Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“ atstovui advokatui Atui Moliui,

dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ atstovei advokato padėjėjai Jolitai Juškaitei, nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės“Ogtransa“ atstovui, Marine Underwriting Service SIA atstovo Marine Undewriting Service SIa Lietuvos filialo atstovui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui, antstoliui Raimundui Stanislauskui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“ ieškinį atsakovams T. P., A. P., D. Ž., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Treka“, uždaroji akcinė bendrovė „Ogtransa“, Marine Underwriting Service SIA dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės bei pagal atsakovų T. P., A. P. priešieškinį dėl nuostolių bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo išnagrinėti ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovų iš esmės ir atmesti reikalavimą nutraukti Vonios pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti už vonią sumokėtus pinigus (6 000 eurų), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, jog 2017-02-01 Vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr.10-53, kuriuo išsprendė ginčą, kilusį tarp D. Ž. ir ieškovės. Buvo nutarta patenkinti D. Ž. reikalavimą nutraukti Vonios pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už vonią sumokėtus pinigus bei įpareigoti ieškovę šį nutarimą vykdyti.

Ieškovė nežino, bet greičiausiai asmuo, kaip vėliau paaiškėjo T. P., atvykęs pas ieškovę į prekybos saloną užsisakė Encore SE. Vonia 2016-08-11 vežėjo „Transeurinos grupė“ buvo pristatyta buvo pristatyta atsakovams P.. 2018-08-23 T. P. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje reikalavo pakeisti vonią į tinkamo modelio vonią arba grąžinti pinigus. Ieškovė atsakė, kad vonia yra to paties modelio ir savo kaina, matmenimis, funkciniais, estetiniais bei montavimo parametrais atitinka užsakytą vonią. Pristatytoje vonioje yra tam tikrų gamintojo atliktų patobulinimų, tačiau jie nekeičia prekės modelio. Tai turėjo būti žinoma T. P., kadangi pačiame lankstinuke buvo nurodyta, kad gamintojas nuolat tobulina savo gaminus ir pasilieka teisę atlikti siūlomų įrenginių konstrukcinius, techninius, parametrų ir kt. pakeitimus be išankstinio kliento informavimo.

Atsakovas taip pat teigė, kad vonia pristatyta apgadinta. Ieškovė kreipėsi į vežėją uždarąją akcinę bendrovę „Transeurinos grupė“. Vežėjas ir vežėjo draudimo kompanijos draudimo kompanija išanalizavo įvykį ir 2016-08-23 atmetė ieškovės pateiktą pretenziją dėl krovinio apgadinimo kaip nepagrįstą, nes krovinys pristatytas neapgadintas, krovinio važtaraštyje nebuvo užfiksuotas pažeidimo faktas perdavimo momentu.

Nebuvo nustatyta, kad prekė turėjo kokių nors paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino naudoti. Atsakovai mano, kad vonia nekokybiška – apatinėje dalyke pastebėti apdailos pažeidimai (matosi įlinkimai) ir viršutinėje dalyje matomas įbrėžimas. Vonią pristatė vežėjas uždaroji akcinė bendrovė „Transeurinos grupė“, su kuria ieškovė sudarė vežimo sutartį. Prekė turėjo būti atvežta 2016-08-12, tačiau iš T. P. sužinojo, kad prekė pristatyta 2016-08-11. Ieškovė nebuvo informuota, kad T. P. leido pristatyti krovinį kitą datą, nei buvo sutarta.

Nesutikimą grindžia tuo, kad D. Ž. nepagrįstai įtrauktas atsakovu. Ginčas yra išskirtinai tarp ieškovės ir T. ir A. P.. D. Ž. yra šeimos draugas ir ginčo kontekste yra tik subjektas, P. vardu ir prašymu fiziškai perdavęs 6 000 Eurų už prekę. Jis prekės nesirinko ir dėl prekės niekada nesiderėjo ir net neketino prekės įsigyti, todėl jis apskritai negali būti traukiamas atsakovo procesiniu statusu. Pati ieškovė pripažįsta, kad ne Ž., bet P. atvykęs į saloną užsisakė prekę. Prekė pristatyta ne Ž., o P. jo gyvenamosios vietos adresu ir P. pateikė pretenziją dėl netinkamos prekės bei jos apgadinimo. Ieškovė siūlymą dėl taikaus ginčo užbaigimo taip pat pateikė P.. Tarnyba taip pat bendravo su tikraisiais pirkėjais P., prekės apžiūra vyko P. gyvenamosios vietos adresu. Tarnyba klaidingai identifikavo Ž. kaip pirkėją.

