Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. C. ieškinį atsakovei VšĮ Dzūkijos futbolo klubui „Dainava“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. C. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. balandžio 8 d. ieškiniu (CBP-1556) prašė įpareigoti atsakovės VšĮ Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ (toliau – ir atsakovė, apeliantė) administracijos vadovą pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pagal varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 duomenis; įpareigojimo vykdymui užtikrinti taikyti 30 Eur per dieną piniginę sankciją iki jo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 pagrindu 2021 m. rugpjūčio 12 d. perėmė G. A. dalininko teisę į atsakovę. Informacija dėl dalininko teisės savininko pasikeitimo buvo perduota atsakovės administracijos vadovui, tačiau administracijos vadovas nėra perdavęs duomenų juridinių asmenų registrui apie dalininko pasikeitimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (toliau – ir VšĮĮ) ir piktybiškai vengia tai daryti. Dėl šios priežasties ieškovas negali įgyvendinti įstatymo suteiktų VšĮĮ dalininko teisių, dalyvauti įstaigos valdyme.

3. Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-22277) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti prašomą papildomą informaciją ir dokumentus, tikslu nustatyti, ar ieškovas atitinka Lietuvos futbolo federacijos Dzūkijos futbolo klubui (toliau – ir DFK) „Dainava“ ir jos dalininkams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovas tokių duomenų nepateikė. Atsakovė iki šiol negali įregistruoti ieškovo kaip atsakovės dalininko ir tokiu būdu užbaigti tapimo dalininku procedūros, nes pats ieškovas nepateikia atsakovei reikalaujamos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė negali įregistruoti ieškovo kaip atsakovės dalininko, kol nepatikrins prašomos informacijos, priešingu atveju atsakovė, neįsitikinusi ieškovo atitikimu Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) keliamiems reikalavimams, rizikuoja prarasti LFF atsakovei suteiktą licenciją ir atitinkamai savo pagrindinę veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę per 5 dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pagal antstolio G. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 duomenis. Išaiškino atsakovei, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą, jai gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 2 508 Eur ieškovui, 8,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

6. Teismas nustatė, kad sandoris, kuriuo ieškovas 2021 m. liepos 22 d. varžytynėse Nr. 211218 įgijo buvusio dalininko G. A. teises į atsakovę, yra galiojantis, todėl laikė, kad ieškovui atsakovės dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas yra atsakovės dalininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.45 straipsnis, Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, Įstatų 8 punktas). Teismas pažymėjo, kad nei CK, nei VšĮĮ, nei atsakovės Įstatai nesieja viešosios įstaigos dalininko teisių įgijimo su duomenų apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pateikimu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Tokių duomenų įregistravimas (teisių išviešinimas) viešajame Juridinių asmenų registre atlieka tik jų išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas tinkamai, kaip tai numatyta VšĮĮ 7 straipsnio 7 dalyje, Įstatų 10 punkte, informavo atsakovę apie viešosios įstaigos dalininko teisių įsigijimą.

7. Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto (toliau – ir LFF VK) 2013 m. kovo 28 d. sprendimu patvirtintos „Taisyklės dėl dalyvavimo futbolo klubų valdyme“ (toliau – ir Taisyklės). Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nenumatyta futbolo klubą valdantiems asmenims (t. y. asmenims, atitinkantiems Taisyklių 2.1.punkte nustatytus kriterijus) pareiga pateikti futbolo klubui konkrečius duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, jog jų atžvilgiu nėra Taisyklių 3.1. punkte nustatytų aplinkybių (ribojimų), kuriems esant asmuo neturi teisės būti futbolo klubą valdančiu asmeniu, Taisyklėse nenustatyta ir pareiga rinkti tokius duomenis futbolo klubams, Taisyklėse tik nustatyta futbolo klubo pareiga pateikti LFF kiekvieno futbolo klubą valdančio asmens pasirašytą deklaraciją, kuria jis patvirtina, jog nėra šių Taisyklių 3.1. punkte nurodytų aplinkybių, bei įsipareigoja laikytis Taisyklių, Drausmės kodekso bei kitų jo atžvilgiu taikytinų ir/ar jam privalomų LFF taisyklių, išskyrus jei papildomą informaciją ir papildomus dokumentus prašo pateikti LFF Licencijavimo skyrius. Nesant duomenų, jog LFF Licencijavimo skyrius prašė atsakovę pateikti informaciją ir dokumentus apie ieškovą dėl Taisyklių 3.1. punkte nustatytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ieškovo atžvilgiu, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovo pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kad jo atžvilgiu nėra Taisyklių 3.1. punkte nustatytų ribojimų.

