- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-133-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00938-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei M. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - E. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) 2020 m. lapkričio 20 d. ieškiniu (CBP-6506) prašė priteisti iš atsakovės 3 737,89 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, kuri įvykio metu priklausė atsakovei. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir ieškovui kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pateikė reikalavimą 3 737,89 Eur sumai. Ieškovas, sumokėjęs Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui nurodytą sumą, raštu pareikalavo atsakovę sumokėti 3 737,89 Eur. Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. Š. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 2020 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-44431) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naudodamasi svetima transporto priemone žalą padarė atsakovei nepažįstama Nyderlandų gyventoja E. M.. Tikslios draudimo pasibaigimo datos atsakovė nežinojo, ir tikėjosi, kad transporto priemonės draudimas dar vis galioja. Aplinkybę, jog pasibaigus draudimui transporto priemonė nebuvo apdrausta iš esmės lėmė ir tai, kad atsakovė fiziškai neturėjo transporto priemonės draudimo dokumentų. Transporto priemonė žalą padariusiam asmeniui – E. M. – buvo perduota prieš atsakovės valią, dėl padarytos žalos atsakinga E. M.. Ieškovas nepagrįstai regresinį reikalavimą reiškia atsakovei, o ne E. M..
5. Trečiasis asmuo E. Š. (toliau – ir trečiasis asmuo) 2021 m. gegužės 27 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-18788) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovės automobiliu išvyko į Nyderlandus, gavus darbo pasiūlymą. Pablogėjus sveikatai, grįžo į Lietuvą, automobilį paliko Nyderlanduose. Automobiliu niekam neleido naudotis. Trečiojo asmens vertinimu, automobilis buvo pavogtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 3 737,89 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 737,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir 569,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
7. Teismas vertino, kad atsakovė, ginčydama ieškovo reikalavimo pagrindą, apsiribojo tik abstrakčiomis ir nepagrįstomis abejonėmis, nenurodydama jokių konkrečių argumentų, nepateikdama įrodymų. Pažymėjo, kad pranešimas apie Nyderlanduose įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo ir atsakovei priklausanti transporto priemonė, atsakovei buvo išsiųstas 2019 m. spalio 1 d, tačiau atsakovė per daugiau nei dvejus metus nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesusisiekė su ieškovu, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu, dėl eismo įvykio kaltu asmeniu, žalos apskaičiavimu, galimybe žalą atlyginti dalinai ar dalimis. Ieškovas 2020 m. vasario 13 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 3 737,89 Eur sumokėjimo, tačiau ir po to atsakovė į Biurą nesikreipė, prieštaravimų nereiškė.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji transporto priemonės neprivalėjo drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes ši transporto priemonė buvo palikta Nyderlanduose, automobilių stovėjimo aikštelėje, ji nebuvo eksploatuojama, atsakovė tikėjo, kad civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą pratęsė jos sūnus E. Š.. Teismas sprendė, kad atsakovė jai priklausančią transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalėjo apdrausti nepaisant to, ar ši transporto priemonė buvo eksploatuojama ar ne. Ji, būdama transporto priemonės savininke, šios pareigos neįvykdė, todėl yra atsakinga už šia transporto priemone eismo įvykio metu padarytos ieškovo atlygintos žalos sumokėjimą.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovės argumentą, kad transporto priemonę prieš jos valią pasisavino jos sūnus E. Š., todėl ji nėra atsakinga už eismo įvykio metu jai priklausančia transporto priemone padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, kaip ji nurodė, apie sūnaus E. Š. sveikatos problemas buvo žinoma, todėl jos elgesys duoti transporto priemonę sūnui E. Š., turinčiam psichikos sutrikimų, bei neapdraudžiant transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir atidus. Be to, net ir davusi transporto priemonę naudotis sūnui E. Š., kuris ją paliko Nyderlanduose, atsakovė turėjo galimybę sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ar ją pratęsti, sužinojusi iš sūnaus E. Š. ar VĮ Regitra automobilio VIN numerį, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
10. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginį, jog transporto priemonę eismo įvykio kaltininkė E. M. užvaldė prieš jų valią, teismas vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, jie nesikreipė į jokias atsakingas institucijas dėl galimo automobilio pagrobimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl yra atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius dėl šia transporto priemone eismo įvykio metu padarytos žalos, kurią ieškovas sumokėjo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad ieškovo reikalavimas turėjo būti nukreiptas į žalą padariusį asmenį. Jei skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei, įgyvendina savo solidaraus reikalavimo teisę, ir tai neužkerta kelio atsakovei išieškoti žalą regreso tvarka iš eismo įvykio kaltininko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2021 m. lapkričio 22 d. apeliaciniu skundu (DOK-39131) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Teismo išvados, jog atsakovė neįrodė, kad transporto priemonė užvaldyta be atsakovės ir jos sūnaus valios, yra klaidingos ir padarytos nesiremiant jokiais konkrečiais įrodymais, bei sąmoningai iškraipant atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Transporto priemonės praradimas prieš savininko valią yra reikšminga aplinkybė sprendžiant ginčą, ar yra teisinis pagrindas atsakovės atsakomybei ginti. Žalą padaręs asmuo E. M. pasisavino transporto priemonę prieš atsakovės ir jos sūnaus valią, todėl ieškovas be pagrindo regresinį reikalavimą reiškia atsakovei, o ne E. M..