Derinant pristatymo sąlygas atsakovas T. P. nurodė, kad telefonu būtų įspėtas apie atvykimą ne vėliau kaip prieš 2 valandas, nes pageidavo prekės priėmime dalyvauti pats. Neatsižvelgiant į tai vežėjas, iš anksto neįspėjęs apie atvykimą, pristatė prekę. Tai, kad T. P. leido vežti krovinį, nors jo pačio nebus reiškia, kad jis, taupydamas vežėjo laiką, buvo priverstas reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Vienašališkai pakeitus prekės pristatymo terminą T. P. ne dėl savo kaltės negalėjo dalyvauti priimant prekę ir pareikšti pretenzijų dėl krovinio būklės jo priėmimo metu. Vaikų auklė, fiziškai įleidusi vežėją į namų valdą, negali būti laikoma prekės gavėja, todėl teiginiai apie tinkamos prekės pristatymą tariamai patvirtinantys parašai yra nepagrįsti.

Prekės apžiūros akte nustatyta, kad kairėje pusėje matosi pažeista (praplyšusi) išorinė kartono pakuotė, apatinėje dalyje pastebimi apdailos pažeidimai, atsiradę transportavimo metu. Akte nurodyta, kad P. pakuotės nepažeidė.

Uždaroji akcinė bendrovė „Treka“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal 2016-08-10 užsakymą - sutartį ir krovinį pristatė gavėjui T. P.. Vežėjas turėjo būti informuotas siuntėjo kaip užtikrinti specifinio krovinio saugumą gabenimo metu. Aplinkybė, kad krovinį atsakovui pristatė 1 para anksčiau ir ne asmeniškai T. P., o jo vaikų auklei, nepaneigia tinkamo krovinio pervežimo fakto. T. P. žinojo, kad krovinys bus pristatytas 2016-08-11 ir informavo, kad krovinį priims L. K.. Pats atsakovas davė leidimą pristatyti 2016-08-11 L. K., kuri tuo metu buvo jo namuose. Važtaraštyje yra L. K. parašas, jog ji priėmė krovinį. Atsakovai jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo nėra pareiškę, o ieškovės pretenzijos buvo atmestos.

Iš VVTAT Patikrinimo akto išvados matyti, kad pagrindiniai pažeidimai, dėl kurių buvo siūlyta tenkinti vartotojo reikalavimą nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, yra susiję su netinkama prekės kokybe. Pirmiausiai netiko prekės išvaizda, o tik po to pastebėta, jog ji dar yra įlinkusi ir apibraižyta (arba pats T. P. neatsargiai elgėsi su vonia ir ją apgadino, arba ieškovė pateikė apgadintą vonią). Patikrinimo metu konstatuotas tam tikras pakuotės įplyšimas nesusijęs su vonios apgadinimu ir apibraižymu, nes šie reiškiniai užfiksuoti vonios apatinėje dalyje. Ieškovė privalėjo pasirūpinti tinkamu krovinio įpakavimu, kad jis būtų saugiai pristatytas gavėjui.

Byloje negali būti nagrinėjama kas apgadino vonią ar vonia buvo pristatyta tinkamos kokybės, o tik tai ar ieškovė sąžiningai įgyvendino pirkimo – pardavimo sutartį, kurią atsakovai prašo nutraukti. Tai ginčas tarp ieškovės ir atsakovų, o ne tarp kokių nors kitų šalių (kaip antai UAB“Treka“). VVTAT pakako įrodymų konstatuoti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip pardavėjos pareigą ne tik dėl to, kad vonia buvo apgadinta ( tai šalutinė aplinkybė), bet pristatė ne to asortimento prekę, pažeidė informavimo pareigą, dėl to elgėsi nesąžiningai pirkėjo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo abejoti VVTAT nutarimu.

Reikalavimą grindžia tuo, kad užsisakę pas ieškovę vonią sudarė su S. P. Statybos - remonto darbų sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti statybos - remonto darbus atsakovams priklausančioje pirtyje. Rangovui buvo sumokėta 3 162 Eur avanso ir sutarta jog tuo atveju, jei dėl P. kaltės rangovas negali pradėti vykdyti darbų sutartu laiku ( nuo 20160-10-31) rangovas turi teisę pasilikti sumokėtą avansą.

Neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškia tuo, kad pati pripažinusi, jog pristatė ne to modelio prekę atsisakė prekę pakeisti tinkama arba grąžinti pinigus. Ieškovė nevykdė nutarimo ir piktnaudžiaudama teise pareiškė ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Užsitęsus ginčui atsakovai negalėjo rangovui suteikti galimybės laiku pradėti vykdyti darbus pagal sutartį, todėl rangovas įgijo teisę į sumokėtą avansą. Jei ieškovė, pripažinusi, kad pristatė atsakovams netinkamą prekę būtų nedelsdama pakeitusi ją arba grąžinusi pinigus atsakovai būtų galėję įsigyti prekę iš kito pardavėjo ir darbai būtų savalaikiai atlikti. Tačiau atsakovai ne tik negalėjo disponuoti netinkama preke, bet neatgavę pinigų negalėjo įsigyti kitos vonios ir pateikti ją rangovui.

Nesąžiningi ieškovės veiksmai , kai net pripažinusi pardavusi ne to modelio prekę vengė ją pakeisti arba grąžinti pinigus ir įtraukė į teisminį ginčą su tarnyba , sukėlė atsakovams daug nepatogumų, sąlygojančių dvasinius, emocinius bei psichologinius išgyvenimus. Pirties įrengimas bei vonios įmontavimas buvo siejamas su T. P. tėvo jubiliejumi, vykusiu 2017-06-13. Buvo planuojama padaryti išskirtinę šventę sukviečiant giminę ir draugus ir jubiliejų pažymėti būtent pirtyje. Planuota švente realiai neįvyko, o atsakovai buvo priversti sumokėti netesybas rangovui.

Vonią atsakovai pirko ne tik šeimos laisvalaikio leidimui, bet ir kaip sveikatinimo priemonę savo vaikams turint negalavimų su kvėpavimo takais.

Nesutikimą su priešieškiniu grindžia tuo, jog atsakovui T. P. buvo pristatyta vonia tokia pati, kurią jis užsakė iš reklaminio lankstinuko: to paties modelio, savo matmenimis, funkciniais, estetiniais bei montavimo parametrais. 2016-08-11 apie 19,30 val. atsakovas informavo ieškovę, neva, prekė subraižyta. Ieškovė tą pačią dieną nuvyko ir apžiūrėjo prekę. Iš užfiksuotų pažeidimų nebuvo galima suprasti ar šie pažeidimai atsirado transportavimo metu, ar jau po iškrovimo atsakovo kieme. Kadangi atsakovas aiškino, kad prekė pristatyta pažeista, ieškovė pareiškė pretenziją vežėjui uždarajai akcinei bendrovei „Treka“. Vežėjas ir jo draudimo kompanija išanalizavusi pretenziją ją atmetė nurodydama, kad vonia galėjo būti apgadinta gavėjo teritorijoje, jau po krovinio gavimo. Pateikė ir vairuotojo, pristačiusio prekę, paaiškinimą, kad krovinys pristatytas nepažeistas ir gavėjas, priimdamas krovinį, pretenzijų nepareiškė. Kadangi prekės pažeidimai išoriniai, jie turėjo būti įrašyti į CMR, bet priimant prekę to nebuvo padaryta. Pristatyta vonia yra gamintojo net gi pagerinta. Ieškovė turi pagrįstų nuostolių, nes antstolis jau nurašė nuo sąskaitos 6 641,91 Eur sumą.

Ieškovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Siekdama apginti savo teises ir interesus ir nesutikdama su Tarnybos nutarimu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir tai negali būti pripažinta neteisėtais ieškovės veiksmais.

Nepaisant to, ar vonia buvo ar nėra pristatyta atsakovų rangovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus galėjo ir privalėjo vykdyti laiku ir neaišku kokiu pagrindu reikėjo atidėti darbų atlikimą.

Remonto darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2016-12-16, todėl atsakovų teiginys, kad pirties įrengimas siejamas su atsakovo tėvo jubiliejumi ( 2017-06-13) visiškai nepagrįstas, juolab, kad nėra įrodymų, kad tokia šventė buvo planuojama.

Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad vonia pirkta kaip sveikatinimo priemonė vaikams, nes nėra pateikta įrodymų, kad vaikams tokios procedūros reikalingos ar kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat nepagrįstas.

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais kai tokia teise naudojamasi išimtinai ne pagal jos paskirtį. Tai piktnaudžiavimas nušalinimo teise, nepagrįsti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir pan., Tačiau tam reikalinga esmine sąlyga – asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekai ne pasinaudoti teisėmis, o trukdyti procesui. Ieškovė jokiu būdu nesiekia sąmoningai piktnaudžiauti savo teise ir yra už greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė nesiekia ir atitolinti nutarimo vykdymą, kadangi pati yra nukentėjusi nuo antstolio veiksmų, kuriais nuo ieškovės priverstinai nurašyta 6 641,91 Eur.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė “Ogtransa“, Marine Underwriting Services, antstolis Raimundas Stanislauskas atsiliepimų nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog atsakovas T. P. , atvykęs į ieškovės prekybos saloną, užsisakė vonią Encore SE. Atsakovu D. Ž. ieškovė įtraukė todėl, kad jis, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovo T. P. prašymu nuvežė ir sumokėjo ieškovei 6000 Eur. Vonią 2016-08-11 atsakovui pristatė uždaroji akcinė bendrovė“Transeurinos grupė“ (dabar „Treka“), pasitelkusi vežėją uždarąją akcinę bendrovę „Ogtransa“. Tos pačios dienos vakare atsakovas T. P. informavo ieškovę, kad jam buvo pristatyta ne ta vonia, kurią jis užsakė ir vonia yra apgadinta. 2016-08-23 atsakovas pateikė pretenziją ieškovei reikalaudamas pakeisti vonią į tinkamo modelio arba grąžinti pinigus. Ieškovė su pretenzija nesutiko motyvuodama, kad vonia yra to paties modelio ir savo kaina, matmenimis, parametrais atitinka užsakytąją vonią. Pristatytoje vonioje yra tam tikrų gamintojo patobulinimų, tačiau tai nekeičia prekės modelio ir neturi neigiamos įtakos kokybinėms charakteristikoms.

2016-12-06 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko patikrinimą ir nustatė, jog kairėje vonios pusėje matosi pažeista išorinė kartono pakuotė, apatinėje dalyje pastebimi apdailos pažeidimai, atsiradę transportavimo metu, skiriasi masažinių purkštukų išdėstymas lankstinuke ir pristatytoje vonioje, o pardavėjas pripažino, kad lankstinukas buvo 2015 m. ir neatitiko gamintojų gaminamų vonių 2016 m. modifikacijomis, tačiau vartotojui apie tai informacija nebuvo suteikta. Tarnyba, išnagrinėjusi prašymą nutarė jį patenkinti ir nutraukti Vonios pirkimo- pardavimo sutartį, grąžinti už vonią sumokėtus pinigus 6000 Eur. Tarnyba įpareigojo ieškovę vykdyti nutarimą, todėl ieškovė, pasinaudodama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės, o atsakovai, teigdami , kad pristačius ne to modelio ir apgadintą vonią jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš ieškovės.

Pirmiausiai pasisakytina dėl D. Ž. kaip netinkamo atsakovo dalyvavimo šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jis yra atsakovų T. P. ir A. P. šeimos draugas. D. Ž. vonios nepirko ir neketino pirkti, o tik atsakovo T. P. prašymu nuvežė ieškovei pinigus už T. P. ir A. P. išsirinktą ir nupirktą vonią. Bylos duomenys leidžia manyti, jog ginčas dėl ieškovės parduotos prekės bei jos apgadinimo yra kilęs išimtinai tik tarp ieškovės ir T. P. bei A. P., nes jie yra tikrieji tarp šalių susiklosčiusių pirkimo - pardavimo santykių subjektai. Bylos nagrinėjimo metu teismas atkreipė dėmesį dėl D. Ž., kaip netinkamos šalies šiame teisminiame procese, tačiau ieškovė manė, kad visi atsakovai yra tinkami. Kam adresuoti reikalavimus yra išimtinė ieškovės teisė, todėl ieškovei nesutinkant nelaikyti D. Ž. atsakovu jos reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).

Nagrinėjant ieškovės ir atsakovų ginčą iš esmės būtina išsiaiškinti ir įvertinti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: ar buvo pažeistos atsakovų teisės jiems pristačius vonią, kuri neatitiko užsakytos prekės charakteristikos ir buvo su apdailos pažeidimais .

