Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1213-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
2S-1213-480/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1213-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08607-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14928-848/2020 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., G. G. ir I. G. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio S. U. veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad: 1) skundžia antstolio S. U. 2020 m. gegužės 28 d. atsisakymą Nr. 20001211, teikti 2020 m. gegužės 24 d. prašyme prašytą informaciją, atlikti veiksmus; 2) antstolio S. U. atsisakymą teikti 2020 m. gegužės 24 d. prašyme prašytą informaciją, atlikti veiksmus iki neteisėtos Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties ir iki V. J. 2020 m. gegužės 24 d. prašymo antstoliui S. U..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi skundą dėl antstolio S. U. veiksmųu buvo atsisakyta priimti.

3. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad su skundu dėl antstolio veiksmų jis privalo kreiptis į tą antstolį, kurio veiksmus skundžia, šiuo atveju į antstolį S. U., o jeigu antstolis patvarkymu atsisakys patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turės būti persiųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

4. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė elektroniniu paštu, bei nurodė, jog teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio S. U. veiksmų priimti. Atskirajame skunde nurodo, kad skundas atitinka įstatymų reikalavimus. Antstolis nustatė pareiškėjo asmens tapatybę pagal elektroninį pareiškėjo prašą, todėl ją galėjo nustatyti ir Kauno apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nesilaikant išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos elektroniniu paštu pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo tiesiogiai teismui paduotą skundą dėl antstolio veiksmų, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų privalo kreiptis į tą antstolį, kurio veiksmus skundžia (nagrinėjamu atveju į antstolį S. U.).

9. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka: skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; antstolis skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

10. Vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjas, pateikė skundą nepasinaudojęs CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta išankstinio ginčo sprendimo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka.

11. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas V. J. teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų ne tik nesilaikė išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos, bet skundą dėl antstolio veiksmų pateikė elektroniniu paštu.

13. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

14. Taigi asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

15. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nes yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – skundą dėl antstolio veiksmų) elektroniniu paštu, pareiškėjas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškėjui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas pareiškėjui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjui nesulaikius tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. birželio 3 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė