- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1505-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04812-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“
- Atsakovas
- T. P., A. P., D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Treka“, uždaroji akcinė bendrovė „Ogtransa“, M. U. Service
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“ ieškinį atsakovams T. P., A. P. ir D. Ž. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Treka“, uždaroji akcinė bendrovė „Ogtransa“, M. U. Service SIA, antstolis R. S., ir pagal atsakovų T. P. ir A. P. priešieškinį dėl nuostolių bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės (pardavėjos) atsakomybės dėl parduoto daikto asortimento, daikto kokybės ir pardavėjo deliktinės atsakomybės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „AQUAHOME“ prašo išnagrinėti ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovų iš esmės ir atmesti reikalavimą nutraukti Vonios pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinti už vonią sumokėtus pinigus (6 000 Eur) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2017 m. vasario 1 d. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau ir VTAT) priėmė nutarimą Nr.10-53, kuriuo išsprendė ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovo D. Ž., kuriuo patenkino D. Ž. reikalavimą nutraukti vonios pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už vonią sumokėtus pinigus bei įpareigoti ieškovę vykdyti šį nutarimą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė šį ieškinį teismui. Ieškovės teigimu, T. P., atvykęs pas ieškovę į prekybos saloną užsisakė Encore SE vonią, už kurią sumokėjo D. Ž.. Vonia 2016-08-11 vežėjo „Transeurinos grupė“ buvo pristatyta P.. 2016 m. rugpjūčio 23 d. T. P. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje reikalavo pakeisti vonią į tinkamo modelio vonią arba grąžinti pinigus, kartu nurodant, kad vonia pristatyta apgadinta. Ieškovė nesutiko su Tarnybos konstatuotomis aplinkybėmis, kad vonia yra netinkamos kokybės. Pažymėjo, kad prekę T. P. rinkosi iš lankstinuko, kuriame buvo prekės nuotrauka ir pagrindiniai parametrai. Apie tai, kad vonios parametrai galėjo skirtis pirkėjas buvo informuotas lankstinuke. Prekė buvo pristatyta to paties modelio. Pristatytos vonios pakeitimai buvo neesminiai – buvo padidintas purkštukų kiekis nuo 34 iki 40, kas tik padidino naudojimosi patogumą. Nebuvo nustatyta, kad prekė turėjo kokių nors paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti. Nors atsakovas nurodė, kad vonia nekokybiška – apatinėje dalyje pastebėti apdailos pažeidimai (matosi įlinkimai) ir viršutinėje dalyje matomas įbrėžimas, ieškovė apžiūrėjusi vonią negalėjo nustatyti, kad pažeidimai padaryti prekės transportavimo metu. Ieškovė pareiškė pretenziją vežėjui, tačiau vežėjas ir jo draudimo kompanija ją atmetė, nurodydami, kad vonia galėjo būti apgadinta gavėjo teritorijoje, jau po krovinio priėmimo. Prekės gavėjas pasirašė prekės pristatymo aktą, nenurodydamas jokių prekės pažeidimų. Pažymėjo, kad pažeidimai buvo išoriniai ir jie turėjo būti matomi priimant prekę. Todėl, ieškovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo tenkinti D. Ž. ar jo įgalioto asmens T. P. reikalavimo.
4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. Ž. nepagrįstai įtrauktas atsakovu, kadangi ginčas yra išskirtinai kilęs tarp ieškovės ir T. ir A. P.. D. Ž. tik perdavė ieškovei 6 000 Eur už prekę. Prekę rinkosi ir užsakė T. P., prekė pristatyta T. P. jo gyvenamosios vietos adresu, kuris ir pateikė pretenziją. Tarnyba bendravo su tikraisiais pirkėjais P., prekės apžiūra vyko T. P. gyvenamosios vietos adresu. Tačiau Tarnyba klaidingai identifikavo D. Ž. kaip pirkėją. Atsakovai pažymėjo, kad buvo pristatyta ne tos modifikacijos vonia, informacija atsakovams pateikta ne valstybine kalba, buvo praplėšta išorinė kartono pakuotė. Nors, ieškovės teigimu, pristatyta prekė buvo geresnė nei užsakyta, atsakovai norėjo įsigyti būtent tokią prekę, kokią užsakė. Vienašališkai pakeitus prekės pristatymo terminą (prekę pristačius viena diena anksčiau sutarto termino), T. P. ne dėl savo kaltės negalėjo dalyvauti priimant prekę ir pareikšti pretenzijų dėl krovinio būklės jo priėmimo metu. Vaikų auklė, įleidusi vežėją į namų valdą, negali būti laikoma prekės gavėja, todėl teiginiai apie tinkamos prekės pristatymą, tariamai patvirtinantys parašais, yra nepagrįsti. Prekės apžiūros akte nustatyta, kad kairėje pusėje matosi pažeista (praplyšusi) išorinė kartono pakuotė, apatinėje dalyje pastebimi apdailos pažeidimai, atsiradę transportavimo metu. Akte nurodyta, kad P. pakuotės nepažeidė.
5. A. T. P. ir A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 3 162 Eur nuostolių bei 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skirti ieškovei 5 000 Eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu, iš kurių 50 procentų skirti atsakovams. Nurodė, kad užsisakę pas ieškovę vonią, sudarė su rangovu S. P. Statybos – remonto darbų sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti statybos – remonto darbus atsakovams priklausančioje pirtyje. Rangovui buvo sumokėta 3 162 Eur avanso ir sutarta jog tuo atveju, jei dėl P. kaltės rangovas negalės pradėti vykdyti darbų sutartu laiku (nuo 2016-10-31), rangovas turi teisę pasilikti sumokėtą avansą. Užsitęsus ginčui su ieškove dėl vonios, rangovas negalėjo pradėti rangos darbų, todėl pagal sutarties 2.2 punkto nuostatas įgijo teisę į 3 162 Eur avansą, kurie laikytini atsakovų nuostoliais ir priteistini iš ieškovės. Atsakovų nuomone, neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė tuo, kad net pripažinusi pardavusi ne to modelio prekę, ji vengė prekę pakeisti arba grąžinti pinigus ir įtraukė atsakovus į teisminį ginčą su tarnyba, sukėlė atsakovams daug nepatogumų, sąlygojančių dvasinius, emocinius bei psichologinius išgyvenimus. Pirties įrengimas bei vonios įmontavimas buvo siejamas su T. P. tėvo jubiliejumi, vykusiu 2017-06-13. Buvo planuojama padaryti išskirtinę šventę pirtyje, sukviečiant giminę ir draugus. Planuota švente realiai neįvyko, o atsakovai buvo priversti sumokėti netesybas rangovui. Pažymėjo, kad vonią atsakovai pirko ne tik šeimos laisvalaikio leidimui, bet ir kaip sveikatinimo priemonę savo vaikams, jiems turint negalavimų su kvėpavimo takais. Atsakovai ne tik neturi prekės, bet ir yra įtraukti į ikiteismines, vėliau ir į teismines procedūras. Todėl atsakovų nuomone, ieškovei skirtina 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pusę jos skiriant atsakovams.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Treka“ (buvusi UAB “Transeurinos grupė“) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neginčijo 2016-12-16 Patikrinimo akte konstatuotų vonios kokybės trūkumų. Krovinys nebuvo apgadintas jį transportuojant ir tai patvirtino krovinį vežęs vairuotojas. Krovinio važtaraštyje nebuvo fiksuotas pažeidimo faktas perdavimo metu ir per 7 dienas nebuvo pareikšta pretenzija. UAB „Treka“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal 2016-08-10 užsakymą – sutartį ir krovinį pristatė gavėjui T. P.. Aplinkybė, kad krovinį atsakovui pristatė 1 para anksčiau ir ne asmeniškai T. P., o jo vaikų auklei, nepaneigia tinkamo krovinio pervežimo fakto. T. P. pats davė leidimą krovinį pristatyti 2016-08-11 ir informavo, kad krovinį priims L. K., kuri ir pasirašė važtaraštį. Atsakovai jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo nėra pareiškę, o ieškovės pretenzijos buvo atmestos. Trečiasis asmuo pastebėjo, kad patikrinimo metu konstatuotas tam tikras pakuotės įplyšimas, nesusijęs su vonios apgadinimu ir apibraižymu, nes šie reiškiniai užfiksuoti vonios apatinėje dalyje. Ieškovė privalėjo pasirūpinti tinkamu krovinio įpakavimu, kad jis būtų saugiai pristatytas gavėjui. Ginčas kilęs tarp ieškovės ir atsakovų, trečiasis asmuo nėra ginčo šalimi. Tarnybai pakako įrodymų konstatuoti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip pardavėjos pareigą ne tik dėl to, kad vonia buvo apgadinta (šalutinė aplinkybė), bet, kad ieškovė pristatė ne to asortimento prekę, pažeidė informavimo pareigą, dėl to elgėsi nesąžiningai pirkėjo atžvilgiu. Trečiojo asmens nuomone, nėra pagrindo abejoti Tarnybos nutarimu.
7. Ieškovė nesutiko su atsakovų priešieškiniu dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Siekdama apginti savo teises ir interesus, nesutikdama su Tarnybos nutarimu, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir tai negali būti pripažinta neteisėtais ieškovės veiksmais. Ieškovės nuomone, vonios pristatymas neturėjo įtakos rangovui remonto darbams vykdyti. Remonto darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2016-12-16, todėl atsakovų teiginys, kad pirties įrengimas siejamas su atsakovo tėvo jubiliejumi ( 2017-06-13) visiškai nepagrįstas, nesat įrodymų, kad tokia šventė buvo planuojama. Ieškovės nuomone, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad vonia pirkta kaip sveikatinimo priemonė vaikams, nes nėra pateikta įrodymų, kad vaikams tokios procedūros reikalingos, ar kad vaikai turi sveikatos sutrikimų. Ieškovė nesiekia sąmoningai piktnaudžiauti savo teise ir yra už greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė nesiekia ir atitolinti nutarimo vykdymo, kadangi pati yra nukentėjusi nuo antstolio veiksmų, kuriais nuo ieškovės priverstinai nurašyta 6 641,91 Eur suma. Todėl nėra pagrindo ieškovei skirti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „AQUAHOME“ 1581 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1581 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2017 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Eur neturtinės žalos, 75 Eur žyminio mokesčio atsakovams T. P. ir A. P.. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Treka“ naudai 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 30 Eur, o iš atsakovų T. P. ir A. P. po 4 Eur pašto išlaidų valstybei.
9. Teismas, spręsdamas dėl D. Ž. kaip netinkamo atsakovo dalyvavimo šioje byloje, nustatė, kad jis yra atsakovų T. P. ir A. P. šeimos draugas. D. Ž. vonios nepirko ir neketino pirkti, o tik atsakovo T. P. prašymu nuvežė ieškovei pinigus už išsirinktą ir nupirktą vonią. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju dėl ieškovės parduotos prekės bei jos apgadinimo ginčas yra kilęs išimtinai tarp ieškovės ir T. P. bei A. P., nes jie yra tikrieji tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių subjektai. Bylos nagrinėjimo metu teismas atkreipė dėmesį dėl D. Ž., kaip netinkamos šalies šiame teisminiame procese, tačiau ieškovė nepatikslino atsakovų byloje. Todėl nustačius, kad D. Ž. netinkamas atsakovas byloje, teismas atmetė ieškovės reikalavimus jo atžvilgiu, kaip pareikštus netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).
10. Teismas nustatė, kad ieškovė neginčija, jog atsakovams buvo pristatyta ne ta vonia, kurią atsakovas T. P. išsirinko pagal lankstinuką ieškovės prekybos salone, tačiau tame neįžvelgia jokių atsakovų, kaip vartotojų teisių pažeidimų, kadangi pristatyta vonia buvo su patobulinimais. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji nepažeidė teisės normų reikalavimų ir atsakovų, kaip vartotojų teisių. Teismas pastebėjo, kad ieškovės deklaruojami naujo modelio vonios patrauklumai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė ir ji neturi sutapti su pirkėjo nuomone. Atsakovė A. P. paaiškino, kad jai netinka purkštukų skaičius, jų išsidėstymas bei tai, kad atvežtoje vonioje yra sumontuoti kaklo purkštukai, o vonios valdymas yra sudėtingesnis. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas laikė pagrįstu atsakovų lūkestį gauti būtent tokią vonią, kokią jie užsakė savo konkrečių ir individualių poreikių tenkinimui.
11. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė privalėjo informuoti atsakovus, kad vonia gali neatitikti lankstinuke reklamuotos vonios modelio ir išsiaiškinti jų nuomonę, ar jie sutiks pirkti vonią su pakitusiomis techninėmis charakteristikomis – didesniu purkštukų skaičiumi, kitokiu jų išsidėstymu, sudėtingesniu valdymu. Tačiau to nebuvo padaryta (CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalis).
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atsakovams turėjo būti žinoma, kad tam tikri vonios pakeitimai (patobulinimai) gamintojo gali būti atlikti, nes tai buvo nurodyta lankstinuke, pagal kurį atsakovai rinkosi prekę. Teismas pripažino, kad lankstinuke tokia informacija buvo nurodyta, tačiau labai smulkiu šriftu. Teismas vertino, kad nurodyta informacija neatleido ieškovės nuo pareigos informuoti atsakovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007). Ieškovė nepaneigė, kad atsakovai su atvežtos vonios funkcijomis susipažinti negalėjo, nes informacija nebuvo pateikta valstybine kalba. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovai, gavę ne to modelio vonią, kurią jie užsisakė, turėjo teisę atsisakyti prekę priimti ir pareikalauti grąžinti sumokėtus 6 000 Eur (CK 6.332 straipsnio 1dalis).