Pagal Civilinio kodekso 6.228(1) straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teises arba suteikti paslaugas, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo santykiai, kuriuose atsakovai , fiziniai asmenys, sudarė sutartį su savo verslu, prekyba amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) su ieškove, verslininke, vykdančia komercinę veiklą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Civilinio kodekso nuostatos vienareikšmiškai reglamentuoja, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą, visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo (pirkėjo) interesų prioriteto principu. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir panašių aplinkybių) yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina.

Ieškovė neginčija, kad atsakovams buvo pristatyta ne ta vonia, kurią atsakovas T. P. išsirinko pagal lankstinuką ieškovės prekybos salone, tačiau tame neįžvelgia jokių atsakovų, kaip vartotojų teisių pažeidimų. Ieškovė teigia, kad atsakovams buvo pristatyta to paties modelio vonia, kuri savo kaina, matmenimis, funkciniais, estetiniais bei montavimo parametrais atitinka užsakytąją prekę , tik yra gamintojo patobulinta. Salone ir lankstinuke buvo demonstruojami 2015 m. modeliai, o atsakovams pristatyta jau 2016 m. gamybos vonia ir joje padaryti pakeitimai nekeičia prekės modelio ir neturi jokios neigiamos įtakos prekės kokybinėms charakteristikoms. Pasak ieškovės, pirkėjui turėjo būti žinoma, kad tam tikri vonios pakeitimai (patobulinimai) galėjo būti atlikti, nes lankstinuke, pagal kurį atsakovai rinkosi vonią, yra nurodyta, kad gamintojas nuolat tobulina savo gaminius ir todėl pasilieka teisę atlikti siūlomų įrengimų konstrukcinius, techninius, medžiagų, parametrų, įrangos ir specifikacijos pakeitimus be išankstinio kliento informavimo.

Civilinio kodekso 6.331 straipsnio 1 dalis numato, kad jei sutartis numato, jog pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar parašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 5 dalis). Mažmeninės prekybos taisyklių 26.2 punkte taip pat reglamentuojama, kad pardavėjas privalo parduoti prekes kartu su priklausiniais ir priedais tokios būklės, kuri atitiktų vartotojo išsirinktą pavyzdį.

Atmestini ieškovės argumentai, jog ieškovė šiuo požiūriu nepažeidė teisės normų reikalavimų ir atsakovų, kaip vartotojų teisių, kadangi atsakovams pristatyta vonia yra komfortiškesnė, patogesnė, su naujesniais patobulinimais. Tačiau tokią ieškovės poziciją teismas vertinai kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu. Vienas iš kertinių civilinės teisės principų – sąžiningumas – reikalauja iš teisinių santykių dalyvių atidumo, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagristus kitos šalies lūkesčius ir interesus. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškovės deklaruojami naujo modelio vonios patrauklumai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė ir ji nebūtinai turi sutapti su pirkėjo nuomone. Atsakovė A. P. paaiškino, kad jai netinka purkštukų skaičius, jų išsidėstymas bei tai, kad atvežtoje vonioje yra sumontuoti kaklo purkštukai , o vonios valdymas yra sudėtingesnis. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad visiškai pagrįstas ir teisėtas yra atsakovų lūkestis, kad jiems turėjo būti parduota vonia, kurią jie išsirinko savo konkrečių ir individualių poreikių tenkinimui.

Civilinio kodekso 6.228(6) straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi verslininko pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną , teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją valstybine kalba. Šiuo atveju ieškovė privalėjo informuoti atsakovus, kad vonia gali neatitikti lankstinuke reklamuotos vonios modelio ir išsiaiškinti jų nuomonę ar jie sutiks pirkti vonią su pakitusiomis techninėmis charakteristikomis – didesniu purkštukų skaičiumi, kitokiu jų išsidėstymu, sudėtingesniu valdymu. Tačiau to nebuvo padaryta ir atsakovams be jų sutikimo buvo pristatyta ne ta vonia, kurią jie išsirinko ir už kurią sumokėjo 6 000 eurus.