13.2 Teismas iškraipė atsakovės paaiškinimus, nes atsakovė niekada neteigė, kad ji nėra atsakinga už eismo įvykio metu jai priklausančia transporto priemone padarytą žalą, nes jos sūnus E. Š. ją pasisavino prieš jos valią . Priešingai, atsakovė nuosekliai viso proceso metu teigė, kad žala padaryta dėl to, kad žalą padaręs asmuo E. M. pagrobė transporto priemonę.
13.3 Teismas neįsigilino į bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktus ir paties ieškovo gautus dokumentus, pagrindžiančius, kada atsakovė sužinojo apie transporto priemonės pagrobimą, ir kada atsakovė galėjo faktiškai objektyviai kreiptis . Transporto priemonės palikimas saugojimo aikštelėje, ką apeliantė sužinojo iš sūnaus, nebuvo tas įvykis, dėl ko ji turėjo pareigą kreiptis į policiją, nes jis nebuvo pagrobtas. Apeliantė apie transporto priemonės apgadinimą sužinojo tik gavusi pretenziją iš ieškovo su reikalavimu per tam tikrą terminą atlyginti konkrečiai nurodytą žala, tai yra, praėjus kuriam laikui po įvykio.
13.4 Teismas visiškai nevertino žalos atsiradimo ir atsakovės pareigos ją atlyginti CK 6.270 straipsnio 3 dalies kontekste. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jei įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė, kad transporto priemonė nustojo būti valdoma be apeliantės ir trečiojo asmens valios.
13.5 Sprendžiant, ar apeliantė yra atsakinga už žalą, teismas neatsižvelgė į jokias aplinkybes (pvz. Nyderlanduose pasireiškusią sūnaus itin sunkią ligą), kurios net ir pripažinus apeliantės kaltę dėl žalos atsiradimo, turėjo būti pagrindas mažinti priteisiamą žalą.
13.6 Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė žinojo apie sūnaus sveikatos problemas. Apeliantei nebuvo žinoma apie sūnaus ligą ar elgesio sutrikimus, o apie nustatytą diagnozę ji sužinojo tik po įvykių. Pateiktame 2021 m. sausio 11 d. medicinos įraše nurodyta, kad pacientas (E. Š.) nuo 2019 m. gegužės 23 d. tirtas (duomenys neskelbtini) skyriuje, diagnozė - (duomenys neskelbtini). Apeliantei nebuvo žinomi duomenys dėl 2019 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje jo sūnui nustatytos diagnozės ((duomenys neskelbtini) sutrikimų).
13.7 Teismas sprendime nevertino E. M. kaltės, ir įvykio vietos ne Lietuvoje. Apeliantė neturėjo galimybės dalyvauti įvykio tyrime, tai apribojo jos galimybę įgyvendinti savo teises. Teismas nevertino, kad ieškovas turi daugiau galimybių išieškoti žalą, tačiau nesikreipė į žalą padariusį asmenį E. M.. Apeliantei, gaunančiai mažas pajamas, ir sergančiam sūnui nebūtų galimybės išieškoti žalą iš ją padariusio asmens.