13. Pasisakydamas dėl prekės pažeidimo, teismas pastebėjo, kad iš byloje pateikto Tarnybos akto matyti, kad tiek pardavėjas, tiek vartotojas sutiko, jog vartotojas pats pakuotės nepažeidė. Vadovaudamasis CK 6.363 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės. Apdailos pažeidimai gali ir neturėti neigiamos įtakos techniniams parametrams, tačiau tokie pažeidimai neigiamai įtakoja estetinį vaizdą, dėl ko prekė taip pat laikytina nekokybiška, o tai savo ruožtu suteikia atsakovams teisę nepriimti apibraižytos vonios ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovė neneigė fakto, kad vonios apdaila yra pažeista. Nors ieškovė šiuo atveju dėl to atsakomybę siekė perkelti vežėjui UAB „Treka“ (buvo „Transeurinos grupė“), kuri užsakymui įvykdyti pasitelkė UAB „Ogtransa“, teismas pastebėjo, kad šioje byloje nenustatinėjama aplinkybių, kas atsakingas už pakuotės pažeidimą ir apdailos apgadinimus, nes tai nėra svarbu, sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Teismas pastebėjo, kad ieškovę su vežėju siejo sutartiniai santykiai, todėl vykdant užsakymą ieškovė turėjo suteikti vežėjui informaciją apie prekės specifiškumą, krovinio savybes, konkrečias pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo sąlygas. Tačiau, ar tai buvo padaryta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Patikrinimo akte konstatuota, kad atsakovas pakuotės nepažeidė ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už prekės sugadinimus.
14. Nustatęs, kad atgabenti vonią atsakovams įsipareigojo ieškovė, kuri savo nuožiūra pasirinko vežėją, paaiškėjus, kad vonia yra apgadinta, t. y. netinkamos kokybės, teismas laikė pagrįstu atsakovų sprendimą atsisakyti pirkinio ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178, 185 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareikšto priešieškinio pagrįstumo, nustatė, kad savo reikalavimui pagrįsti atsakovai pateikė 2016-08-05 pasirašytą Statybos – remonto darbų sutartį ir darbų sąmatą. Liudytoju apklaustas rangovas S. P. patvirtino, kad neįmontavus vonios nebuvo galima pradėti kitų darbų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl rangovui sumokėto avanso, atsakovai patyrė nuostolius. Tačiau teismas pažymėjo, kad susiklosčius tokiai situacijai, kuri nepriklausė nuo atsakovų valios ir būdami protingi bei apdairūs asmenys, jie galėjo ir privalėjo derėtis su rangovu dėl avansinės įmokos grąžinimo arba bent jau negrąžinamos sumos sumažinimo, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas 1 581 Eur sumą laikė atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai nuo priteistos sumos atsakovams teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų reikalavimą už piktnaudžiavimą teise CPK 95 straipsnio pagrindu skirti ieškovei baudą. Teismas pastebėjo, kad ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 28 straipsnio pagrindu, turėjo teisę ginčyti jai nepalankų sprendimą, pareikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, ir šia teise pasinaudojo, todėl jos veiksmuose nenustatė akivaizdaus piktnaudžiavimo.
17. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti neturinę žalą, nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų nei apie planuotą atsakovo tėvo jubiliejaus šventimą, nei apie vaikų sveikatos problemas ir jų sprendimą planuotos įsigyti vonios pagalba. Vien tai, kad atsakovai patyrė nepatogumų dėl to, kad vonia iki šiol nepaimama iš atsakovų namų valdos, kad jie buvo įtraukti į ikiteisminį ir teisminį ginčo sprendimą, teismas nelaikė pagrindu priteisti atsakovams neturinę žalą visoje jų prašomoje apimtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-476/2013, 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016). Nesant byloje įrodymų, kad atsakovai patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas tenkino iš dalies ir už patiriamus nepatogumus, nes vonia iki šios yra pas atsakovus, ir neišsprendus ginčo jie negali įsigyti kitos prekės, užbaigti pirties remonto, atsakovams priteisė 200 Eur neturtinę žalą (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).
18. Iš dalies (43 proc.) tenkinus priešieškinio reikalavimą, iš ieškovės atsakovams proporcingai patenkintai daliai, teismas priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, o iš abiejų šalių proporcingai – valstybei patirtas pašto išlaidos. Atmetus ieškinio reikalavimus, teismas tenkino trečiojo asmens prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės. Tačiau įvertinęs, kad ginčo sprendimui nebuvo specialių žinių poreikio, pačios bylos sudėtingumą bei su trečiuoju asmeniu susijusių nustatytinų ir įvertintinų aplinkybių sudėtingumą, prašomas priteisti 1560,90 Eur atstovavimo išlaidas sumažino iki 400 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „AQUAHOME“ prašo teismo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1529-375/2018 ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus šio prašymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „AQUAHOME“ patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
19.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai netyrė ir tinkamai neįvertino aplinkybių, byloje esančių įrodymų (vežėjo UAB „Treka“ ir draudimo kompanijos atsiliepimų į pretenziją, vairuotojo pristačiusio prekę paaiškinimų, CMR važtaraščio), patvirtinančių, kad prekė pristatyta tinkamos kokybės. Atsakovai siekia grąžinti prekę, kuri nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių buvo apgadinta. Teismui nevertinus ir nenagrinėjus aplinkybių dėl prekės apgadinimo, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė sutiko, jog atsakovai krovinio neapgadino. Pažymi, kad iš byloje esančių vežėjo paaiškinimų bei CMR važtaraščio darytina išvada, jog prekė T. P. buvo pristatyta neapgadinta.
19.3. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias parduodamų daiktų kokybę (CK 6.327 straipsnis). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neginčija, jog atsakovams buvo pristatyta ne ta vonia, kurią atsakovas T. P. išsirinko pagal lankstinuką ieškovės prekybos salone. Pažymi, kad ieškovė tiek teismo posėdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose, tvirtino, kad parduota vonia yra to paties modelio, savo matmenimis, funkciniais, estetiniais bei montavimo parametrais pilnai atitinka užsakytą vonią. Apie tai, kad gali būti pasikeitimų prekėje, T. P. išsirinkdamas prekę buvo informuotas, nes ši informacija buvo nurodyta lankstinuke, pagal kurį buvo išsirinkta vonia. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas, daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Šiuo atveju pristatyta vonia turėjo visas užsakytas prekės funkcines savybes, kurių T. P. galėjo protingai tikėtis. Pristatytoje prekėje buvo padidintas purkštukų kiekis nuo 34 iki 40, tačiau šie pakeitimai niekaip nekeičia prekės modelio ir neturi neigiamos įtakos prekės kokybinėms charakteristikoms, priešingai, pakeitimai pagerina vonią, o ne pablogina. Todėl Tarnybai Nutarimu nebuvo jokio pagrindo tenkinti D. Ž. reikalavimo.