Kritiškai vertintinas ieškovės argumentas, kad atsakovams turėjo būti žinoma , kad tam tikri vonios pakeitimai (patobulinimai) gamintojo gali būti atlikti, nes lankstinuke, pagal kurį atsakovai rinkosi prekę, yra nurodyta, kad gamintojas nuolat tobulina savo gaminius ir pasilieka sau teisę atlikti siūlomų gaminių konstrukcinius, techninius, medžiagų, techninių parametrų, įrangos ir specifikacijos pakeitimus be išankstinio kliento informavimo. Į bylą pateiktas lankstinukas patvirtina, jog iš tiesų tokia informacija jame labai smulkiu šriftu yra pateikta, tačiau nagrinėjamu atveju tai jokiu būdu neatleidžia ieškovės nuo pareigos informuoti atsakovus. Visų pirma, juk ne atsakovai, o ieškovė yra firmos „NORDIC HOT TUBS“ tiesioginė klientė, todėl ši informacija adresuota ieškovei, kaip susiklosčiusių teisinių santykių subjektui, nes, kaip matyti iš lankstinuke pateiktos informacijos, ieškovė yra oficiali firmos „NORDIC HOT TUBS“ atstovė Lietuvoje. Savo ruožtu ieškovė, sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovais, privalėjo vykyti įstatymo leidėjo jai nustatytą pareigą suteikti vartotojui visą būtiną, teisingą , išsamią ir neklaidinančią informaciją apie prekės savybes. Kaip ne kartą yra pabrėžęs kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu, tai yra imperatyvi pardavėjo pareiga, o ne pasirinkta teisė, todėl ji turi būti vykdoma neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja ar ne. Pardavėjas yra verslo subjektas, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-222/2007).

Ieškovė nepaneigė aplinkybės dar vienos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovai su atvežtos vonios funkcijomis susipažinti negalėjo, nes informacija nebuvo pateikta valstybine kalba.

Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovai, gavę ne to modelio vonią, kurią jie užsisakė, turi teisę atsisakyti prekę priimti ir pareikalauti grąžinti sumokėtus 6 000 eurus (Civilinio kodekso 6.332 straipsnio 1dalis).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. gruodžio 6 d. atlikdama patikrinimą nustatė, jog kairėje pristatytos vonios matosi pažeista (praplyšusi) išorinė kartono pakuotė, vonios apatinėje dalyje pastebimi apdailos pažeidimai, atsiradę transportavimo metu (matosi įlinkimai) ir viršutinės dalies paviršiuje matomas įbrėžimas. Tarnyba akte nurodė, jog tiek pardavėjas, tiek vartotojas sutinka, kad vartotojas pats pakuotės nepažeidė. Atsakovai atsisako nupirktos vonios ir šiuo pagrindu - dėl jos apgadinimo. Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės. Apdailos pažeidimai gali ir neturėti neigiamos įtakos techniniams parametrams, tačiau akivaizdu, kad tokie pažeidimai neigiamai įtakoja estetinį vaizdą, dėl ko prekė taip pat laikytina nekokybiška, o tai savo ruožtu suteikia atsakovams teisę nepriimti apibraižytos vonios ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovė neneigia fakto, kad vonios apdaila yra pažeista, tačiau nemato tame savo atsakomybės, nes prekę ieškovės užsakymu atsakovams turėjo pristatyti uždaroji akcinė bendrovė „Treka“ (buvo „Transeurinos grupė“), kuri, kaip paaiškėjo, užsakymui įvykdyti pasitelkė uždarąją akcinę bendrovė „Ogtransa“. Tačiau šioje byloje teismas nenustatinėja aplinkybių kas atsakingas už pakuotės pažeidimą ir apdailos apgadinimus, nes tai nėra svarbu sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Ieškovės atstovas patvirtino, kad su vežėju ją sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu prekė atsakovams buvo atgabenta. Vykdant užsakymą ieškovė turėjo suteikti vežėjui informaciją apie prekės specifiškumą, krovinio savybes, konkrečias pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo sąlygas , tačiau ar tai buvo padaryta nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Patikrinimo akte konstatuojama, kad atsakovas pats pakuotės nepažeidė. Ši nuostata nėra nuginčyta, todėl nėra jokio pagrindo svarstymams ar pats atsakovas nėra atsakingas už sugadinimus. Šio ginčo išsprendimui reikšmingos tik aplinkybės, jog atgabenti vonią atsakovams įsipareigojo ieškovė, kuri savo nuožiūra pasirinko vežėją. Paaiškėjus, kad vonia yra apgadinta t.y. netinkamos kokybės, atsakovų sprendimas atsisakyti pirkinio ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą ir šiuo pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas ( Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų.