13.8 Teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantė į ieškovą nesikreipė ir nereiškė prieštaravimų dėl reikalautos sumos. Apeliantė apie eismo įvykį sužinojo tik iš ieškovo reikalavimo atlyginti žalą, gavusi 2020 m. vasario 13 d. pretenziją atlyginti žalą konkrečia suma jau nebevykdant jokio tyrimo. Apeliantei 2019 m. spalio 1 d. išsiųstas pranešimas apie eismo įvykį jai nebuvo įteiktas ir teismui nepateikta jokių duomenų apie jo įteikimą.
Atsiliepimas
13.9 Teismas nevertino apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų dėl abejonių paties įvykio tikrumu. Žalos suma didelė, eismo įvykyje nebuvo kviesti policijos pareigūnai, kurie būtų privalėję identifikuoti žalą padariusį asmenį, jo adresą, asmens kodą, pilietybę. Apeliantei kyla abejonių dėl deklaracijos tikrumo, nes deklaracijoje nurodyta, kad apeliantės transporto priemonė visai neapgadinta, o nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimai dideli, kas yra nelogiška. Be to, nėra žalą padariusio asmens paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių.
14. Ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-41395) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Atmestini apeliantės argumentai, kad ji nėra atsakinga už eismo įvykio metu neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, nes eismo įvykio kaltininkė E. M. pasisavino transporto priemonę prieš apeliantės ir jos sūnaus E. Š. valią. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams. TPVCAPDĮ detaliai reglamentuota ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisė, ir subjektų ratas, kurių atžvilgiu ši teisė gali būti nukreipta. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju - E. M.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju - apeliantės) atsakomybė yra solidari. Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį tik apeliantei, įgyvendina savo solidaraus reikalavimo teisę.
Šalies argumentai
14.2 Apeliantė teikė nenuoseklius paaiškinimus, teigdama, kad sūnus be jos žinios pasisavino automobilį, o vėliau teigdama, kad leido automobiliu sūnui pasinaudoti laikinai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai priklausančią transporto priemonę neteisėtai užvaldė tiek E. Š., tiek eismo įvykio kaltininkė E. M.. Jei transporto priemonė ir būtų neteisėtai užvaldyta (tiek apeliantės sūnaus, tiek E. M.), pagal byloje surinktus įrodymus ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, minėta aplinkybė neturi įtakos apeliantės atsakomybei ieškovo atžvilgiu. Kasacinis teismas aiškiai pasisakė, kad tik tam tikrų aplinkybių visuma galėtų turėti įtakos transporto priemonės kontrolę prieš savo valią praradusio jos savininko atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 52-59 punktai). Tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas įrodytų, jog dėl transporto priemonės valdymo netekimo nėra jo kaltės, ir būtent valdymo netekimas atėmė galimybę/logišką prasmę toliau vykdyti pareigą apdrausti nuosavybės teise vis dar valdomą transporto priemonę, leistų diskutuoti dėl transporto priemonės savininko atsakomybės netaikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).
14.3 Neapdraustos įregistruotos transporto priemonės net ir savavališkas paėmimas šiuo atveju neeliminuoja pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusio jos savininko atsakomybės. TPVCAPDĮ nuostatos nenumato išimties transporto priemonės savininko atsakomybei prieš Biurą tuo atveju, jei eismo įvykis padaromas neteisėtai valdoma, tačiau įregistruota ir neapdrausta transporto priemone. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) yra konstatavęs, kad transporto priemonės savininko pareiga apdrausti transporto priemonę neišnyksta tik dėl to, kad jos savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko pastatęs privačioje valdoje, bet ir tai, kad transporto priemonės savininko atsakomybei už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą neturi įtakos neteisėtas transporto priemonės užvaldymas (ESTT 2018-09-04 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-80/17). Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas neapdraustos transporto priemonės savininkės argumentus dar kartą atkreipė dėmesį, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-803/2020, 33, 34, 37 punktai).
14.4 Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido apeliantės nuo civilinės atsakomybės ar nesumažino priteisiamos žalos dydžio yra nepagrįsti ir atmestini. Net ir neteisėtas transporto priemonės užvaldymas neturėtų jokios įtakos apeliantės atsakomybei ieškovo atžvilgiu. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos išimtys, kai visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas. Šių išimčių taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t. y. tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta.
14.5 Atmestini apeliantės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie Nyderlanduose vykusį žalos administravimo procesą ir jame negalėjo dalyvauti. Apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Nyderlanduose vykusiame 2019 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų ir savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ieškovui. Be to, apeliantė nereagavo į 2020 m. vasario 13 d. jai išsiųstą pretenziją. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne.