19.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pasirinkdamas konkretaus modelio prekę, T. P. tikėjosi gauti nurodytos charakteristikas, modifikaciją ir purkštukų išsidėstymą atitinkančią vonią. Pažymi, kad atsakovas prekės charakteristikomis, modifikacijomis, purkštukų išdėstymu prieš išsirinkdamas prekę net nesidomėjo, ką patvirtino ir pats atsakovas T. P. 2018 m. vasario 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog jis tiesiog atėjęs pas ieškovę „dūrė pirštu į lankstinuke esančią vonią“, kur parašytas jos modelis buvo EncoreSe. Tai rodo, kad vartotojui buvo nesvarbus išsirinktos vonios veikimo principas, purkštukų išsidėstymas, privalumai, techninės charakteristikos, ar kitos masažinės savybės. Todėl teismas turėjo vertinti kritiškai atsakovų teiginius, kad jie žinodami, jog užsakyto modelio vonios negaus, iš viso jos nebūtų pirkę.
19.5. Teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus D. Ž. atžvilgiu kaip pareikštus netinkamam atsakovui. Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad VVTAT Nutarimas buvo priimtas D. Ž. prašymo pagrindu ir jo naudai, o įsiteisėjęs Nutarimas būtų įgijęs vykdomojo dokumento galią, t. y. D. Ž. būtų įgijęs reikalavimo teisę į ieškovę. Todėl Nutarimui nesant apskųstam ar pakeistam, D. Ž. buvo pagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu. Be to, nors bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad tikrieji vonios pirkėjai buvo P., nepagrįstai paliko galioti klaidingą ir neteisėtą VVTAT Nutarimą, kadangi VVTAT neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Nutarimo D. Ž. atžvilgiu.
19.6. Teismas tinkamai neįvertino ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad jos civilinei atsakomybei kilti nėra būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų įrodinėjamų ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad iš byloje pateiktos rangos sutarties matyti, kad sutartimi sutarta dėl polistirolo dėjimo, vamzdžių išvedžiojimo su armavimu (grindinio šildymo), sienų lyginimo, gipso sukimo, dailylenčių klijavimo. Rangos sutartyje nėra numatyta, kada vonia turi būti pateikta Rangovui montuoti 2016 m. spalio 30 d., ar, kad kažkokių darbų atlikimas išskirtinai priklauso nuo vonios pateikimo. Todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad negalint rangovui pateikti prekės (vonios), jis negalėjo pradėti laiku (nuo 2016-10-31) vykdyti Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymi, kad ieškovei nebuvo žinoma apie vonios įrengimo darbus, jų terminus, todėl šiuo atveju negali kilti ieškovei pareiga kompensuoti atsakovų patirtą žalą, kas pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Dėl šios žalos atsakovai nereiškė jokių pretenzijų kreipiantis į VVTAT.
19.7. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams neturtinę žalą, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturinės žalos patyrimą. Apeliantė pažymi, kad atsakovai, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pateikė ieškovei pasiūlymą, pasilikti pristatytą vonią, tik pareikalavo kompensacijos dėl netinkamo modelio vonios pristatymo, kas patvirtina, kad vonia buvo pristatyta tinkama ir tenkinanti atsakovų poreikius. Kadangi nurodytas aplinkybes atsakovai išdėstė ieškovei siųstame elektroniniame laiške, jį prašo prijungi prie bylos.
19.8. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodė, kad atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovų priešieškinį patenkinus iš dalies (43 proc.), o kitus priešieškinio reikalavimus atmetus, teismas turėjo proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų (57 proc.) daliai priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė.
19.9. Teismas, priteisdamas 75 Eur žyminio mokesčio iš ieškovės atsakovams neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsakovai sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus priešieškinį iš dalies, atsakovei įgijo teisę tik į 54 Eur žyminio mokesčio atlyginimo.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Treka“ prašo teismo atmesti UAB „Aquahome“ apeliacinį skundą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Treka“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ir netyrė aplinkybių dėl prekės apgadinimo momento ir jo atsiradimo. Trečiojo asmens nuomone, byla buvo išnagrinėta tinkamai ir visapusiškai. Teismas neturėjo pareigos nustatinėti aplinkybių, kas būtent atsakingas už vonios galimą pažeidimą ir apdailos apgadinimus, nes tai nebuvo svarbu, sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Teismas turėjo nustatyti, ar atsakovams buvo pristatyta tos modifikacijos ir, ar kokybiška vonia. Teismas nustatė, kad atsakovams pristatyta vonia buvo apgadinta, dėl ko atsakovai pagrįstai atsisakė pirkinio ir reikalavo sugrąžinti sumokėtą kainą. Pažymi, kad vonios vežėjo kaltės dėl vonios pagadinimo nėra, kas konstatuota ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje kitoje civilinėje byla Nr. 2-952-435/2018, kurioje ieškovė įrodinėjo, kad ta pati vonia buvo apgadinta, todėl atsisakė vonios vežėjui apmokėti už vonios transportavimo paslaugas. Tačiau teismas iš ieškovės priteisė atitinkamą pinigų sumą už tinkamai atliktas vonios transportavimo paslaugas. Be to, ieškovė sutiko su VVTAT išvadomis ir aplinkybe, kad atsakovai patys vonios neapgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pristatė atsakovams nekokybišką – apgadintą vonią.
20.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui T. P. buvo žinoma, kad prekė dėl gamintojo patobulinimų gali skirtis nuo nurodytosios lankstinuke. Pažymi, kad pardavėjas žinodamas, kad gali būti pateikta kitos modifikacijos vonia, apie tai vartotojui informacijos nepateikė, o vartotojas negalėjo susipažinti su atvežtos vonios informacija, nes ji buvo pateikta ne valstybine kalba. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovams pristatyta vonia dar geresnė nei jų užsakyta, tai tik subjektyvi ieškovės nuomone. Atsakovams netiko pristatytos vonios purkštukų skaičius, jų išsidėstymas bei tai, kad atvežtoje vonioje yra sumontuoti kaklo purkštukai, o vonios valdymas yra sudėtingesnis. Todėl pagrįstas atsakovų lūkestis gauti tokią vonią, kokią buvo užsakę (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 1 punktas, CK 6.333 straipsnio 5 dalis). Pristatydama ne to modelio vonią ir apie tai neinformuodama atsakovų, ieškovė elgėsi nesąžiningai, tuo labiau, kad vonia dar buvo apgadinta (brokuota).
20.3. UAB „Treka” manymu, ieškovės pateikti įrodymai – atsakovų ieškovei siųstas elektroninis laiškas, yra visiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl teismas turėtų jo nepriimti. Pateiktas įrodymas neįrodo aplinkybės, kad vonia atsakovams buvo pristatyta tinkama (būtent tokios modifikacijos) ir kokybiška (nepagadinta), tenkinanti atsakovų poreikius ir lūkesčius. Be to, atsakovams buvo svarbiausiai atgauti už vonią sumokėtus pinigus, kad jie galėtų įsigyti kitą, jų poreikius tenkinančią vonią arba bent jau gauti kompensaciją (kaip moralinę satisfakciją) už tai, jog turės naudotis ne ta vonia, kurios norėjo. Ieškovo pateikti įrodymai vertinami kaip ieškovės nesąžiningumas atsakovų atžvilgiu, nes buvo paviešintos tik tarp šalių vykusių derybų sąlygos.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. P., A. P. ir D. Ž. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriimti naujai pateiktų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad prekė buvo pristatyta neapgadinta. Pažymi, kad šioje byloje nespendžiamas klausimas kas apgadino vonią, sprendžiama ar ieškovė tinkamai įgyvendino pirkimo–pardavimo sutartį, kurią atsakovai prašo nutraukti. Pažymi, kad atsakovams buvo pristatyta ne ta prekė, kurią jie užsakė. Prekės apgadinimas tik papildoma pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlyga. Tarnybos 2016 m. gruodžio 6 d. atlikto patikrinimo metu buvo konstatuota, kad P. prekės pakuotės nepažeidė. Ieškovė tarnybos akto neskundė, todėl nėra pagrindo abejoti akte nurodytomis aplinkybėmis. Dėl prekės pristatyto laiko vienašališko pakeitimo, atsakovas T. P. negalėjo dalyvauti prekės pristatyme ir pareikšti pretenzijų dėl krovinio būklės. Krovinio važtaraštyje gavėju nurodytas T. P., todėl tik jis ir turėjo pasirašyti priimant prekę.
21.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovams buvo perduota prekė, kurią jie užsakė. Pažymi, kad pati ieškovė pripažino, jog pristatyta prekė skyrėsi nuo lankstinuke nurodytos ir užsakytos prekės charakteristikų. Atsakovai negalėjo susipažinti su atvežtos vonios funkcijomis, nes informacija apie tai nebuvo pateikta valstybine kalba. Ieškovė pirkėjui neatskleidusi informacijos, kad išsirinktos prekės negalės pristatyti, pažeidė atsakovų pasirinkimo teisę, suklaidino atsakovus (CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalis).
21.3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus atsakovo D. Ž. atžvilgiu, kadangi P., bet ne D. Ž. yra prekės pirkėjai. Pažymi, kad tiek Tarnybai, tiek ieškovei yra žinoma, kad D. Ž. neketino ir nepirko vonios. Ginčas šiuo atveju yra kilęs išimtinai tarp ieškovės ir atsakovų P.. Ginčo objektas yra konkreti prekė, o ne konkretus subjektas, įsigijęs prekę.
21.4. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovų nuomone, teismas teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, lėmusias turtinės ir neturtinės žalos atsakovams priteisimą.
21.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojamas rangos sutarties darbų eiliškumas. Atsakovai pažymi, kad rangos sutartis nebuvo nuginčyta. Pažymi, kad teismo posėdžio metu rangovas patvirtino, kad nesant vonios, nebuvo galimybės pradėti vykdyti kitų darbų.
21.6. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai priteisė atsakovams jų patirtą neturinę žalą. Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai konstatavo atsakovų patirtus nepatogumus dėl pristatytos ne tos vonios, kuri buvo užsakyta.
21.7. Nėra pagrindo prijungti prie bylos apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Pažymi, kad ieškovei siųstais laiškais atsakovai domėjosi tik galimybe ginčą užbaigti taikiai. Minėtais laiškais atsakovai jokiu būdu nepripažino, kad juos visada tenkino pristatytos prekės kokybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Ieškovė prašo priimti naują įrodymą – išrašą iš jos elektroninio pašto apie atsakovų 2018-05-02 pateiktą pasiūlymą pasilikti prekę (vonią). Ieškovė nurodė, kad šį elektroninį laišką gavo po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šis laiškas paneigia atsakovų argumentus, kad jie nebūtų pirkę vonios, kurios charakteristikos kitokios, negu jie buvo užsakę. Atsakovai prašė atmeti ieškovės prašymą, nes šie elektroniniai laiškai jų pozicijos byloje nekeičia, o jais buvo domėtasi galimybe ginčą išspręsti taikiai net ir priėmus sprendimą.
25. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktu atsakovų elektroninio laiško turiniu atsisako jį priimti, nes jame atsakovai išdėstė savo poziciją dėl taikaus ginčo sprendimo galimybės po priimto teismo sprendimo (CPK 140 straipsnio 4 dalis). Tokie atsakovų argumentai dėl ginčo procesinės baigties negali būti laikomi įrodymais civiliniame procese (CPK 3 straipsnio 6 d., 177 straipsnio 5 dalis).
Dėl netinkamo atsakovo (D. Ž.)
26. Byloje nustatyta, kad 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir VVTAT) nutarimu Nr.10-53 buvo patenkintas vartotojo D. Ž. prašyme keliamas reikalavimas nutraukti Vonios pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už vonią sumokėtus pinigus (6000 Eur). Nutarimu ieškovė UAB „AQUAHOME“ buvo įpareigota vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2017-02-25 (1 t., b. l. 100–104).
27. Byloje yra duomenys, kad atsakovas D. Ž. kreipėsi į antstolį R. S. ir pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą VVTAT 2017-02-01 nutarimo Nr. 10-53 pagrindu. Antstolis 2017-03-07 patvarkymu Nr. S-17-70-1589 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (3 t., b. l. 97–98), taip pat patvarkymą areštuoti ieškovės lėšas ir jas pervesti į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą (3 t., b. l. 103). Teisėjų kolegija Liteko duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3073-214/2018 buvo patenkintas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų, panaikintas 2017 m. kovo 7 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir kitus kiti veiksmai vykdomojoje byloje bei įpareigotas antstolis grąžinti skolininkei UAB „AQUAHOME“ nurašytą 6641,91 Eur sumą į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, o vykdomąją bylą Nr. 0070/17/00304 nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas byloje nustatė, kad 2017-02-01 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas Nr. 10-53 yra neįsigaliojęs. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 4 d.