8. Teismas nenustatė, kad buvo objektyvios priežastys ir/ar pagrindai, jog atsakovė turėjo teisę nepateikti duomenų apie viešosios įstaigos dalininkų pasikeitimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatytų aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nepateikė duomenų apie viešosios įstaigos dalininkų pasikeitimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui.

9. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šio sprendimo nevykdymas sukeltų dideles neigiamas pasekmes ar keltų realią grėsmę žalos atsiradimui, o atsakovė turėtų interesą piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl prašymą skirti prašomo dydžio baudą atmetė kaip perteklinį ir nepagrįstą. Kadangi, pasikeitus viešosios įstaigos dalininkams, duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti gali tik atsakovė, jai teismas nustatė 5 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimui įvykdyti ir išaiškino, kad jai gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, jei per nustatytą terminą atsakovė neįvykdys sprendimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 6 ir 7 dalys). Tačiau teismo sprendimo tinkamas nevykdymas ir baudos sumokėjimas, negali atleisti nuo tolimesnio teismo įpareigojimo vykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė 2022 m. lapkričio 23 d. apeliaciniu skundu (DOK-45099) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria: teismas įpareigojo atsakovę pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą; išaiškino atsakovei, kad jei per teismo nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, jai gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai; ieškovui iš atsakovės priteisė 2 508,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo priimti naują sprendimo dalį – šias ieškinio dalis atmesti. Nustačius, kad ginčas teismingas Sporto arbitražui prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo, sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Ieškovui įgijus dalyvio įnašą jis automatiškai netampa atsakovės dalyviu, nes turi pateikti atitinkamą informaciją, kad galima būtų įsitikinti dėl jo teisės tapti dalininku ir atitinkamai LFF Vykdomojo komiteto (toliau – LFF VK) leidimo gavimo privalomumo. Teismas nepasisakė dėl LFF patvirtintų Taisyklių dėl dalyvavimo futbolo klubų valdyme 4.2 punkto, kuris nustato, kad asmuo tapti Klubą Valdančiu asmeniu gali tik gavęs išankstinį LFF VK leidimą. Taisyklių 4.3.6. punktas nustato, kad atitinkamas asmuo, ketinantis tapti nauju Klubą Valdančiu asmeniu, juo gali tapti tik po to, kai LFF VK priima sprendimą suteikti leidimą tokiam asmeniui tapti atitinkamo Klubo Valdančiu asmeniu.

10.2 Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas, įgijęs dalininko įnašą savaime tampa dalininku, ir atsakovei kilo pareiga įregistruoti ieškovą dalininku remiantis vien aplinkybe, kad jis varžytynėse įgijo dalininko įnašą. Ieškovas varžytynėse dalyvavo ir įgijo nuosavybės teises, neinformavęs atsakovės, pastaroji neturėjo galimybės kreiptis į LFF VK dėl leidimo ieškovui tapti klubo valdančiu asmeniu išdavimo, todėl nebuvo gauta informacija apie ieškovą ir nebuvo gautas privalomas LFF VK leidimas tapti atsakovės dalyviu, atitinkamai buvo pažeistos imperatyvios atsakovės veiklą ir tapimą jos dalyviu reglamentuojančios teisės normos, todėl ieškovas nelaikytinas atsakovės dalininku vien dėl to, kad varžytynėse įgijo kito dalininko įnašą. Pažymėtina ir tai, jog LFF Taisyklės neišskiria ir nediferencijuoja futbolo klubo valdymo organų narių pagal jų teisių įgijimo formą, t. y. nepriklausomai, ar asmuo klubo dalininku tampa įstodamas, įsigydamas įnašą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ar iš varžytynių, jam minėta tvarka yra privaloma.