14.6 Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nevertino apeliantės nurodytų abejonių dėl žalos dydžio ir eismo įvykio kilimo aplinkybių. Argumentai yra abstraktūs, paremti nepagrįstomis abejonėmis. Ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Nyderlanduose.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo 2021 m. gruodžio 10 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-41838) prašo apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Sprendimas priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją ir taikytinas įstatymų nuostatas.
15.2 Nors teismas nurodo, kad apeliantė neįrodė automobilio vagystės, nes nesikreipė į policiją, tačiau informaciją, jog automobilis pakliuvo į avariją ir buvo pavogtas, apeliantė ir trečiasis asmuo sužinojo tik apeliantei gavus draudikų biuro dokumentus su reikalavimu atlyginti žalą. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad transporto priemonė Nyderlanduose jau seniai sunaikinta, o išsiieškoti žalą iš E. M. užsienio valstybėje, sudaryti atstovavimo sutartį su teisininku nėra galimybių.
15.3 Žala atsirado ne dėl to, kad trečiasis asmuo išvyko su automobiliu į Nyderlandus ir paliko ten transporto priemonę aikštelėje, o dėl to, kad transporto priemonę pagrobė E. M. ir ją vairuodama padarė žalą. Teismas nevertino žalos atsiradimo ir apeliantės pareigos ją atlyginti CK 6.270 straipsnio 3 dalies kontekste. Net ir esant transporto priemonei neapdraustai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai nereiškia, kad asmeniui be jo valios praradus teisę valdyti transporto priemonę, jam bet kuriuo atveju kyla atsakomybė dėl pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo.
15.4 Civilinės bylos medžiagoje yra visi duomenys, jog žalą padarė Nyderlandų gyventoja E. M., tačiau teismas nenustatė jokių šio asmens ryšių su trečiuoju asmeniu ir apeliante ir nevertino galimybės atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės, ar bent jau ją sumažinti (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).
15.5 Teismas nevertino, kad apeliantė turi mažiau galimybių išieškoti žalą regreso teise iš ją padariusio asmens, nei ieškovas.
15.6 Apeliantei negalėjo būti žinoma trečiojo asmens liga, be kita ko, nebuvo žinomos ir jokios diagnozės prieš tai, jei tokių yra buvę.
15.7 Sprendimo argumentai, neva apeliantė neteikė prieštaravimo dėl žalos apskaičiavimo, nepagrįsti. Apeliantė nurodė abejones eismo įvykio deklaracijos tikrumu, o Nyderlandų draudimo biuras turėjo pareigą atsisakyti išmokėti išmoką nukentėjusiam asmeniui. Apeliantė, negavusi žalos dokumentų, ir gavusi tik jau pretenziją atlyginti žalą, negalėjo dalyvauti žalos tyrimo procese, ko pagrindu į jos išsakytus argumentus nebuvo atsižvelgta.
15.8 Abejonių įvykio deklaracijoje kelia nurodytų duomenų bei įvykio tikrumas, deklaracijos duomenys neįskaitomi, nebuvo kviečiama policija, negalima identifikuoti žalą padariusio asmens. Nepateiktas žalą padariusio asmens paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, o jis būtinas, nes įvykio deklaracijoje nurodyta, kad esant dideliems nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimams atsakovės transporto priemonė visai neapgadinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose dėl E. M., vairavusios transporto priemonę DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, jo metu padaryta žala. Šios transporto priemonės savininkė nuo 2016 m. spalio 10 d. įregistruota atsakovė M. Š.. Eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. sausio 2 d. atsiuntė ieškovei pranešimą, kad Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras administravo ir atlygino žalą, susijusią su byla Nr. 880071511, todėl pateikia reikalavimą dėl 3 737,89 Eur kompensacijos sumokėjimo (2020 m. lapkričio 20 d. DOK-6506 priedai). Ieškovas 2020 m. sausio 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui 3 737,89 Eur reikalaujamą sumokėti kompensaciją (dokumentų kopijų bylos t. 1 33 b. l.) ir apie tai 2020 m. sausio 30 d. pranešė Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui (2020 m. lapkričio 20 d. DOK-6506 priedai). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų administravimo departamentas 2021 m. sausio 14 d. teisės departamentui pateikė išvadą (2021 m. sausio 25 d. DOK-2652 priedas), kurioje nurodė, jog, vadovaujantis Nyderlandų teisės aktais ir praktika, pateikta įrodymų visuma, 2019 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykis, kurio metu dėl E. M. kaltės buvo apgadintas automobilis PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykio dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, todėl Biurui kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas, atlyginęs žalą, regreso tvarka teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 737,89 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Neginčijama ir aplinkybė, kad iki eismo įvykio atsakovei priklausančią transporto priemonę valdė jos sūnus, trečiasis asmuo E. Š., ja naudojosi Nyderlanduose ir ten palikęs transporto priemonę grįžo į Lietuvą. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, eismo įvykio metu Nyderlanduose šią transporto priemonę neteisėtai užvaldė byloje nedalyvaujantis asmuo E. M. ir sukėlė eismo įvykį – važiuodama iš parkavimo vietos atbula atsitrenkė į pravažiuojančios transporto priemonės dešinį šoną. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė eismo įvykio deklaraciją, fotonuotraukose užfiksuotus kitos transporto priemonės apgadinimus, žalos paskaičiavimus, kurie pateikti Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro žalos byloje (Nr.880071511). Atsakovė ir trečiasis asmuo ginčijo ir žalos dydį ir savo civilinę atsakomybę, nurodę, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atsakyti turėtų E. M..
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017, 22 punktas).
21. Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).
22. Minėta, kad apie tai, ar konkretus teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį ir ribas, byloje priimto teismo sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju, pagal taikytiną Nyderlandų teisę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, kurią atlygino ieškovas, kilo E. M., vairavusios transporto priemonę DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, pareikšdamas ieškinį atsakovei, įgyvendina savo solidaraus reikalavimo teisę, reikalaudamas nuostolių atlyginimo iš transporto priemonės savininkės, ir tai neužkerta kelio atsakovei išieškoti žalą regreso tvarka iš eismo įvykio kaltininko.
23. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta 2018 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu automobilį vairavusi įvykio kaltininkė E. M.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei neužkirstas kelias išieškoti žalą regreso tvarka iš eismo įvykio kaltininkės. Teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl išmokėtų draudimo išmokų, gali sukelti įstatymo nustatytas teisines pasekmes E. M., jeigu jai būtų pareikštas regresinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju toks teismo sprendimas neturėtų prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje nedalyvaujančiam asmeniui.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo analizuojamos aplinkybės, kokiu pagrindu eismo įvykio kaltininkė E. M. naudojosi atsakovei priklausančia transporto priemone, ar teisėtai ja naudojosi. E. M. nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir nebuvo sudaryta galimybė išklausyti jos pozicijos. Byloje yra pateikta E. M. Europos sveikatos draudimo kortelės ir vairuotojo pažymėjimo fotonuotraukos (2021 m. sausio 25 d. DOK-2652 priedas), iš jų galima nustatyti asmenį identifikuojančius duomenis. Pastebėtina, kad ir atsakovė, ir trečiasis asmuo E. Š. savo procesiniuose dokumentuose ir parengiamajame teismo posėdyje kėlė klausimą, kad dėl žalos atlyginimo civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma E. M., prašė ją surasti, tačiau pirmosios instancijos teismas neįtraukė dalyvaujančiu byloje asmeniu eismo įvykio metu transporto priemonę vairavusios ir eismo įvykį sukėlusios E. M.. Teismas netyrė aplinkybių, ar E. M. informuota ir turėjo galimybę dalyvauti administruojant žalos bylą, ginčyti žalos dydį. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė ir trečiasis asmuo E. Š. ginčija dėl eismo įvykio iš jų reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl žalos dydžio neanalizavo, apsiribodamas Nyderlandų draudikų biuro pateiktais duomenimis apie nustatytą žalos dydį ir faktu, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo užsienio valstybės draudikų biuro reikalaujamą sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neįvertinus minėtų aplinkybių, neįtraukus trečiuoju asmeniu dėl eismo įvykio kalto asmens, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dėl pastarosios priežasties bei pagal byloje esančius duomenis bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
25. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės įtraukti trečiųjų asmenų, todėl nėra galimybės apeliacinėje instancijoje ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją. Be to, šalis ar trečiasis asmuo, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
28. Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
29. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.