28. Pažymėtina, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Nors 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarimu Nr.10-53 buvo patenkinusi vartotojo D. Ž. prašyme keliamas reikalavimas, bet ieškovė per įstatyme nustatytą terminą kreipėsi į teismą su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Todėl teismui išsprendus šalių ginčą iš esmės, 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo Nr.10-53 pagrindu atsakovas D. Ž. neįgijo ir neįgis jokių teisių ar pareigų, kylančių iš vonios Encore SE pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo T. P.. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas turėjo panaikinti, jos nuomone, klaidingą ir neteisėtą 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr.10-53, kadangi VVTAT neturėjo jokio teisinio pagrindo jo priimti D. Ž. atžvilgiu.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad tikrasis vonios pirkėjas buvo būtent atsakovas T. P.. Iš VVTAT 2017-02 (nenurodyta diena) rašto (1 t., b. l. 99) galima spręsti, kad ir VVTAT D. Ž. laikė asmeniu, veikiančiu pagal T. P. įgaliojimą. Būtent T. P. 2016-08-23 pretenzija kreipėsi į ieškovę ir prašė pakeisti prekę į užsakytąją arba grąžinti sumokėtą 6000 Eur kainą bei išsigabenti pristatytą netinkamo modelio prekę (1 t., b. l. 28-29). Ieškovė šiam asmeniui pateikė atsakymą į pretenziją (1 t., b. l. 24-25).
30. Apibendrinant tai, kas nurodyta aptariamu klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad D. Ž. yra netinkamas atsakovas byloje, nes ne jis, o T. P. yra vonios Encore SE pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove šalis, todėl ieškinys šio asmens atžvilgiu buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai (CPK 45 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija turi atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė, nesutikdama su 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu Nr.10-53, kuriuo buvo patenkintas vartotojo D. Ž. prašyme keliamas reikalavimas nutraukti Vonios pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už vonią sumokėtus pinigus (6 000 EUR), ieškiniu prašė ginčą išspręsti iš esmės ir formuluodama reikalavimą ieškinyje nurodė kaip jos nuomone šis ginčas turėtų būti išspręstas – prašė atmesti atsakovų reikalavimą nutraukti Vonios pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinti už vonią sumokėtus pinigus (6 000 eurų). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo, nes nustatė, kad atsakovai pagrįstai reikalavo nutraukti Vonios pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą 6 000 Eur kainą, tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kad šį ginčą išsprendė iš esmės būtent taip. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, šia nutartimi patikslins teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes pagal toliau nurodomas aplinkybes ir teisinius argumentus yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą 6 000 Eur yra pagrįstas.
Dėl prekių asortimento
32. Ieškovės nuomone, 2016-08-11 vežėjas „Transeurinos grupė“ atsakovui T. P. pristatė vonią, kuri pagal asortimentą atitinka jo užsakytą vonią Encore SE, tik ji yra gamintojo patobulinta. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė pristatė atsakovams ne to asortimento prekę.
33. CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.
34. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atsakovui pateiktame lankstinuke buvo demonstruojamas ginčo vonios 2015 m. modelis, o atsakovams pristatyta jau 2016 m. gamybos vonia, kurioje yra padaryti pakeitimai, lyginant su ankstesniu modeliu. Iš byloje esančios ieškovės pateiktos ENCORE masažinių vonių modelių techninių rodiklių lentelės (1 t., b. l. 30) galima nustatyti šiuos atsakovo užsakytos ir jam pristatytos vonios skirtumus: lankstinuke reklamuotoje vonioje yra 34 purkštukai, o pristatytoje 40; reklamuotoje vonioje buvo 3 kojų/pėdų purkštukai, o pristatytoje 5; reklamuotoje vonioje nebuvo kaklo purkštuko, o pristatytoje jų yra 2. Skirtingas ir valdymo blokas – užsakytoje vonioje buvo mygtukinio tipo, o pristatytoje – mygtukinio tipo, programuojamas. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad pristatytos vonios svoris yra didesnis, negu aprašytos lankstinuke (padidėjo nuo 215 kg. iki 236 kg.); pristatytoje vonioje yra kaskada, ko nebuvo užsakytoje vonioje; padidėjusi vandens šildytuvo galia nuo 2 kW iki 4 kW; pristatytoje vonioje yra sumontuota nutekėjimo sistema, kurios nebuvo užsakytoje vonioje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės į bylą pateiktoje lentelėje nėra nurodytas užsakytosios vonios darbinis tūris, nors tokie duomenys apie pristatytą vonią yra nurodyti (1250 L). Užsakytos vonios maitinimas pagal lankstinuką 230V/32A, o pristatytos vonios – 240/40A. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jiems netinka purkštukų skaičius, nereikia kaklo purkštukų, jie nenori ir sudėtingesnio vonios valdymo, todėl nurodė, kad žinodami, jog užsakyto modelio vonios negaus, jie iš viso jos nebūtų jos pirkę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus vonių techninius rodiklius daro išvadą, kad atsakovams ieškovė pristatė tokių techninių charakteristikų prekę, kurios atsakovas nebuvo užsakęs. Pasak ieškovės, pirkėjui turėjo būti žinoma, kad tam tikri vonios pakeitimai (patobulinimai) galėjo būti atlikti, nes lankstinuke, pagal kurį atsakovas rinkosi vonią, yra nurodyta, kad gamintojas nuolat tobulina savo gaminius ir todėl pasilieka teisę atlikti siūlomų įrengimų konstrukcinius, techninius, medžiagų, parametrų, įrangos ir specifikacijos pakeitimus be išankstinio kliento informavimo. Tačiau šiame lankstinuke taip pat buvo nurodyta, kad informaciją apie įrenginius ir jų parametrus pirkėjui turi suteikti gamintojo prekybos agentai.
35. 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime Nr.10-53 yra konstatuota, kad pardavėja sutiko, jog vonių modelių lankstinukas buvo 2015 m. ir neatitiko gaminamų 2016 m. vonių modifikacijų. Kadangi vonia buvo užsakyta ir 2016-08-03 sumokėta 6000 Eur kaina, tai akivaizdu, kad jau prekės užsakymo metu ieškovė turėjo pareigą informuoti pirkėją, kad vonios techninės charakteristikos pasikeitę, o pirkėjas jau tuomet būtų turėjęs galimybę spręsti, ar tokie esminiai masažinės vonios patobulinimai, kaip jos valdymo pasikeitimai, purkštukų kiekio padidėjimas, jų išdėstymo shemos pasikeitimas, atitinka jo interesus ir apsispręsti dėl Vonios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pardavėja pažeidė informavimo pareigą, kuri imperatyviai numatyta CK 6.228⁶ straipsnio 1 ir 4 dalyse ir šios pareigos vykdymas nepriklauso nuo to, ar pirkėjas reikalauja ją gauti, ar ne. Todėl apeliantės argumentai, kad pirkėjas nelabai domėjosi vonios techninėmis charakteristikomis, neatleido jos nuo informavimo pareigos apie tai, kas pardavėjui jau turėjo būti žinoma, kad priėmęs užsakymą jis negalės pristatyti vonios pagal 2015 m. lankstinuką, nes 2016 m. ji buvo modifikuota.
36. Dėl ieškovės argumentų, kad pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas, daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šią teisės normą yra sprendžiama dėl daiktų kokybė, o ne dėl asortimento. Nagrinėjamu atveju ieškovė pristatė atsakovui masažinę vonią ne pagal su atsakovu suderintas vonios technines charakteristikas, kurios buvo nurodytos prekę apibūdinančiame 2015 m. lankstinuke, ir neinformavo jo apie tai, kad pristatyti tokios techninės charakteristikos vonios ieškovė jau neturės galimybės. Todėl ieškovė savo rizika pristatė atsakovui ne to asortimento prekę ir pati prisiėmė teisines pasekmes dėl daiktų asortimento sąlygos pažeidimo, o atsakovas įgijo teisę atsisakyti priimti ne to asortimento prekę ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus (CK 6.332 straipsnio 1 dalis).
37. Kasacinis teismas išaiškino, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas, vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį. Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje ir 6.363 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suteikimo pirkėjui faktą tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018). Kad pristatytas daiktas neatitiko pardavėjos pateikto aprašymo ir pirkėjo užsakyto modelio bei jo poreikių akivaizdu iš to, kad atsakovas per protingą terminą – 2016-08-23 pretenzija pranešė ieškovei, kad ji pristatė ne tokį daiktą, kurį atsakovas užsakė ir pareikalavo vonią pakeisti bei išsigabenti pristatytą netinkamo modelio prekę (1 t., b. l. 28-29). Nagrinėjamu atveju ieškovė turi prisiimti atsakomybę už neatitikimus, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas.
38. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi ne tik specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), tačiau taip pat ir bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, sutarties nutraukimas ir kt. Nagrinėjamu atveju pirkėjas atsisakė priimti ieškovės perduotą jam daiktą, pareikalavo grąžinti sumokėtą 6000 Eur kainą, bet taip pat prašo nutraukti vonios pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o ieškovė jau sutarties sudarymo metu galėjo ir turėjo numatyti tokį sutarties vykdymo rezultatą, pristatytą prekę ieškovė atsisakė pakeisti ir byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (6.217 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas, reikalaudamas nutraukti Vonios pirkimo–pardavimo sutartį, pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą.
Dėl daikto kokybės
39. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neįvertino aplinkybių dėl vežėjo UAB „Treka“ ir draudimo kompanijos atsiliepimų į pretenziją, vairuotojo pristačiusio prekę paaiškinimų, CMR važtaraščio, patvirtinančių, kad prekė pristatyta tinkamos kokybės. Jos nuomone, atsakovai siekia grąžinti prekę, kuri nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių buvo apgadinta, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, kas yra pagrindu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija neturi nei faktinių, nei teisinių argumentų pritarti šioms ieškovės išvadoms.
40. Sutiktina su atsakovų atsiliepimo argumentais, kad aplinkybė dėl pristatytos vonios apgadinimų yra tik papildoma Vonios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlyga. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodomi argumentai dėl vonios apgadinimo aplinkybių neturi įtakos galutiniam teisiniam rezultatui, byloje sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pardavėjai pristačius pirkėjui ne to asortimento prekę, t. y. padarius esminį sutarties pažeidimą. Visgi, VVTAT 2016 m. gruodžio 6 d. atlikto patikrinimo metu nustatė ir akte Nr. 1AD-53 (I t. b. l. 135-137) nurodė, kad kairėje pristatytos vonios pusėje matosi pažeista (praplyšusi) išorinė kartono pakuotė, vonios apatinėje dalyje pastebimi apdailos pažeidimai – įlinkimai ir viršutinės dalies paviršiuje matomas įbrėžimas. Pažymėtina, kad šio patikrinimo akto išvadų ieškovė per 30 kalendorinių dienų neapskundė VVTAT direktoriui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. P. nedalyvavo priimant prekę, nes ji buvo pristatyta ne su juo sutartu laiku, todėl dėl prekės būklės ar jos apgadinimų neturėjo galimybės pareikšti vežėjui. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Treka“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė “Transeurinos grupė“) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-953-435/2018 ieškovė įrodinėjo, jog vonią apgadino vežėjas, todėl atsisakė jam apmokėti už vonios transportavimo paslaugas.
41. Liteko duomenų pagalba nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-953-435/2018 neįsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau ir nagrinėjamoje byloje yra ieškovės pretenzija trečiajam asmeniui UAB „Treka“ dėl nuostolių atlyginimo dėl pažeisto krovinio (2 t., b. l. 10). Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė iš esmės pripažįsta vonios apgadinimo faktą, tačiau dėl kaltų asmenų jos pozicija yra nenuosekli.
42. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju vonia buvo pristatyta pirkėjui apibraižyta ir su įlenkimais, o atsakovas prekės negalėjo apžiūrėti jos pristatymo metu. Nors ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad atsakovas kaltas dėl daikto trūkumų, tačiau be ieškovės paaiškinimų, nėra kitų duomenų, kad prekę apgadino atsakovas. Atsakovas prekės po perdavimo nenaudojo. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VVTAT 2016 m. gruodžio 6 d. atlikto patikrinimo akto Nr. 1AD-53 (I t. b. l. 135-137) išvada, kad atsakovas pakuotės nepažeidė, ir nepagrįstai nepripažino, jog daikto pažeidimus padarė atsakovas, yra pagrįsti tik ieškovės paaiškinimais. O kas galėjo padaryti tokius pažeidimus, teisėjų kolegija nenustatinėja, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė byloje neprašė ginti jos pažeistą teisę dėl jai priklausančio daikto sugadinimo (kokybės pažeidimų), nes šį daiktą ji jau laiko tinkamai perduotą pirkėjui.
Dėl ieškovės civilinės atsakomybės
43. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl verslininko civilinės atsakomybė, tai ji atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).
44. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2016-08-05 sudarė Statybos – remonto darbų sutartį su S. P., pagal kurią šis asmuo įsipareigojo atlikti statybos – remonto darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pirties pastate. Kokius darbus turėjo atlikti rangovas buvo nurodyta 2016-08-05 Statybos darbų sąmatoje prie šios sutarties. Darbai turėjo būti pradėti 2016-10-31 ir baigti 2016-12-16. Pagal sutarties 3.1 punktą, užsakovas sutarties sudarymo dieną įsipareigojo sumokėti 3162 Eur avansą. Byloje esantis 2016-08-05 rangovo, įgijusio verslo liudijimą ir teikiančio paslaugas, kvitas patvirtina, kad A. P. sumokėjo rangovui sutartyje numatytą avansą.