10.3 Teismas klaidingai nurodo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti Taisyklių 3.1 punkte minėtos informacijos, o turi tik pateikti užpildytą deklaraciją. Priešingai, Taisyklių 4.9 punktas nustato, kad Klubas ir atitinkamas Valdantis asmuo privalo užtikrinti, jog vykdant šioje Taisyklių dalyje (4 dalis) nustatytus įpareigojimus, pateikiama informacija būtų išsami ir teisinga bei atsako už šios pareigos netinkamą vykdymą. Visiškai nesvarbu, jog ieškovas asmeniškai nėra LFF narys ir nedalyvauja LFF veikloje, tačiau kaip ketinančiam tapti klubo, kuris dalyvauja LFF veikloje ir kurį saisto LFF Taisyklės, dalininku, ieškovui yra taikomos Taisyklių 3.1. 4.2 ir 4.3.6 punktų nuostatos.

10.4 LFF patvirtintos taisyklės atsakovei yra privalomos. Jeigu atsakovė nesivadovautų LFF nustatytomis taisyklėmis, iš jos būtų atimta LFF suteikta licencija, o tai reikštų atsakovės pagrindinės veiklos nutraukimą, kas prieštarautų atsakovės veiklos tikslams ir steigimo dokumentams. Taip pat griežtas reikalavimų klubą valdantiems asmenims laikymasis yra itin svarbi sąlyga, už kurią klubui gali būti taikoma atsakomybė. Faktą, kad futbolo sporto veikloje dalyvaujančių asmenų valdymo narių nepriekaištinga reputacija yra ne tik vidinis klubo reikalas, o viešasis interesas ir netgi valstybinės reikšmės klausimas, patvirtina aplinkybė, kad Seimas netgi svarstė laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projektą Nr. XIVP-1991(2), kuriuo siekiama užtikrinti skaidrų ir demokratišką Lietuvos futbolo valdymą, grįstą atitinkamų Lietuvos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms, nuostatomis bei užtikrinti tokių įstatymų nuostatų įgyvendinimą Lietuvos futbole.

10.5 Atsakovė dėjo aktyvias pastangas, kad sužinotų informaciją apie ieškovą, gautų prašomus dokumentus. Dėl taikomos asmens duomenų apsaugos, dėl aplinkybės, jog ne visi prašomi duomenys yra saugomi valstybiniuose registruose, atsakovei nepavyko pačiai sužinoti visos prašomos informacijos. Tikėtina, ieškovas vengia pateikti informaciją, nes jis neatitinka teisės aktuose nustatytų klubo dalyviui ir/ar valdančiam asmeniui keliamų reikalavimų. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Ieškovas nuolat įsivelia į konfliktines situacijas, jo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla. Ieškovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis negalėjo atsakovei pateikti jos prašomos informacijos.

10.6 Sprendime nurodyta, kad ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau rezoliucinėje dalyje netenkintas ieškinio reikalavimas skirti baudą, todėl iš esmės teismas ieškinį tenkino tik iš dalies. Sprendime išaiškinta, kad atsakovei gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, tačiau ieškinyje to nebuvo prašoma. Ieškovas prašė skirti tik 30 Eur dydžio baudą, todėl teismas nurodydamas, kad gali būti skiriama 300 Eur bauda, iš esmės viršijo ieškovo reikalavimą ir išėjo už ieškinio ribų.

