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat nenustatyta ir kitų pagrindų, dėl kurių atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu ieškovo draustai nukentėjusiai UAB „LBI“ transporto priemonei padarytą žalą, ar kad būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį, taip pat nėra jokio pagrindo ieškovo ieškinį atmesti taikant CPK 5 straipsnį (CK 6.251 str., 6.253 str., 6.270 str., 6.282 str., CPK 185 str.).

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 nurodo, jog „paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, tačiau išimtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trūkumų, atsako be kaltės“, tačiau žala buvo padaryta dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios neužtaisytos duobės, tad nėra pagrindo teigti, kad žala buvo padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo. Atsakovo suformuluota nurodyta išvada negalima remtis, kadangi minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra iš esmės skirtingos bylų aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje (joje kalbama apie tai, kad žala buvo padaryta dėl pašalinio daikto (akmens) važiuojamojoje kelio dalyje, o ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (netinkamos kelių priežiūros)).

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ netinkamai prižiūrėjo jam perduotą prižiūrėti ir tvarkyti turtą - nustačius netinkamą gatvės būklę, nesielgė kaip rūpestingas ir atidus valdytojas, t. y. gatvę suremontavo tik 2011-02-14, gatvėje esančios išdaužos (duobės) nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu, todėl darytina išvada apie atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ netinkamą (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą bei jo kaltę. Esant nesutvarkytai ir neaptvertai kelio dangos išdaužai (neteisėtas neveikimas), važiuojant per ją, ieškovo apdraustas trečiojo asmens vairuojamas automobilis ratu kliudė duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas (pasekmės). Atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už atsiradusią turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovas įrodė dvi būtinas atsakovo atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir padarytos žalos (CK 6.247 str., 6.249 str. ir 6.266 str., CPK 185 str.), t.y. pateikė pakankamai įrodymų, kad būtų nustatytos visos CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos (objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ yra atsakingas už ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustam automobiliui VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-08 Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) g., įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 430,58 Lt žalos atlyginimo tenkintinas ir ši žala priteistina iš atsakovo (CK 6.280 str.).

Iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ priteistina 72,00 Lt ieškovo už ieškinį sumokėjo žyminio mokesčio bei 51,99 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (2 b.l., I t., CPK 88 str., 92 str., 96 str.)

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys (jų atstovai) nepateikė teismui jų atstovavimo išlaidas ar kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl nėra spręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 430,58 Lt (keturis šimtus trisdešimt litų, 58 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 430,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 51,99 Lt (penkiasdešimt vieną litą 99 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė