Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-946-835/2019 pagal ieškovų J. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. M. dėl rekonstruoto ūkinio pastato pripažinimo teisėtai pastatytu, dėl ūkinio pastato pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, žalos atlyginimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo suderinti žemės sklypo geodezinius matavimo planus be atsakovės sutikimo bei atsakovės O. M. patikslintą priešieškinį ieškovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, įrašo, esančio projekte, dalyje dėl ūkio pastato pripažinimo negaliojančiu, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto 3-iasis notaro biuras, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų prašymą išaiškinti teismo procesinį sprendimą kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-946-835/2019, ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybą teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieškovams J. K. ir V. K. atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei O. M. žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20; leido ieškovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė ieškovų naudai iš atsakovės 620,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 200,00 Eur žyminį mokestį ir 130,58 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs tiek ieškovų, tiek ir atsakovės apeliacinius skundus, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: „Pripažinti ieškovams teisę užbaigti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieškovams atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20. Leisti ieškovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo. Priteisti iš ieškovų atsakovės naudai 410,26 Eur kompensaciją už ieškovams tenkančią didesnę naudotis turto dalį. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. <...>“

10. Ieškovai (toliau ir – apeliantai) J. K. ir V. K. Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1745-555/2019, išaiškinimo. Pateiktu prašymu ieškovai prašė paaiškinti: 1) Ar teisingai suprato Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1745-555/2019, VĮ Registrų centro Alytaus padalinio darbuotojos, kurių pavardės ir pareigos yra pridėtame priede, pasikeitus sklypo dydžiams, nepakeitusios žemės sklypo „A“ ir „B“ nuosavybės dalių pagal turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę Nekilnojamojo turto ir kadastro registre bei registro išraše pagal savininkus, palikdamos galimybę atsakovei (bendrasavininkei) kelti konfliktus?; 2) Ar sukels dar daugiau neigiamų pasekmių valdant ir disponuojant turtą pagal jau nustatytą naudojimo tvarką, kuria atitinka turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę, kai Nekilnojamojo turto ir kadastro registre palikta nuosavybės teisė atsakovei į 440/865 kv. m. sklypo plotą vietoje 432/865 kv. m.? Ieškovai prašyme nurodė, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1745-555/2019, kilo neaiškumas dėl žemės sklypo „A“ ir „B“ dalių dydžių nuosavybės atliekant pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai teigė, kad už atsakovės prarastus 8 kv. m. žemės sklypo, pagal jos pačios apeliacinį skundą, jos pačios reikalavimu Kauno apygardos teismas priteisė jai piniginę kompensaciją, tačiau atsakovės nuosavybės dalys į ginčo žemės sklypą liko nepakitusi, t. y. kadastro registre palikta nuosavybės teisė atsakovei į 440/865 kv. m. sklypo plotą vietoje 432/865 kv. m. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties išaiškinimo kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjai dėl priimto teismo procesinio sprendimo turi teisę kreiptis į jį priėmusį teismą, t. y. šiuo atveju į Kauno apygardos teismą. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė patikslintą atskirąjį skundą.

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

12. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą) pagrindai. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. teismas atsisako priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), jei šis yra neteismingas tam teismui (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

13. Teismo procesinio sprendimo išaiškinimą reglamentuoja CPK 278 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas.

14. Nagrinėjamu atveju teismo procesinį sprendimą, kurio išaiškinimo siekia apeliantai, priėmė būtent Kauno apygardos teismas (apeliacinės instancijos teismas). Taigi, vadovaujantis nurodyta teisės norma, reglamentuojančia teismo procesinių sprendimo išaiškinimą, kaip pagrįstai tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovai dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1745-555/2019, išaiškinimo, turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą. Tuo tarpu pareiškėjai, ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria yra atsisakyta priimti jų prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, iš esmės jokių esminių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų nenurodo, bet, priešingai, kaip matyti iš pateikto patikslinto atskirojo skundo, iš esmės siekia Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1745-555/2019, išaiškinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui, nurodydamas, kad su tokiu prašymu ieškovai turi kreiptis į Kauno apygardos teismą.

15. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovų argumentų, susijusių su jų prašymo dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo pagrįstumu, nepasisako. Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

16. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis patikslintame atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovų J. K. ir V. K. patikslintas atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. CPK įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovų patikslinto atskirojo skundo, atsakovės naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė O. M. prašo iš ieškovų priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt.

19. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas, o atsakovės atsiliepimo argumentai, susiję su pačios nutarties teisėtumu ir pagrįstumu (atsisakymu priimti prašymą), tesiekia tik pusę A4 formato lapo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės atsakovės atstovei pateikto procesinio dokumento parengimas neturėjo užimti didelių darbo ir laiko sąnaudų (prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas dėl esmės), dėl to laikoma, kad iš ieškovų atsakovės naudai priteisiama pagrįsta suma yra 100,00 Eur, t. y. atsakovei iš ieškovų priteisiama lygiomis dalimis po 50,00 Eur.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 27,60 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus ieškovų patikslinto atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 13,80 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 13,80 Eur (trylika eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų apeliacinės instancijos teismo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.