10.7 Teismas, tenkindamas tik vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteisė ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 508 Eur, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Turėtų būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

10.8 LFF įstatų 62 straipsnis nustato, kad LFF, Nariai, LFF organai, Lygos, Klubai, Žaidėjai, Oficialūs asmenys, Žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl ar susijusį su LFF ar Narių įstatų, LFF ar Narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimais spręs paskutinėje instancijoje tik Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo, esančiame Vilniaus mieste (Lietuva), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus jeigu Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia ir/ar atitinkamos LFF taisyklės numato galimybę tokį ginčą spręsti teisme.

10.9 Ieškovo, kaip asmeniui, kuris siekia tapti futbolo klubo dalininku, ir atsakovės ginčams taikytina LFF įstatų 62 straipsnyje numatyta arbitražinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ginčui nagrinėti kompetentinga institucija yra Sporto arbitražas prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo, sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtu.

11. Ieškovas 2022 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-48354) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

11.1 Teismas teisingai nustatė, kad sandoris, kuriuo ieškovas 2021 m. liepos 22 d. varžytynėse Nr. 211218 įgijo buvusio dalininko G. A. dalininko teises į atsakovę, yra galiojantis, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovui atsakovės dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas yra atsakovės dalininkas.

11.2 Ieškovo pareikštas reikalavimas siejamas ne su dalininko teisių pripažinimu (šią teisę jis jau yra įgijęs varžytynėse), o su dalininkų pasikeitimu susijusios informacijos išviešinimu viešame registre. Tą pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė neginčijo dalininko teisių įgijimo pagrindo (2021 m. rugpjūčio 12 d. Turto sprendime pardavimo iš varžytynių akto Nr. s-21-182-11302), o teigė, jog ieškovas privalo atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti duomenis), kuriuos atlikus atsakovė turėtų pagrindą registruoti dalininkų pasikeitimą viešame registre. CPK, VšĮĮ, atsakovės įstatai neįtvirtina jokių reikalavimų dalininkui, susijusių su kokios nors informacijos pateikimu viešajai įstaigai, su tikslu, kad būtų padaryti dalininkų sąrašo pakeitimai viešajame registre.

11.3 Atsakovės teiginiai, kad ieškovei įgijus dalyvio įnašą jis automatiškai netampa atsakovės dalyviu, nes turi pateikti atitinkamą informaciją, kad galima būtų įsitikinti dėl jo teisės tapti dalininku ir atitinkamai LFF VK leidimo gavimo privalomumo yra nepagrįsti, kadangi tokios sąlygos neįtvirtina joks teisės aktas.

11.4 Nei CPK reglamentuojantis antstolio vykdomų varžytynių tvarką, nei VšĮĮ, atsakovės įstatai neįtvirtina jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant dalininko teisė gali būti perleidžiama (išskyrus valstybei ar savivaldybėms priklausančias dalininkų teises). Ieškovo įgytos atsakovės dalininko teisės buvo pardavinėjamos viešose varžytynėse, be jokių apribojimų ar papildomų reikalavimų. Atsakovės dalininko teisėms, kaip civilinės apyvartos objektui, teisės aktai neįtvirtina jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų. Todėl disponavimas jomis yra neribojamas ir tokias teises įsigijęs asmuo tampa atsakovės dalininku nuo atitinkamo sandorio sudarymo dienos.

11.5 Net ir vadovaujantis LFF taisyklėmis, tapimas atsakovės dalyviu tokias teises įsigyjant varžytynėse, nėra siejamas su kokio nors išankstinio leidimo suteikimu. Taisyklėse numatyti reikalavimai taikomi tik naujų atsakovo narių priėmimui, tačiau nekeičia CPK įtvirtinto turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ar priverstinio išieškojimo procese įvykusio teisių perleidimo teisėtumo. Be to, CPK, VšĮĮ ir LFF Taisyklės yra skirtingo lygmens teisės aktai. Laikantis teisės akto teisinio privalomumo hierarchijos principo, vidinis LFF pasitvirtintas dokumentas negali keisti CK, CPK, VšĮĮ nustatytų taisyklių, susijusių su viešosios įstaigos dalininko teisių perleidimu, varžytynėmis ir pan., ar joms prieštarauti.