Atsakovai nurodė, jog užsisakę vonią 2016-08-05 sudarė Statybos - remonto darbų sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti statybos - remonto darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pirties pasate, tame tarpe - įrengti ir sumontuoti vonią. Darbai turėjo būti pradėti 2016-10-31 ir baigti 2016-12-16. Pagal sutarties 3.1 punktą rangovui buvo sumokėtas 3162 Eur avansas. Pagal sutarties 4.6 punktą sutarta, kad jeigu dėl užsakovo kaltės rangovas negalės pradėti vykdyti darbų sutartu laiku, rangovas turi teisę pasilikti jam sumokėtą avansą. Atsakovai mano, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškia tuo, kad ieškovė, pati pripažinusi, kad pristatė ne to modelio ir apgadintą vonią, atsisakė ją pakeisti tinkama arba grąžinti pinigus , nevykdė geruoju Valstybinės Vartotojų Teisių Apsaugos Tarnybos nutarimo ir piktnaudžiaudami teise pareiškė ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Dėl užsitęsusių ginčų rangovas nepagalėjo pradėti suplanuotų darbų ir avansinę įmoką prarado, todėl atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 3162 Eur kaip patirtus nuostolius bei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, iš kurių 50 procentų sumos skiriant atsakovams.

Savo reikalavimui pagrįsti atsakovai pateikė 2016-08-05 pasirašytą Statybos - remonto darbų sutartį ir Statybos - remonto darbų sąmatą. Liudytoju apklaustas rangovas S. P. patvirtino, kad nesant vonios nebuvo galimybės pradėti dirbti, nes neįmanoma išlaikyti suplanuotų darbų eiliškumo. Pirmiausia reikėjo iškasti voniai duobę, ją išbetonuoti, suvesti vamzdelius, sutvarkyti grindis, pastatyti laiptus į antrą aukštą ir tik po to tvarkyti sienas ir atlikti kitus darbus. Liudytojas teigė, jog suplanavęs dirbti pas atsakovus jis prarado galimybę dirbti su kitais klientais ir gauti pajamas, todėl remdamasis su atsakovais sudarytos sutarties 4.6 punkto nuostatomis negrąžino atsakovams 3162 Eur avansinės įmokos (Civilinio proceso kodekso 189, 197 straipsnis).

Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą teismas nustatė, jog ieškovė pažeidė atsakovų, kaip vartotojų teises – jiems pateikė netinkamą prekę. Atsakovams pareiškus pretenziją ieškovė operatyviai nepasirinko nei vieno vartotojo teisių atstatymo būdo – nei pakeitė kita preke, nei grąžino įmokėtų pinigų. Nors dėl netinkamos vonios atsakovas T. P. į ieškovę kreipėsi tos pačią dieną kai vonia buvo pristatyta ( 2016-08-11), tačiau klausimas pradėtas spręsti tik po raštiško 2016-08-23 atsakovo T. P. kreipimosi į ieškovę. Neatgaudami pinigų atsakovai negalėjo nupirkti kitos vonios ir dėl to nesudarė sąlygų rangovui pradėti atlikti numatytus statybos - remonto darbus, todėl prarado avansinę įmoką ir tai laikytina atsakovų patirtais nuostoliais.

Kaip neteisėtus ieškovės veiksmus ir net gi kaip piktnaudžiavimą teise atsakovai įvardija ir tai, kad ieškovė nereagavo į atsakovų prašymus arba pristatyti užsakyto modelio vonią arba grąžinti pinigus, dėl to jie turėjo kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ieškovei ginčijant VVTAT nutarimą jie yra priverstinai įtraukti į ikiteismines ir teismines procedūras. Atsakovai prašo priteisti ne tik patirtus nuostolius, bet ir skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą teise Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu.

Tačiau pastarieji argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes teisė į teisminę gynybą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje. Nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu ieškovė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 28 straipsnio pagrindu turėjo teisę ginčyti jai nepalankų sprendimą pareikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir šia teise pasinaudojo, todėl atsakovų reikalavimas skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise atmestinas, o reikalavimas priteisti patirtus nuostolius mažintinas per pusę (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 6.245- 6.249, 6.251 straipsnis).

