Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva; vedęs; dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. kaltinamas tuo, kad jis, tyčia mušdamas L. L. t. y. dešinės rankos kumščiu suduodamas ne mažiau dvejų smūgių į veido sritį nukentėjusiajam L. L. padarė odos nubrozdinimą kairiame skruoste ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. L. sveikatą bei jam sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis M. S. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus, neprieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, įrodymai tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir įrodymai.

2022-05-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje tyrėjo Jevgenijaus Travkino tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-04-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate pagal L. L. pareiškimą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2022-04-27 apie 19:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. gretimo namo kaimynas M. S. kumščiu trenkė L. L. į kairę veido pusę taip L. L. sukeldamas fizinį skausmą. (1 t. 21 b.l.).

2022-05-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta, kur yra privati automobilių stovėjimo (parkavimo) vieta esanti priešais kotedžą adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matomas pilkos spalvos dviejų aukštų kotedžų masyvas, ant kurio kairiajame kampe matoma pritvirtinta baltos spalvos lentelė su juodos spalvos užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie kotedžo pažymėtu adresu (duomenys neskelbtini) matomos pilkos spalvos duris, šalia durų iš dešinės pusės matomas įrengtas domofonas, virš kurio yra skaičius „(duomenys neskelbtini)“ iš kairės durų pusės ant sienos matoma įrengta tamsiai pilkos spalvos pašto dėžutė. Palei visą kotedžo masyvą matomos automobilių stovėjimo vietos. Ant kotedžo pažymėtu skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, virš antrojo aukšto lango matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Visą kiemo teritorija yra aptverta. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių ar pėdsakų nenustatyta. ( 1 t. 24 b.l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose nukentėjusysis L. L. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, fotonuotrauką bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-05-09 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „trim.8351FD89-0B9C-4E7A-9BBA-D81844C97164“, kurį pateikė pareiškėjas L. L. Vaizdo įrašas peržiūrimas su kompiuterine programa „Windows Media Player“. Vaizdo įrašo trukme 12 sekundžių. Atidarius failą yra matomas bendras automobilio statymo (parkavimo) vaizdas iš viršaus esantis adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vaizdo įrašą matoma kaip vyras dėvintis pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnės bei juodos spalvos batus, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkia kitam vyrui dėvinčiam geltonos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnės bei juodos spalvos batus su žaliais raišteliais į veido sritį, taip pat jį pastumia. Vyras dėvintis geltona striukė nuo savęs asmenį atstumia ir eidamas išsitraukia mobilaus ryšio telefoną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių ar duomenų neužfiksuota. (1 t. 42 b.l.).

2022-04-29 pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste kontaktuojat kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku ( 2022-04-27). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. 41 b.l.).

2022-05-06 apklausta liudytoja L. L. parodė, kad 2022-04-27 apie 20:00 val. įvažiuodama į savo namų kiemą adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pamatė kaip jos kaimynas M. S. jos nuosavoje automobilio statymo (parkavimo) vietoje dešine ranka trenkė jos vyrui L. L. į veidą. Ji pati matė kaip kaimynas smūgiavo vieną kartą, bet įtaria, kad kaimynas jos vyrui smūgiavo ir daugiau kartų. Pamačiusi, kad kaimynas trenkė jos vyrui ji iš karto pradėjo spausti automobilio garsinį signalą, kad konfliktas pasibaigtų. Kuomet automobilį pastatė į parkavimo vietą jos vyras jau stovėjo prie namo durų, o kaimyno M. S. nebuvo. Visą įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros esančios ant jos gyvenamojo namo. Kartu su vyru užėjusi į namus ji nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškinę įvykio aplinkybes jos vyrui iš karto pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigą. Tą patį vakarą kartu su vyru ji nuvyko į Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, kur apie 22:19 val. Ten gavo medicininį išrašą, kuriame nurodoma, kad jos vyrui yra pastebimas skruosto sumušimas. 2022-04-29 jos vyras nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur atlikus tyrimą buvo gauta išvada jog yra nubrozdintas žandas galimai kontaktuojant kietu (buku) daiktu ir patirtas sužalojimas prilyginamas nežymiam sveikatos sutrikdymui. Taip pat nurodė, kad kaimynas M. S. jau apie 2 metus nuolatos stebi jos šeimą, į pastabas liautis nereaguoja. Anksčiau konfliktų su M. S. neturėjo. Daugiau nieko nurodyti negalėjo. (1 t. 70-71 b.l).