11.6 Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai apie galimą licencijos atėmimą, veiklos nutraukimą ir pan. yra visiškai spekuliatyvūs. UEFA bei FIFA taisyklių reikalavimai neturi jokios įtakos Lietuvos Respublikos įstatymais sureguliuotai viešosios įstaigos dalininko teisių perleidimo varžytynėse bei dalininkų pasikeitimo įregistravimo viešame registre tvarkai. Be to, šiais argumentais atsakovė nesirėmė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

11.7 Atsakovės įstatuose numatytos veiklos neapsiriboja vien tik dalyvavimu LFF veikloje. Įstatuose nurodyta visa eilė atsakovės vykdomų veiklų – nuo sporto renginių organizavimo iki reklamos gamybos ir didmeninės-mažmeninės prekybos. Nesuprantama, kodėl atsakovė selektyviai pasirenka tik vieną iš deklaruojamų veiklos sričių ir dalininkui primeta tik su ta veiklos sritimi siejamų vidinių LFF taisyklių traktavimus.

11.8 Baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo klausimas yra procesinio pobūdžio ir jis gali būti nagrinėjamas tik ateityje, atsakovei nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Todėl ši sprendimo dalis (sprendimo nevykdymo pasekmių išaiškinimas) negali būti laikoma ginčo ribomis, o pats teisinių pasekmių išaiškinimas šių ribų pažeidimu.

11.9 Pirmojoje instancijoje bylos nagrinėjimo metu atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškinio teismingumo neatitikimo. Nėra pagrindo teigti, kad yra bent viena prielaida ar sąlyga ginčą nagrinėti sporto arbitraže. Atsakovės cituojamas LFF įstatų 62 straipsnis arbitražinę išlygą numato sprendžiant „bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą“, šiuo atveju byloje nagrinėjamas individualus ginčas tarp viešosios įstaigos (atsakovės) ir jos dalininko (ieškovo); ginčo dalyku yra ne LFF ar jos narių įstatai, taisyklės, reglamentai ir kiti dokumentai, o VšĮĮ įtvirtinto viešosios įstaigos vadovo pareigos nevykdymo klausimas; ieškovas nėra LFF narys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kokie nors šios asociacijos vidiniai dokumentai jam yra taikytini tiesiogiai.

11.10 Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos, laikantis CPK normų, todėl keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas sprendimu patenkino tik vieną iš ieškinio reikalavimų. Ieškinio dalyku buvo materialinis reikalavimas įpareigoti atsakovės administracijos vadovą pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą. Prašymas skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, yra išvestinis procesinio pobūdžio prašymas ir jo teismas net nesvarstė ir dėl jo jokio sprendimo nepriėmė. Dėl šių teisinių padarinių taikymo gali būti sprendžiama tik esant įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo faktui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovė VšĮ Dzūkijos futbolo klubą „Dainava“ įpareigota pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pagal antstolio Turto pardavimo iš varžytynių akto duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Apeliantė VšĮ Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ įregistruota 2013 m. spalio 15 d. (Futbolo mokykla „Auska“, nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2016 m. vasario 11 d.; Dzūkijos futbolo klubas Dainava, nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 27 d.).

15. VšĮ Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2017 m. vasario 27 d. Įstatų 1 punkte nustatyta, kad VšĮ Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (toliau – ir VšĮĮ), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

16. 2021 m. liepos 22 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 211218 buvo parduotos buvusio dalininko G. A. dalininko teisės į VšĮ Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ (skolininko įnašas 2 000 Eur). 2021 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 pagrindu ieškovas įgijo buvusio dalininko teises į VšĮ Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ (CBP-1556 priedas).

17. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. „Pranešimu dėl dalininko pasikeitimo“ informavo atsakovę, kad 2021 m. liepos 22 d. varžytinėse Nr. 211218, turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 pagrindu jis įgijo dalininko teisę iš buvusio dalininko G. A., ir prašė pateikti registro tvarkytojui juridinio asmens duomenis pakeitimui, pakeičiant buvusį VŠĮ Dzūkijos futbolo klubo dalininką G. A. naujuoju dalininku T. C., bei pateikti atnaujintą ir patvirtintą VŠĮ Dzūkijos futbolo klubas dalininkų sąrašą. Rašte taip pat nurodoma, kad ieškovas pateikia varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 nuorašą (CBP-1556 priedai).

18. Apeliantė 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-22277 priedas), kuriuo prašė Ieškovo atsakyti į pateiktus klausimus bei pateikti asmens atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams įrodančius dokumentus; prašomi duomenys ir dokumentai būtini, siekiant patikrinti pareiškėjo asmens atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir galimybę tapti apeliantės dalininku.

19. Tarp šalių tęsėsi susirašinėjimai dėl informacijos apie asmenį pateikimo/duomenų įregistravimo, apeliantė teikė užklausas Informatikos ir ryšių departamentui prie VRM, VĮ Registrų centrui dėl duomenų apie ieškovą gavimo, pastarajam atsisakius juos teikti (DOK-22277 priedai).

20. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

21. Apeliantės teigimu, ieškovui įgijus dalyvio įnašą, jis automatiškai netampa apeliantės dalyviu; teismas nepasisakė dėl LFF Taisyklių 4.2 punkto, kuris nustato, kad asmuo tapti Klubą valdančiu asmeniu gali tik gavęs išankstinį LFF VK leidimą, o Taisyklių 4.3.6. punktas nustato, kad atitinkamas asmuo, ketinantis tapti nauju Klubą valdančiu asmeniu, juo gali tapti tik po to, kai LFF VK priima sprendimą suteikti leidimą tokiam asmeniui tapti atitinkamo Klubo valdančiu asmeniu. Apeliantės vertinimu, ieškovas nelaikytinas atsakovės dalininku vien dėl tos aplinkybės, kad varžytynėse įgijo kito dalininko įnašą, nes LFF Taisyklės neišskiria ir nediferencijuoja futbolo klubo valdymo organų narių pagal jų teisių įgijimo formą, t. y. nepriklausomai, ar asmuo klubo dalininku tampa įstodamas, įsigydamas įnašą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ar iš varžytinių, jam minėta tvarka yra privaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

22. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta dalininko teisių pardavimo kitiems asmenims tvarka.

23. Atsakovės Įstatų 8 punkte nustatyta, jog asmuo gali tapti nauju dalininku, būti priimtas dalininku arba įgijęs (paveldėjęs, nusipirkęs arba kitais būdais įgijęs) dalininko teises Įstatų IV dalyje įtvirtinta dalininko teisių pardavimo kitiems asmenims tvarka (13-16 punktai). Įstatuose nenustatyta apribojimų parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Nagrinėjamu atveju dalininko teisės buvo parduotos 2021 m. liepos 22 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 211218.

24. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio Įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio Įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko, taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša viešajai įstaigai. Pranešime turi būti nurodytas viešosios įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė), taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos dalininko teisių įgijimo sandorio šalys, sandorio objektas, sandorio data, taip pat dalininko teises perleidusio dalininko įnašų į dalininkų kapitalą vertė, jeigu ši vertė nurodyta dalininko teisių įgijimą liudijančiame dokumente.

25. Pagal Įstatų 10 punktą, dalininko teises įgijęs asmuo dalininku tampa tokia tvarka: apie tai, kad įgijo dalininko teises, raštu praneša Įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą; pranešime turi būti nurodyta: dalininkas, kurio turėtas dalininko teises asmuo įgijo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas); asmuo, įgijęs dalininko teises (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė); dalininko teisių įgijimo data (Įstatų 10.1 punktas); dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę (Įstatų 10.2 punktas).