Savo nuostolius atsakovai kildina iš to, kad ieškovei pristačius ne to asortimento ir nekokybišką vonią sutartu laiku nebuvo pradėti statybos - remonto darbai ir rangovas pasiliko 3162 Eur dydžio avansinę įmoką. Tačiau bylos duomenys leidžia manyti, kad dėl to, jog suplanuoti statybos – remonto darbai numatytu terminu nebuvo pradėti nėra vienareikšmiškos atsakovų kaltės. Atsakovai patys turėjo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių gauti pasirinkto ir užsakyto modelio bei kokybišką prekę. Suprantama, jog elgdamiesi sąžiningai rangovo atžvilgiu, kuris suplanavo pradėti darbus spalio mėnesį atsisakydamas kitų klientų ir gauti už atliktą darbą atitinkamas pajamas, atsakovai privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau susiklosčius tokiai situacijai, kuri nepriklausė nuo jų valios ir būdami protingi ir apdairūs asmenys ( ypač atsakovė A. P., bylos nagrinėjimo metu pademonstravusi aukšto lygio teisines žinias) jie galėjo ir privalėjo derėtis su rangovu dėl avansinės įmokos grąžinimo arba bent jau negrąžinamos sumos sumažinimo, tačiau byloje tokių duomenų pateikta nėra. Įvertinus šią aplinkybę priteistina suma 1581 Eur vertintina kaip atitinkanti kertinius civilinės teises teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atitinkamai nuo priteistos sumos atsakovams priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kuria neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo numatyta Vartotojo teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

Savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atsakovai grindžia tuo, kad jie siekė padaryti atsakovo T. P. tėvui jubiliejaus proga 2016-06-13 išskirtinę šventę ir ją švęsti būtent įrengtoje pirtyje. Vonia buvo pirkta ne tik šeimos laisvalaikio leidimui, bet ir vaikų sveikatinimui turint kvėpavimo takų negalavimų. Atsakovai dėl nesąžiningo ieškovės elgesio buvo įtraukti į ikiteisminius ir teisminius ginčus.

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų nei apie planuotą atsakovo tėvo jubiliejaus šventimą, nei apie vaikų sveikatos problemas ir jų sprendimą planuotos įsigyti vonios pagalba ( Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vien tai, kad atsakovai patyrė nepatogumų dėl to, kad vonia iki šiol nepaimama iš atsakovų namų valdos, kad jie buvo įtraukti į ikiteisminį ir teisminį ginčo sprendimą nėra pakankamas faktas, kad atsakovams buvo padaryta neturtinė žala, kuri galėtų būti įvertina gana nemaža 1 000 Eur suma. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas , tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teises pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-476/2013, 3K-3-332-687/2016). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala yra padaryta. Žalos padarymo faktą turi įrodyti tai teigianti šalis ( šiuo atveju – atsakovai). Byloje nesant įrodymų, kad atsakovai patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją ir pan. reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies ir už patiriamus nepatogumus, nes vonia iki šios yra pas atsakovus ir neišsprendus ginčo jie negali įsigyti kitos prekės, užbaigti pirties remonto, atsakovams priteistina 200 Eur neturtinės žalos (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Iš dalies (43 procentus) tenkinus priešieškinio reikalavimą iš ieškovės atsakovams proporcingai patenkintai daliai priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, o iš abiejų šalių proporcingai valstybei patirtos pašto išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Trečiasis asmuo prašo priteisti 1560,90 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Į bylos nagrinėjimą bendrovė buvo įtraukta ieškovės prašymu. Atmetus ieškinio reikalavimus trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ reikalavimas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau įvertinus tai, kad ginčo sprendimui nebuvo specialių žinių poreikio, įvertinus pačios bylos sudėtingumą bei su trečiuoju asmeniu susijusių nustatytinų ir įvertintinų aplinkybių sudėtingumą atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš ieškovės priteistina 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais teismas nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „AQUAHOME“ įm.k. 302473389 1581 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1581 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2017 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Eur ( du šimtus eurų) neturtinės žalos, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio atsakovams T. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AQUAHOME“ įm.k. 302473389 trečiojo asmens uždarajai akcinei bendrovei „Treka“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės“AQUAHOME“ įm.k. 302473389 30 Eur (trisdešimt ), o iš T. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po 4 Eur (keturis eurus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.