45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pagal Statybos rangos sutartį buvo susitarta tik dėl polistirolo dėjimo, vamzdžių išvedžiojimo su armavimu (grindinio šildymo), sienų lyginimo, gipso sukimo, dailylenčių klijavimo, todėl jos nuomone, tarp ieškovės veiksmų vykdant pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovų nuostolių nėra priežastinio ryšio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos rangos darbų sutarties sąmatoje, kuri yra šios sutarties priedas Nr. 1, yra numatyta atlikti grindinio šildymo darbus, grindų ir vonios betonavimo, plytelių klijavimo, sienų dažymo, kasimo darbus, kurių atlikimas susijęs būtent su masažinės vonios betonavimo darbais. Liudytoju apklaustas rangovas S. P. 2018-02-19 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 02 val. 10 min. 54 sek. iki 2 val. 15 min. 45 sek.) paaiškino, kad nesant vonios, nebuvo galimybės pradėti darbus, nes po to reikėtų juos perdaryti ir užsakovas nesutiktų mokėti papildomai. Dirbant reikia išlaikyti suplanuotų darbų eiliškumą. Vonia montuojasi po grindimis. Kasimo darbai yra susiję su vonios pagrindu, kuris turi būti išbetonuotas. Pirmiausia reikėjo iškasti voniai duobę, ją išbetonuoti, suvesti vamzdelius, sutvarkyti grindis, pastatyti laiptus į antrą aukštą ir tik po to tvarkyti sienas ir atlikti kitus darbus. Paminėtas liudytojas paaiškino, kad dėl tinkamos vonios nebuvimo negalėjo pradėti vykdyti darbų su užsakovu sutartu laiku, tuo pačiu prarado kitus klientus ir du mėnesius neturėjo darbo, todėl nesutiko grąžinti atsakovams jų sumokėto avanso. Pažymėtina, kad ieškovė dėl šių liudytojo parodymų apeliaciniame skunde savo argumentų ir samprotavimų nenurodė.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat ir liudytojo S. P. paaiškinimus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovei pristačius atsakovui ne to asortimento vonią, šis jos negalėjo pateikti rangovui, o pastarasis negalėjo pradėti rangos darbų sutartyje numatytu terminu ne dėl savo kaltės. Todėl rangovui atsisakius grąžinti 3162 Eur avansą, atsakovai patyrė nuostolius. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ieškovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų ir atsakovų prašomų atlyginti nuostolių priežastinio ryšio egzistavimą. Pažymėtina, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir nevienintelė. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Sutiktina, kad ieškovės netinkamas prievolės pagal Vonios pirkimo–pardavimo sutartį vykdymas laikytinas pakankama priežastimi, lėmusia atsakovų nuostolius. Apeliantė nurodė, kad rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad vonia turi būti pateikta rangovui montuoti 2016-10-31, ir su tokiais argumentais sutiktina. Tačiau tai nieko nekeičia, sprendžiant dėl priežastinio ryšio su atsakovų nuostolių atsiradimu nustatymui. Pažymėtina, kad sąlyga dėl vonios pristatymo termino buvo numatyta Vonios pirkimo–pardavimo sutartyje, 2016-08-03 sumokėta 6000 Eur vonios kaina. Atsakovas, įvertinęs tai, kad vonia bus pristatyta 2016-08-12, sudarė 2016-08-05 Statybos – remonto darbų sutartį su S. P., t. t. ir dėl vonios montavimo darbų. Tokiu atveju atsakovai įrodė visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl jų priešieškinis šioje dalyje patenkintas pagrįstai ir teisėtai.
Dėl neturtinės žalos
48. Apeliantė laiko, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovams neturtinę žalą, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturinės žalos patyrimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos ne to asortimento, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartinės prievolės nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė įmonė (verslininkas), kuri operatyviai nepasirinko nei vieno vartotojo teisių atstatymo būdo – nei pakeitė kita preke, nei grąžino įmokėtų pinigų, o to atsakovai pareikalavo jau 2016-08-23 rašytine pretenzija, todėl šalių ginčas yra užsitęsęs. Dėl to atsakovai neabejotinai patiria neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuomet turi saugoti ieškovės jiems pristatytą vonią ir lig šiol negali disponuoti jai sumokėtomis 6000 Eur piniginėmis lėšomis, tame tarpe, jas panaudoti kito daikto pirkimui.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas, o neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą 200 Eur neturinės žalos atlyginimą ir sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas dėl ginčo materialinių teisių reikalavimų atmestinas ir tokiai išvadai neturi įtakos apeliantės argumentų dėl procesinių reikalavimų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išnagrinėjimo rezultatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė prašė jas priteisti ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės nuomone, atsakovų priešieškinį patenkinus iš dalies (43 proc.), o kitus priešieškinio reikalavimus atmetus, teismas turėjo proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų (57 proc.) daliai priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė. Be to, priteisdamas 75 Eur žyminio mokesčio iš ieškovės atsakovams taip pat neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsakovai sumokėjo 125,00 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus priešieškinį iš dalies, jie įgijo teisę tik į 54,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet ieškinys patenkinamas iš dalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Byloje nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu pareiškė du reikalavimus: prašė priteisti iš ieškovės 3 162,00 Eur nuostolių bei 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priešieškinį apmokėjo 125,00 Eur žyminiu mokesčiu. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas 1581,00 Eur sumoje, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – 200,00 Eur sumoje, todėl priešieškinis patenkintas 43 proc., o atmestas – 57 proc. Tokiu atveju atsakovė įgijo teisę ne į 75,00 Eur, o tik į 54,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.
53. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 197–198). Ieškinį atmetus visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetus 57 proc., ieškovė įgijo teisę į 285 Eur turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (1000 Eur : 2) x 57 proc.). Todėl atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą (285,00 Eur – 54,00 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistinas 231,00 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Tuomet skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei buvo priteistas 75 Eur žyminis mokestis ir ieškovei iš atsakovų priteistinas 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
54. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo 580, 80 Eur (sumokėta 2018-06-20), o trečiasis asmuo UAB „Treka“ – 484,00 Eur (sumokėta 2018-06-21) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). R. S. departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 884,8 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (1,3 x 884,8 Eur = 1150,24 Eur), prašomos priteisti atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės. (CPK 93, 98 straipsniai).
56. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį atmesti ir išspręsti ginčą iš esmės – nutraukti tarp ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „AQUAHOME“, į. k. 302473389, ir atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą Vonios pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų).
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „AQUAHOME“, į. k. 302473389, 1581,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1581,00 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2017 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,00 Eur ( du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą atsakovams T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų T. P. ir A. P. po 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AQUAHOME“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės“ AQUAHOME“ 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Treka“, į. k. 136037763.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės“ AQUAHOME“ 30,00 Eur (trisdešimt eurų), o iš atsakovų T. P. ir A. P. po 4,00 Eur (keturis eurus) pašto išlaidų valstybei.“
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „AQUAHOME“ 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct.) atsakovams T. P. ir A. P. ir 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Treka“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „AQUAHOME“ valstybei 5,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.