26. Įstatų 11 punkte nustatyta, kad dalininko teises įgijusiam asmeniui atlikus Įstatų 10.1 punkte nurodytus veiksmus, Įstaigos vadovas per 2 darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į Įstaigos dokumentus, atsižvelgdamas atitinkamai į Įstatų 9.3 punkto nuostatas ar 10.1 punkte nurodytuose dokumentuose nurodytą dalininko teisių įgijimo datą ir 10.2 punkto nuostatas. Pagal įstatų 12 punktą, atlikus Įstatų 11 punkte nurodytus veiksmus, naujam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.

27. Ieškovas 2021 m. liepos 22 d. varžytynėse Nr. 211218 įgijo buvusio dalininko G. A. dalininko teises į VšĮ Dzūkijos futbolo klubą „Dainava“ (skolininko įnašas 2 000 Eur) 2021 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šis Turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų panaikintas, tokių aplinkybių šalys nenurodė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui.

28. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. „Pranešimu dėl dalininko pasikeitimo“ informavo apeliantę, kad 2021 m. liepos 22 d. varžytynėse Nr. 211218, turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 pagrindu jis įgijo buvusio dalininko G. A. dalininko teisę, ir prašė pateikti registro tvarkytojui juridinio asmens duomenis pakeitimui, pakeičiant buvusį VšĮ Dzūkijos futbolo klubo dalininką G. A. naujuoju dalininku T. C., bei pateikti atnaujintą ir patvirtintą VšĮ Dzūkijos futbolo klubo dalininkų sąrašą. Rašte nurodyta, kad ieškovas pateikia varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 nuorašą (CBP-1556 priedai).

29. Apeliantė atsisakymą pateikti informaciją apie dalininkų pasikeitimą grindžia LFF Taisyklių dėl dalyvavimo futbolo klubų valdyme 4.2 punkto nuostata, kad asmuo tapti Klubą valdančiu asmeniu gali tik gavęs išankstinį LFF Vykdomojo komiteto leidimą, ir Taisyklių 4.3.6. punkto nuostata, kad atitinkamas asmuo, ketinantis tapti nauju Klubą valdančiu asmeniu, juo gali tapti tik po to, kai LFF Vykdomasis komitetas priima sprendimą suteikti leidimą tokiam asmeniui tapti atitinkamo Klubo valdančiu asmeniu.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta duomenų, kad varžytynėse parduodant buvusio dalininko teises, varžytynių dalyviams buvo nustatyta sąlyga pateikti Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto (LFF VK) sprendimą. Įstatuose taip pat nenustatyta, kad asmuo, ketinantis pirkti dalininko teises, prieš tai turi gauti minėtą sprendimą. Nei VšĮĮ 7 straipsnio 7 dalis, nei Įstatų 10 punktas (10.1 ir 10.2 p.) nereglamentuoja dalininko teisių įgijimo sąlygų, siejančių su LFF Taisyklių 4.2 punkto reikalavimu, t. y. išankstiniu LFF VK leidimu. Vertinant LFF taisykles, tapimas apeliantės dalyviu tokias teises įsigyjant varžytynėse, nėra siejamas su išankstinio leidimo suteikimu. Taisyklėse numatytas reikalavimas asmeniui tapti Klubą Valdančiu asmeniu tik gavus išankstinį LFF Vykdomojo komiteto leidimą, nekeičia CPK įtvirtinto turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ar priverstinio išieškojimo procese įvykusio teisių perleidimo teisėtumo.