2022-07-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolantos Tretjak tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. L. yra nurodęs, kad šį įvykį galėjo matyti kaimynai iš (duomenys neskelbtini). Tyrėja nurodė, kad telefonu buvo bendrauta su L. P. kuri yra iš (duomenys neskelbtini), kuri pokalbio metu paaiškino, kad ji su savo sutuoktiniu girdėjo kaip kaimynai tarpusavyje vienas ant kito šaukė, bet muštynių fakto jie nematė. Jie tik pasiteiravo kaimynų ar nereikia pagalbos, bet kažkuriam kaimynui atsakius, kad ne jie grįžo atgal į namus. Daugiau nieko parodyti negalėjo. Taip pat telefonu buvo bendrauta ir su A. P., kuris ir pasakė, kad girdėjo kaip kaimynai garsiai pykosi, bet paties muštynių fakto nematė, todėl nieko vertingo apie šį įvykį pasakyti negalėjo. Kadangi minėti kaimynai ikiteisminiam tyrimui vertingos informacijos suteikti negalėjo, nebuvo atliktos jų apklausos (1 t. 48 b.l.).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad laiduotoja gali būti jo sutuoktinė, taip pat pateikė į bylą jos prašymą dėl laidavimo, su laidavimu susijusią charakterizuojančią medžiagą.

Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes kaltinamasis M. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, pateiktas charakteristikas ir kitus apibūdinančius dokumentus (b.l. 175 – 179), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011).

G. S. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį. Nurodė, kad įvykis buvo išprovokuotas, buvo paliesta labai emociškai jautri vieta, vaikas buvo įžeistas, buvo pagrasinta, nepateisina savo sutuoktinio elgesio, tačiau įvertinus visas aplinkybes, supranta, kad sutuoktiniui toks elgesys nebūdingas, kitomis aplinkybėmis tai nebūtų atsitikę, daugiau tai nepasikartos. Su nukentėjusiuoju neturi bendrų reikalų ir su juo nebendrauja. Sutuoktiniu pasitiki ir yra įsitikinusi, kad tai ateityje nepasikartos, toks atvejis yra pirmas, nors santuokoje gyvena jau 9 metus.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad laiduotoju prašomas skirti asmuo – G. S. nėra teista, nebausta administracine tvarka. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. S. darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, kaip geranoriška ir iniciatyvi darbuotoja (b.l. 171 – 174).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotojos G. S. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti ja byloje nėra, todėl vertintina, jog galima pasitikėti G. S. ir perduoti kaltinamąjį M. S. jos atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, sutinka atlyginti sąžiningą žalos dydį, teismas pripažįsta, jog yra BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatyti pagrindai atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. S., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinka laiduoti už kaltinamąjį visą teismo paskirtą laikotarpį. Ji, teismo vertinimu, pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą 1 metų terminui G. S. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 4 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgęs į kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, į kaltinamojo asmenybę, kuris iš bylos esančių duomenų visumos charakterizuojama teigiamai, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 21.32 eurų civilinį ieškinį.

Kaltinamasis M. S. teismo posėdžio metu nurodė sutinkąs pilnai atlyginti turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 21.32 eurų ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. pareiškė 23.30 eurų civilinį ieškinės dėl turtinės žalos ir 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Kaip jau nurodyta, kaltinamasis M. S. teismo posėdžio metu nurodė sutinkąs pilnai atlyginti turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo L. L. 23,30 eurų ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-3-402-421/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius jam sveikatą (BK 140 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur. iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-160-719/2022). Nukentėjusysis L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis M. S. trenkė kelis kartus (mažiausiai du kartus) dešinės rankos kumščiu jam į kairę veido pusę, tai jam sukėlė vidutinio stiprumo fizinį skausmą, skruostas buvo paraudęs ir šiek tiek patinęs. Šiuos parodymus L. L. patvirtino teismo posėdžio metu. 2022-04-29 pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste kontaktuojat kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (1 t. 41 b.l.). 2022-05-09 vaizdo įraše pavadinimu „trim.8351FD89-0B9C-4E7A-9BBA-D81844C97164“ matoma, kaip vyras dėvintis pilkos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnės bei juodos spalvos batus, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkia kitam vyrui dėvinčiam geltonos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnės bei juodos spalvos batus su žaliais raišteliais į veido sritį, taip pat jį pastumia (1 t. 42 b.l.). Kaltinamasis pripažino savo kaltę.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam vidutinio stiprumo fizinį skausmą, taip pat nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam buvo nustatyti liekamieji reiškiniai, dėl kurių jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata, ar dėl patirto smurto būtų tekę kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingam, dėl to patiriant papildomą stresą ir dvasinius išgyvenimus. Todėl, remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažįsta, kad adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti suma, priteistina iš kaltinamojo, yra 400 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad 500 Eur ir didesnė neturtinės žalos suma teismų praktikoje yra priteisiama už daugkartinių smūgių sudavimą, žymaus fizinio skausmo sukėlimą, asmeninio gyvenimo kokybės sumažėjimą ar darbingumo netekimą. Todėl nukentėjusiojo L. L. reikalavimas dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo yra tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiojo L. L. naudai priteisiant 400 eurų neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. S. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo L. L. naudai 23,30 eurų turtinės žalos ir 400 eurų neturtinės žalos.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 21,32 eurų turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.