- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2-3562-615/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00154-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Rita Petručionytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams L. Z., L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas S. J. civilinėje byloje pareikštu ieškiniu (I t., 3-4 b.l.) prašo iš atsakovų solidariai priteisti 917,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje (I t., 3-4 b.l.), dublike (I t., 71-72 b.l.) ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-09-19 apie 15 val. Vandžiogalos g. ties Obelynės g. į ieškovo vairuojamo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį trenkėsi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtas automobilis priklauso atsakovei L. Z., ir anot jos, automobiliu naudojasi jos sutuoktinis L. Z., kuris eismo įvykį tyrusiems pareigūnams paaiškino, jog jis automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui, o automobilis yra išregistruotas iš eismo dalyvių registro, nes pasibaigęs draudimas. 2015-05-21 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15 L. Z. nubaustas pagal LR ATPK 133 (1) straipsnio 1 dalį dėl to, kad policijos pareigūnams pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2014-09-19 apie 14:45 val. Kaune, Vandžiogalos gatvėje vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su Obelynės gatve dalyvavo eismo įvykyje bei apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio pasišalino.Ieškovas dėl draudimo išmokos kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą sąmatą ieškovui dėl automobilio sugadinimo padaryta 917,09 Eur (3166,53 Lt) žala. 2015-09-30 AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, jog žalos byloje Nr. 1505771/919149, kurią bendrovė biuro pavedimu administruoja, draudimo išmoka nebus mokama, nes policija konstatavusi, jog nebuvo galima surasti automobilio ir jį vairavusio asmens, o vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalos naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovaujantis LR draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalimi privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti žalos atlyginimą, nes dėl to, kad policijos pareigūnai nesugebėjo nustatyti eismo įvykio kaltininko, ieškovui nepagrįstai atsisakyta atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu ieškovas neturi prievolės ieškoti eismo įvykį sukėlusio automobilio. Pažymėtina, jog neapdrausta atsakovei L. Z. priklausanti transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje, yra identifikuota. Nors automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo išregistruotas iš viešo eismo, jo nuosavybės teisės nėra išnykę. Automobilio savininkė, registruota viešame registre, yra L. Z.. Kadangi vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. Z. vardu, priklauso L. ir L. Z.. Atitinkamai už prievoles, atsiradusias iš sutarties ar delikto bei pagal įstatymą sutuoktiniai atsako solidariai. Šios aplinkybės taip pat paneigia atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teiginį, kad nėra nustatytas automobilio savininkas. Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teiginio, kad nenustatyta eismo įvykyje dalyvavusi kita transporto priemonė pažymėtina, kad ieškovas neturėjo tikslo tyčia įvardinti jam nepažįstamo asmens transporto priemonę, kaip dalyvavusią eismo įvykyje. Be to, kaip ir minėta, 2015-05-21 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15 L. Z. nubaustas pagal LR ATPK 133 (1) straipsnio 1 dalį dėl to, kad policijos pareigūnams pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2014-09-19 apie 14:45 val. Kaune, Vandžiogalos gatvėje vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su Obelynės gatve dalyvavo eismo įvykyje bei apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio pasišalino. Atitinkamai kiti atsakovo L. Z. paaiškinimai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti vertinami kaip siekis išvengti materialinės atsakomybės.CK 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla yra susijusi su didesnio pavojaus aplinkiniams (transporto priemonės) valdymu, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo ar kitokiu teisėtu pagrindu. Automobilio savininkė atsakovė L. Z. privalėjo automobilį apdrausti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Jos sutuoktinis L. Z. negalėjo parduoti automobilio be L. Z. valios ir sutikimo, nes tai yra daiktas, kuriam būtina teisinė registracija. Atsakovų L. ir L. Z. kaltė pasireiškė tuo, kad jie aplaidžiai žiūrėjo į bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio didesnio pavojaus šaltinio valdymą, todėl privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį (I t., 57-58 b.l.), triplike (I t., 81-82 b.l.) nurodė, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė ar kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir - TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka, tačiau išmoka mokama tik nustačius eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę (ją identifikavus) arba kaltininko tapatybę (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, laikoma, kad transporto priemonė yra nustatyta, jeigu eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra eismo įvykio vietoje ir šios transporto priemonės padėtis ir sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes arba pašalinta iš eismo įvykio vietos transporto priemonė surandama po eismo įvykio ir ją apžiūrėjus bei atlikus tyrimą nustatoma, kad šios transporto priemonės sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 47 punktas). Nagrinėjamu atveju, iki šiol nėra nustatyta nei 2014-09-19 eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė (administracinio teisės pažeidimo byloje buvo užfiksuota tinkamai neidentifikuota (net nesurasta) eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė remiantis vien tik ieškovo teigimu), nei eismo įvykio kaltininko tapatybė. L. Z. nubaudimas dėl to, jog jis nenurodė asmens, kuriam perleido automobilį, nepatvirtina fakto, kad vairuojant būtent ieškovo nurodytą transporto priemonę įvyko aktualus eismo įvykis. Eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nebuvo rasta nei eismo įvykio vietoje, nei po eismo įvykio ir nebuvo nustatyta, kad jos padėtis ir sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes. Taigi, atsakovui iki šiol nėra kilusi pareiga atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytą žalą. Be to nenustačius (neidentifikavus) eismo įvykio kaltininko vairuotos transporto priemonės, atsakovui nekyla pareiga atlyginti dėl turto sugadinimo patirtą žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas.Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kadangi atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015).Atsakovui L. Z. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos, dubliko kopijos ir teismo pranešimas įteikti nepažeidžiant CPK 123 ir 130 straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas CPK nustatyta tvarka.Atsakovei L. Z. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos, dubliko kopijos ir teismo pranešimas įteikti nepažeidžiant CPK 130 straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuota CPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-09-19 14:45 val. Vandžiogalos g. ties Obelynės g. į ieškovo S. J. vairuojamo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, remiantis ieškovo paaiškinimais, trenkėsi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (7-8, 20 b.l.). Dėl eismo įvykio 2014-11-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (20 b.l.). Kauno apskrities VPK 2015-09-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 20NT-38504628-15 teisena nutraukta nesuradus automobilio ir nenustačius automobilio vairuotojo (7-8 b.l.). Dėl eismo įvykio apgadintas ieškovui S. J. priklausantis automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur automobiliui padarytos žalos dydis yra 917,09 Eur (3166,53 Lt) (14 b.l.). Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-19 eismo įvykio metu buvo registruotas atsakovės L. Z. vardu ir buvo neapdraustas teisės aktų nustatyta tvarka (32-33 b.l.). CK 6.270 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimą atlyginti 2014-09-19 eismo įvykio metu padarytą žalą reiškia solidariai atsakovams L. Z., L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pažymėtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi yra pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taigi remiantis nurodyta teisės norma Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra draudikas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo prasme (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), nes jis nėra sudaręs sutarties su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015). Atitinkamai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro veiklą reglamentuoja specialios teisės normos ir visų pirma Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir jį lydintys teisės aktai. Būtent TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką. Taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras privalo vadovautis minėto įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu Kauno apskrities VPK 2015-09-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 20NT-38504628-15 teisena dėl 2014-09-19 eismo įvykio nutraukta nesuradus automobilio ir nenustačius automobilio vairuotojo. Nenustačius šių aplinkybių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas neturi pagrindo atlyginti ieškovui dėl 2014-09-19 eismo įvykio padarytą žalą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės). Atitinkamai ieškovo ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.Be to, vadovaujantis TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalimi, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, pasirinko kreiptis į teismą bei reikalauti žalos atlyginimo ir iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą nebegali būti nukreipiamas į atsakovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Atitinkamai tai yra atskiru savarankišku pagrindu atmesti ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atžvilgiu.Toliau spręstinas ieškovo reikalavimo atlyginti žalą solidariai atsakovų L. ir L. Z. atžvilgiu klausimas. Šioje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė 2014-09-19 eismo įvykio metu buvo L. Z. ir jos sutuoktinis L. Z. (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad minėto eismo įvykio metu į jo automobilį atsitrenkė būtent atsakovams L. ir L. Z. nuosavybės teise priklausantis automobilis, kuris nebuvo apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-378/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016).Šioje civilinėje byloje teismas sprendžia, kad pakanka įrodymų tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti žalą solidariai iš atsakovų L. Z. ir L. Z. dėl 2014-09-19 eismo įvykio. Ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Tyrimo metu nei atsakovė L. Z., nei atsakovas L. Z. kategoriškai neneigė aplinkybių, kad jiems nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo sukelti ieškovo nurodomo eismo įvykio, ko pasekoje ieškovo automobiliui padaryta žala (24-25 b.l.). Taip pat sutiktina ir su ieškovo argumentu, kad ieškovas neturėjo tikslo tyčia įvardinti jam nepažįstamo asmens transporto priemonę, kaip dalyvavusią eismo įvykyje. Šių aplinkybių egzistavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15 yra nubaustas pagal LR ATPK 133 (1) straipsnio 1 dalį dėl to, kad policijos pareigūnams pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuriam galimai pardavė automobilį, kuris vėliau galimai sukėlė 2014-09-19 eismo įvykį (21 b.l.). Duomenų, kad atsakovas L. Z. būtų ginčijęs minėtą jam paskirtą administracinę nuobaudą, byloje nėra.Šioje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minimo eismo įvykio metu nebuvo apdrausta teisės aktų nustatyta tvarka. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Transporto priemonės savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl apdraustos šiuo draudimu transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015). Nei vienam iš atsakovų, t.y. nei L. Z., nei L. Z., būnant automobilio savininkais neįvykdžius Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų pareigų, jie už jiems nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės padarytą žalą privalo atsakyti CK 6.270 straipsnio pagrindu kaip 2014-09-19 eismo įvykio metu žalą padariusios transporto priemonės valdytojai, kadangi nustatytos visos būtinos sąlygos jų deliktinei atsakomybei dėl minėto eismo įvykio kilti: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (CK 3.114 straipsnio 1 dalis; CK 6.246-6.249 straipsniai). Atitinkamai ieškovo reikalavimas priteisti 917,09 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų L. Z. ir L. Z. tenkintinas.Iš atsakovų L. Z. ir L. Z. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 28,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ieškovas sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, todėl žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškinį tenkinus atsakovų L. Z. ir L. Z. atžvilgiu, iš jų po lygiai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 28,00 Eur žyminio mokesčio (38-39 b.l.), 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai (37 b.l.), viso 828,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).Iš atsakovų L. Z. ir L. Z. po lygiai priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, viso 9,30 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo S. J. ieškinį atsakovams L. Z., L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 917,09 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų 09 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 414,00 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 414,00 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,65 Eur (keturis eurus 65 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 4,65 Eur (keturis eurus 65 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovui S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-12-23 banko pavedimu sumokėtą 13,00 Eur (trylikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.