31. Kaip minėta, viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio Įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka (VšĮĮ 7 straipsnio 1 dalis). CK 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Ši juridinio asmens dalyvio sąvoka apibrėžta pakankamai aiškiai ir konkrečiai. Nėra pagrindo interpretuoti kitus įstatymus tokiu būdu, kad Civiliniame kodekse apibrėžta juridinio asmens dalyvio sąvoka būtų pakeista. Juo labiau, kad CK 3.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sandoris, kuriuo ieškovas 2021 m. liepos 22 d. varžytynėse Nr. 211218 įgijo buvusio dalininko teises į VšĮ Dzūkijos futbolo klubą „Dainava“, yra galiojantis, todėl laikytina, kad ieškovui apeliantės dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas yra apeliantės dalininkas (CK 2.45 straipsnis, VĮĮ 7 straipsnio 1 dalis, Įstatų 8 punktas). Nei CK, nei VšĮĮ, nei apeliantės Įstatai nesieja viešosios įstaigos dalininko teisių įgijimo su duomenų apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pateikimu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Tokių duomenų įregistravimas (teisių išviešinimas) viešajame Juridinių asmenų registre atlieka tik jų išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Dėl arbitražinės ginčo nagrinėjimo tvarkos

33. Apeliantė teigia, kad ieškovo, kaip asmens, siekiančio tapti futbolo klubo dalininku, ir apeliantės ginčams taikytina LFF įstatų 62 straipsnyje numatyta arbitražinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

34. LFF įstatų 62 straipsnis nustato, kad LFF, Nariai, LFF organai, Lygos, Klubai, Žaidėjai, Oficialūs asmenys, Žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl ar susijusį su LFF ar Narių įstatų, LFF ar Narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimais spręs paskutinėje instancijoje tik Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo, esančiame Vilniaus mieste (Lietuva), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus jeigu Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia ir/ar atitinkamos LFF taisyklės numato galimybę tokį ginčą spręsti teisme.

35. LFF įstatų 62 straipsnis arbitražinę išlygą numato sprendžiant „bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą“. Šiuo atveju byloje nagrinėjamas individualus ginčas, kilęs tarp viešosios įstaigos ir jos dalininko, dėl reikalavimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą. Ginčo dalyku yra ne LFF ar jos narių įstatai, priimtos taisyklės, reglamentai ir kiti dokumentai, o VšĮĮ ir įstatuose įtvirtinto viešosios įstaigos vadovo pareigos (ne) vykdymo klausimas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad yra pagrindas ginčą nagrinėti sporto arbitraže.

Dėl ieškinio ribų

36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos, viršijo ieškovo reikalavimą ir išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas prašė skirti tik 30 Eur dydžio baudą, o teismas išaiškino, kad atsakovei gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu, kad toks teismo išaiškinimas gali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.

37. Ieškovas įpareigojimo vykdymui užtikrinti prašė taikyti 30 Eur per dieną dydžio piniginę sankciją iki jo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas prašymą skirti prašomo dydžio baudą atmetė kaip perteklinį ir nepagrįstą. Kadangi, pasikeitus viešosios įstaigos dalininkams, duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikti gali tik atsakovė, teismas jai nustatė 5 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimui įvykdyti ir išaiškino, kad jai gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, jei per nustatytą terminą atsakovė neįvykdys sprendimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 6 ir 7 dalys).

38. Pirmosios instancijos teismas kitų faktinių aplinkybių, nei nurodė ginčo šalys, nevertino, ieškinio dalyko nepakeitė, todėl procesinio pobūdžio klausimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

39. Apeliantė teigia, kad teismas, tenkindamas tik vieną ieškinio reikalavimą iš dviejų, ir iš apeliantės ieškovui priteisdamas visas ieškovo patirtas 2 508 Eur bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

40. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovės VšĮ Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ administracijos vadovą pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie viešosios įstaigos dalininko pasikeitimą pagal Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-182-11302 duomenis; įpareigojimo vykdymui užtikrinti taikyti 30 Eur per dieną dydžio piniginę sankciją iki jo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino materialinį ieškinio reikalavimą įpareigoti apeliantės vadovą pateikti duomenis apie dalininko pasikeitimą. Prašymas skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, yra išvestinis procesinio pobūdžio prašymas, kurio išsprendimo rezultatas neturi įtakos, paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisdamas visas jo patirtas išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

44. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

45. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.