- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-515-154/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07433-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07433-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija
44.5.2.8.;73.2.5.5.;121.21.
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 19 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-901/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. K. ir UAB „Šiaulių plentas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 1171,50 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt žyminį mokestį ir 1300 Lt atstovavimo išlaidas.
Nurodė, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir L. K. buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 8 d. automobilis, važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią bei niekaip nepažymėtą duobę. Dėl šio eismo įvykio automobilis buvo sugadintas. Kadangi automobilis buvo apdraustas ieškovo draudimo bendrovėje, ieškovas atlygino L. K. padarytą žalą ir už automobilio remontą išmokėjo 1171,50 Lt dydžio draudimo išmoką, tai reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad neginčija eismo įvykio atsitikimo fakto, tačiau atsakovui yra neaiškios šio įvykio atsitikimo aplinkybės ir faktai, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o remiamasi tik Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro raštu, apie policijoje registruotą pranešimą dėl Dubijos gatvėje įvykusio eismo įvykio. Kadangi byloje nėra jokių duomenų ar vairuotojas neviršijo saugaus greičio, nepateikta eismo įvykio vietos schema bei nenurodytos įvykio faktinės aplinkybės, nėra duomenų apie automobilio stabdymą, oro sąlygas, taip pat nėra eismo įvykio metu aprašytų transporto priemonės apgadinimų, tik nurodyta, kad duobės buvo kelios, įvykis galimai įvyko šviesiu paros metu, todėl atsakovas mano, kad vairuotojas galėjo išvengti duobių, pasirinkdamas saugų greitį ir tai yra jo pareiga pagal KET reikalavimus. Be to, Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi gatvių priežiūros ir eksploatavimo paslaugų sutartį su UAB „Šiaulių kelias, kurioje numatyta reguliari gatvių priežiūra ir remontas bei nustatytas gatvių priežiūros ir tinkamo eksploatavimo mechanizmas.
Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas“ su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad iš Šiaulių apskrities VPK pateikti raštai yra visiškai neinformatyvūs, nes patvirtina tik faktą, jog atitinkamas įvykis buvo užfiksuotas, tačiau byloje nėra pateikta jokios informacijos apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio bei meteorologines sąlygas. Tikėtina, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 24 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakingu asmeniu už galimai padarytą žalą dėl kelio trūkumų yra ne jų savininkas, bet faktinis valdytojas (CK 6.266 str. 2 d.). Nustatė, kad Šiaulių miesto gatvių valdymą ir priežiūrą Šiaulių miesto savivaldybė buvo perdavusi UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi UAB „Šiaulių kelias“), kuris Šiaulių miesto kelių (gatvių) valdytoju ir buvo autoįvykio metu, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį reiškia Šiaulių miesto savivaldybei. Nurodė, kad vien pranešimo apie įvykį fakto, nesant duomenų, kad ieškovo draustas automobilis žalą patyrė būtent dėl minėto automobilio įvažiavimo į duobes, kai nėra fiksuota nei tiksliai kur, nei kokio dydžio, nei kokio gylio duobė ar duobės galėjo būti, nesant duomenų, kad tikrai jos nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, ir kad žala būtent tokio masto, kaip nurodyta ieškinyje, teismas negali konstatuoti, kad ieškovui padaryta nurodyto dydžio žala, taip pat teismas negali konstatuoti, kad tarp galimų kelio trūkumų ir padarytos žalos buvo priežastinis ryšys.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog būtent dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trūkumų draustam automobiliui padaryta žala, kad dėl šio autoįvykio kaltas atsakovas ir kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo ieškovui padaryta nurodyto dydžio žala. Pažymėjo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina atsiradusius nuostolius (CK 6.987 str., 6.994 str.). Šiuo atveju eismo įvykį sukėlė net ne pati automobilio draudikė, t. y. jo savininkė, o trečiasis asmuo. Atsakingas draudikas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, kuri neviršija LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (LR Vyriausybės nutarimo 2008-02-13 Nr. 122 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 40 p.). Šiuo atveju draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką automobilio draudėjai neįvertinusi, kad nėra pakankamai duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. koks faktiškas žalos dydis, kas kaltas dėl autoįvykio.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendime konstatavo, jog byloje neužtenka duomenų patvirtinti faktą, kad žala draudėjui atsirado būtent dėl kelio trūkumų. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pareiga įrodinėti nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą tenka atsakovui (CK 6.266 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovas CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju privalo įrodyti tris (ne keturias) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto (šiuo atveju kelio), kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą; 2) žalos asmeniui padarymą; 3) įstatyme nurodyto objekto (šiuo atveju kelio) sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-62/2009).
2. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį pareiškė atsakovui, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą buvo perdavęs trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių plentas”. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkas. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tačiau tai, jog atsakovas buvo sudaręs gatvių taisymo darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis) su UAB „Šiaulių kelias”, kurio teises ir pareigas perėmė trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas”, dar nereiškia, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) gatvės ir kitų Šiaulių miesto gatvių valdymą perdavė trečiajam asmeniui ir nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008). Tai, jog gatvių valdymas nebuvo perduotas patvirtina ir trečiojo asmens atsakomybės ribos (Rangos sutarties 17.2 p.), nurodant, kad trečiajam asmeniui atsakomybė kyla tik esant jo kaltei (tuo tarpu kelio valdytojui atsakomybė kyla be kaltės). (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoju net ir po Rangos sutarties pasirašymo išliko atsakovas, kuris tinkamai nevykdė jam įstatymais priskirtos pareigos užtikrinti (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą.
3. Tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik eismo įvykio dalyvio raštiškas paaiškinimas, bet ir teismui pateiktas 2010 m. kovo 29 d. Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro raštas, kuriame nurodoma, jog policijoje yra registruotas pranešimas dėl minėto eismo įvykio. Ieškovas teismui taip pat pateikė alkotesterio parodymų kvitą, iš kurio matyti, kad eismo įvykio dieną, policijai atvykus į įvykio vietą, buvo matuojamas eismo įvykio dalyvio D. B. blaivumas. Kadangi D. B. nebuvo nubaustas administracine tvarka, laikytina, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių. Priešingų įrodymų byloje nėra (Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-257-605/2010). Tai, jog eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas patvirtina kartu su ieškiniu pateikti dokumentai: automobilio apžiūros akto, 2010-03-08 prašymo, registracijos liudijimo, sąskaitos-faktūros, sąmatos, „Kemi“ dokumentų, pranešimo draudėjui, pavedimo kopijos. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, ginčydami žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti, todėl teismas privalėjo vadovautis ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje esančių duomenų neužtenka patvirtinti fakto, kad žala draudėjui atsirado būtent dėl kelio trūkumų, todėl ieškovas neįrodė, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė yra atsakinga už draustam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą ieškinyje nurodyto dydžio žalą.
2. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti duobės gylį, plotį ir iš ko būtų galima spręsti, ar padaryti automobilio apgadinimai nurodyti ieškinyje galėjo atsirasti kaip pasekmė įvažiavus į duobę ir ar apgadinimų mastas butų tokio dydžio. Tarp ieškovo pateiktų priedų yra AB „Lietuvos draudimas” pateiktas kontrolinis lapas Nr. 10-0173, kuriame nurodyta: detalės dažymas, dažymo medžiagos bei nurodyti įkainiai. Tai, atsakovo nuomone, neturi nieko bendro su įvykusiu eismo įvykiu, kadangi eismo įvykio pasekmė buvo nuleista padanga, kurios dažyti nereikia. Todėl Ieškovo nurodyta prašoma žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta.
3. Atsakingas draudikas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, kuri neviršija LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, paaiškinimų ar papildomų duomenų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu teisingai išsprendė ginčą, atsisakydamas tenkinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir objekto valdytojas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ( force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
Byloje nustatyta, kad ieškovui AB “Lietuvos draudimas”, išmokėjusiam draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui) L. K., kurios automobilis (duomenys neskelbtini), vcalst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. B., 2010 m. kovo 8 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, užvažiavo ant gatvėje buvusių duobių ir dėl to buvo apgadintas, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pirmosios instancijos teismas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė dviem pagrindais, t.y., kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp galimų kelio (gatvės) trūkumų ir atsiradusios žalos, bei neįrodė padarytos žalos dydžio, o taip pat dėl to, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atlyginti žalą, jei būtų įrodytos dvi pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl tinkamo atsakovo.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Tai nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė jau savo atsiliepime į ieškinį ieškovui nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi gatvių priežiūros ir eksploatavimo paslaugų sutartį su UAB „Šiaulių kelias“, kurioje numatyta reguliari gatvių priežiūra ir remontas bei nustatytas gatvių priežiūros ir tinkamo eksploatavimo mechanizmas (b. l. 37-38). 2012 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas teismui pateikė „Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo“ sutartį Nr. SŽ-1179, sudarytą 2009 m. lapkričio 10 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių kelias“ (nuo 2011-02-26 teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Šiaulių plentas“), (b. l. 64-87). Pirmosios instancijos teismui 2012-03-19 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje teismo iniciatyva patraukus UAB „Šiaulių plentas“ (b. l. 91-93), trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas“ pateikė atsiliepimą dėl ieškinio, kuriame nesutiko su AB “Lietuvos draudimas” ieškiniu tik tuo aspektu, kad ieškovas nepateikė įrodymų savo ieškiniui pagrįsti (b. l. 102-103). 2012 m. balandžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Šiaulių plentas“ atstovas patvirtino, kad būtent UAB „Šiaulių plentas“ pagal teismui pateiktą „Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo“ sutartį Nr. SŽ-1179 vykdo pareigą reguliariai atlikti kelių (gatvių) remonto ir priežiūros darbus ir kad nebuvo gavę jokių skundų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūros (b. l. 108-109).
Kaip matyti iš byloje esančios „Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo“ sutarties Nr. SŽ-1179, sudarytos 2009 m. lapkričio 10 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių kelias“ (teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Šiaulių plentas“), (b. l. 64-87), nuo šios sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4 p.), visos gatvių, tame tarpe (duomenys neskelbtini) gatvės, valdytojo funkcijas buvo perduotos trečiajam asmeniui UAB “Šiaulių plentas”. Pastarasis įsipareigojo ne tik remontuoti gatves, bet ir vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą, atsakyti už eismo saugumą (Sutarties 11.10., 17.2. punktai). Ši sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, o šio viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad “kelio ir gatvės techninė priežiūra” reiškia – “kelio gatvės naudotojo organizuojama įstatymo (6.1.1.) ir kitų teisės aktų nustatytų techninių organizacinių priemonių visumą, užtikrinanti nustatytus kelio gatvės, kaip statinio, <…>, saugaus naudojimo, <…> per ekonomiškai pagrįstą kelio gatvės naudojimo trukmę” (8.1. p.), o “kelių gatvių techninės priežiūros darbai” buvo įvardinti “nuolatiniai kelio gatvės elementų priežiūros darbai, užtikrinantys saugų eismą ir numatytą kelio ir gatvės bei jo statinių tarnavimo laiką” (8.4. p), (b. l. 81).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatvę, kuriame galimai įvyko eismo įvykis ir ieškovo draudėjui padaryta žalos, LR CK 6.266 str. 2 dalies prasme valdo UAB „Šiaulių plentas“, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Šiaulių plentas“ kaip tai sprendime nurodė Šiaulių miesto apylinkės teismas.
Apelianto argumentai dėl gatvių perdavimo akto UAB „Šiaulių plentas“ bei dėl ribotos UAB „Šiaulių plentas“ atsakomybės tik esant kaltei, pripažintini nepagrįstais, nes visos gatvių valdymo pareigos pagal „Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo“ sutartį Nr. SŽ-1179 UAB „Šiaulių plentas“ perėjo nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t.y. 2009 m. lakričio 10 d. (Sutarties 4 p.), o atsakomybė šiuo atveju atsiranda CK 6.266 str. pagrindu.
Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį gali atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą kitu tinkamu atsakovu. Tai įstatyme nustatytas vienas iš bylos šalies disponavimo procesinėmis teisėmis atvejų, kai pati šalis savo iniciatyva gali pasinaudoti tokia procesine teise, tačiau, nesant iniciatyvos iš bylos šalies ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas pagal aptariamą procesinę normą nėra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
Dėl įrodymų.
Apeliacinė instancija nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovas byloje buvo pateikęs pakankamai atsakovo atsakomybės įrodymų.
Iš dalies sutikdamas su apelianto argumentais, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) –žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kad kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio bei priežastinio ryšio, ką privalėjo įrodyti, ir šių argumentų nebekartoja.
Apeliaciniame skunde nurodyti kaip rašytiniai įrodymai: 2010 m. kovo 29 d. Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro raštas, kuriame nurodoma, jog policijoje yra registruotas pranešimas dėl minėto eismo įvykio; alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio dieną, policijai atvykus į įvykio vietą, buvo matuojamas eismo įvykio dalyvio D. B. blaivumas; nebuvimas byloje duomenų, kad D. B. buvo nubaustas administracine tvarka; 2010-03-17 automobilio apžiūros draudimo įstaigoje aktas; 2010-03-08 L. K. prašymas išmokėti draudimo išmoką; registracijos liudijimas, sąskaita-faktūra, sąmatos, Kemi dokumentai, pranešimas draudėjui, pavedimo kopijos tikrai neįrodo, tų faktinių aplinkybių, kurias sprendime nurodė teismas, t.y. kur konkrečiai buvo duobė ar kelios duobės; kokios jos buvo pagal gylį, krantų aštrumą ir išsidėstymą gatvės atžvilgiu; kodėl nebuvo pateikta įvykio vietos schema, nors įvykis fiksuotas policijoje ir buvo atvykęs policijos pareigūnas apžiūrėti įvykio vietą; kaip padangų sugadinimas, apie kurį prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodo transporto priemonės vairuotojas D. B., yra siejamas su vairo traukės, amortizatoriaus ir kitų automobilio mazgų ir detalių remontu. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas rodė nemažą iniciatyvą siūlydamas ieškovui pateikti įrodymus ir net pats rinkdamas byloje įrodymus, tačiau ieškovas tokios savo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, akivaizdžiai nevykdė, pats teismo posėdžiuose nedalyvavo, nesiėmė jokių pastangų, kad būtų apklaustas liudytojas D. B. ir net neprašė jo pakartotinai kviesti ir apklausti.
Dėl išdėstyto, AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas netenkintinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo AB ”Lietuvos draudimas” apeliacinį skundą, pareiga atlyginti atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos tektų ieškovui (apeliantui).
Kadangi nei atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, nei trečiasis asmuo UAB ”Šiaulių plentas” duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.