Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Š., ieškovės A. Š. atstovei advokatei Redai Matuliūkštei, atsakovės J. K. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei J. K. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Taigi, atsakovė socialiniame tinkle Facebook paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę, kurie pažemino jos garbę ir orumą. Atsakovė aiškiai išreiškė faktus, jos viešai paskelbtame tekste nėra keliamas klausimas, ar abejonė; po tekstu yra ieškovės nuotraukos, nurodyta jos darbo vieta, todėl nekyla abejonių, jog paskleista tikrovės neatitinkanti informacija yra apie ieškovę; paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes ieškovė nėra ir nebuvo skolinga atsakovei, neturėjo pareigos grąžinti jai 50 Eur, neišvarė jos iš (duomenys neskelbtini); atsakovės paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą.

4. Neabejotina, kad atsakovės paskleisti duomenys negali būti suprantami niekaip kitaip, kaip tik žeminantys, itin neigiamą požiūrį apie ieškovę formuojantys teiginiai („Saugokitės šios aferistės“, „pinigų iš jos neatgavau turėjo grąžinti 50 eurų“). Kadangi ieškovė daug metų dirba toje pačioje vietoje, turi nuolatinių klientų, todėl toks atsakovės pareiškimas itin sukrėtė ieškovę, ji galėjo netekti darbo, prarasti gerą vardą visuomenėje ir nuolatinių pirkėjų pasitikėjimą. Egzistuojant visoms sąlygoms, ieškovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ir įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

5. Atsakovė taip pat pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės atvaizdas buvo paviešintas būtent asmens garbės ir orumo pažemino tikslais.

6. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Apie atsakovės paskelbtus, tikrovės neatitinkančius, duomenis ją informavo net keli skirtingi asmenys, ieškovė turėjo aiškintis ne tik prieš artimuosius ir draugus, bet ir prieš darbdavį, ir prieš penkis nepažįstamus asmenis, pirkėjus. Po šio įvykio ieškovė tapo uždara, bijo bendrauti su žmonėmis, atsirado nemiga, baimė eiti į darbą, ieškovė jaučia didelę nuoskaudą, nes yra sąžiningas ir doras asmuo. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 500 Eur suma, kurią prašo priteisti jos naudai iš atsakovės.

Dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo

13. Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

16. Kasacinio teismo konstatuota, kad, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia.

20. Šiuo atveju ginčas byloje kilęs dėl Facebook tinkle, J. K. Facebook profilyje, paskelbto įrašo „Saugokitės šios aferistės, kuri dirba Trakų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Dar tą dieną dirbo be kaukės ir namo eina į autobusų st. Be kaukės. O pinigų iš jos neatgavau turėjo grąžinti 50 eurų už tai išvarė iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė „dar ne tokių esu mačiusi ir dink man iš akių“. Mat kaip būna.“. Kartu su minėtu įrašu J. K. Facebook profilyje yra įkeltos ir dvi asmens nuotraukos, iš kurių vienoje aiškiai matyti fotografuoto asmens atvaizdas.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

22. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).

23. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, pateikė į bylą duomenis, kad iš J. K. Facebook profilio buvo paskelbtas atitinkamas, ieškovės vertinimu, jos garbę bei orumą žeminantis įrašas. Į bylą taip pat pateikta tame pačiame Facebook profilyje paskelbta šio, minėtą profilį administruojančio (jam priklausančio), asmens nuotrauka. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nors ir nepatvirtino, kad minėtoje nuotraukoje yra atsakovės atvaizdas, tačiau pripažino, kad aptariamoje nuotraukoje yra panašaus į atsakovę asmens atvaizdas. Pažymėtina ir tai, kad J. K. Facebook profilyje, kuriame buvo paskelbtas ginčo įrašas, yra pateikiama taip pat ir kita asmeninė informacija apie šio profilio savininką – nurodyta asmens gyvenamoji vieta, dvi mokymo įstaigos, kuriose asmuo mokėsi, matyti, kad profilyje yra daug asmeninių nuotraukų, 121 draugas (pastarieji duomenys į bylą buvo teikti dar 2020 metais, byloje nebuvo teikti minėtas aplinkybes paneigiantys, nuginčijantys duomenys). Aplinkybę, kad atsakovė yra susijusi su įvykiais, kurie aptariami ir J. K. Facebook profilyje paskelbtame įraše, patvirtina bylos įrodymų visuma – visų pirma, atsakovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, susiję su jos pateiktu pareiškimu policijai dėl 50 Eur vagystės, taip pat byloje esantis 2020 m. birželio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis. Pažymėtina, kad atsakovė, byloje įrodinėdama, jog ginčo įrašą paskelbė ne ji, kad Facebook profilis J. K. vardu yra ne jos, tokius savo atsikirtimus byloje pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aptariamų aplinkybių įrodinėjimo kontekste atsakovės įrodinėjimo galimybės neabejotinai yra platesnės, nepaisant to, atsakovė atitinkamus savo atsikirtimus byloje iš esmės įrodinėjo tik paaiškinimais, išdėstytas atsiliepime bei jos atstovės išsakytais teismo posėdžio metu. Nors atsakovės atstovė byloje 2021 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė duomenis iš Facebook svetainės apie tai, kad Facebook svetainėje yra registruotas ne vienas profilis J. K. vardu, tačiau šie įrodymai, vien atsižvelgiant į užklausos bei jų pateikimo į bylą laiką (praėjus metams po įvykio), taip pat į tai, kad Facebook svetainėje yra iš esmės neribota galimybė kurti naujus profilius, turėti kelis profilius, taip pat ir atkurti jau panaikintus profilius, vertintini kritiškai, t. y. kaip nepatvirtinantys (nepaneigiantys) šiam ginčui reikšmingų aplinkybių. Taigi, bylos įrodymų visuma, byloje nesant ieškovės pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, yra pakankama spręsti, kad ginčo įrašą J. K. Facebook profilyje paskelbė būtent atsakovė (CPK 178 straipsnis).

24. Vertinant kilusiam ginčui aktualias CK 2.24 straipsnio sąlygas, jų egzistavimą, pažymėtina, kad žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo fakto egzistavimo aplinkybė šiuo atveju neabejotinai egzistuoja. Į bylą pateikti duomenys, kad J. K. Facebook profilyje paskelbtu įrašu kito asmens buvo pasidalinta Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)-VISIEM!“; pagal pateiktus duomenis, J. K. Facebook profilyje, kuriame buvo paskelbtas įrašas, turėjo 121 draugą. Taigi, į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad apie paskelbtą įrašą sužinojo bent vienas pašalinis asmuo, t. y. byloje įrodytas duomenų paskleidimo faktas.

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad iš J. K. Facebook profilio paskelbtas įrašas yra būtent apie ieškovę. Nors įraše nėra nurodyti ieškovės vardas bei pavardė, tačiau kartu su įrašu yra įkelta ieškovės nuotrauka, joje (vienoje iš paskelbtų nuotraukų) aiškiai matyti ieškovės atvaizdas. Be to, paskelbtame įraše nurodomi ir kiti ieškovės asmenį identifikuojantys duomenys, t. y. nurodoma konkreti ieškovės darbo vieta („Trakų (duomenys neskelbtini)). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent trečiuoju numeriu pažymėtame (duomenys neskelbtini)dirbo. Minėta, kad faktui, jog paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad iš aptartų duomenų galima atpažinti asmenį, susijusį su paskleista žinia, t. y. ieškovę. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovės darbo specifiką, į tai, kad ji dirbo nedidelio miesto turgavietėje, būtent jos atvaizdo (nuotraukos) paskelbimas kartu su įrašu, nurodant jos darbo vietą, laikytina netgi aiškiau ieškovę (jos asmenį) identifikuojantis duomuo nei ieškovės vardo bei pavardės nurodymas įraše.

26. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Teismo vertinimu, šiuo atveju J. K. Facebook profilyje paskelbtame įraše nurodyti ir paskleisti ginčo teiginiai (duomenys) laikytini žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Ginčo informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, pateikta kaip objektyviai egzistuojanti informacija (faktai). Paskleistai informacijai gali būti taikytas tiesos kriterijus. Kitaip tariant, yra galimybė patikrinti (nustatyti), ar paskleistoji informacija yra tikra ar ne.

28. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

29. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

30. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

31. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė minėtos prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys, sudarantys paskleistos informacijos turinį, atitinka tikrovę. Vadinasi, atsakovės paskleista informacija neatitinka tikrovės. Aptariamos CK 2.24 straipsnio sąlygos kontekste ypač atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą pateikti atsakovės 2020 m. birželio 5 d. rašytiniai parodymai, kuriuose atsakovė prašo jos pareiškimą dėl Trakų (duomenys neskelbtini) jai negrąžintų 50 Eur palikti nenagrinėtą, nurodo, kad dėl savo neapdairumo yra pati kalta, dėl įvykio niekam pretenzijų neturi; į bylą taip pat pateikta ir įsiteisėjusi teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas 2020 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR-N-974-2020 – nutraukti administracinę teiseną, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Taigi, į bylą pateikti duomenys, tarp jų ir pačios atsakovės rašytiniai paaiškinimai, patvirtinantys, kad atsakovės apie ieškovę paskleistos informacijos turinys neatitiko tikrovės.

32. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės paskleista informacija žemina ieškovės garbę ir orumą. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo – objektyvus stebėtojas – perskaitęs atsakovės įrašą apie ieškovę, gali susidaryti įspūdį, kad ieškovė yra nemalonus, nepatikimas, nesąžiningas asmuo, įraše kiti asmenys įspėjami saugotis ieškovės, ieškovė įraše kaltinama teisės nusižengimo padarymu (pinigų pasisavinimu), netinkamu darbinių funkcijų vykdymu. Taigi, akivaizdu, kad trečiasis asmuo, kaip objektyvus stebėtojas, perskaitęs tokį įrašą, gali susidaryti itin neigiamą nuomonę apie ieškovę. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens orumas, paskleidus apie jį tokią informaciją, kokia šiuo atveju buvo paskleista apie ieškovę, neabejotinai būtų pažeistas.

33. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 2.24 straipsnį.

34. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir jos garbę bei orumą žeminančius duomenis bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

36. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių ir jos garbę bei orumą žeminančių duomenų paneigimo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą įrodinėja teigdama, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą; apie atsakovės paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis ją informavo net keli skirtingi asmenys, ieškovė turėjo aiškintis ne tik prieš artimuosius ir draugus, bet ir prieš darbdavį, nepažįstamus asmenis, pirkėjus. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl po įvykio jaučiamos psichologinės įtampos buvo priversta išeiti iš darbo.

39. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jos patirtą bei prašomą atlyginti neturtinę žalą, jos dydį. Ieškovė nurodė, kad iš darbo dėl paskelbto įrašo nebuvo atleista, nebuvo sumažintas jos darbo užmokestis, ji pati nusprendė išeiti iš darbo. Ieškovės argumentai, kad jai teko nuolat aiškintis kitiems asmenims dėl savo sąžiningumo, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės garbės ir orumo pažeidimo pripažinimas ir atsakovės paskleistos informacijos paneigimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Tokio pobūdžio bylose, nors CK 2.24 straipsnyje nustatyti asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra savarankiški ir kiekvienas jų gali būti taikomas atskirai ar kartu su kitu, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apie asmenį paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Pažymėtina, kad esminis tikslas (interesas), kurio pareikštu ieškiniu siekė ieškovė – jos garbės ir orumo pažeidimo pripažinimas bei atitinkamos informacijos paneigimas, tuo tarpu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje buvo tik išvestinis iš jau aptartųjų. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad sprendimas byloje priimtas ieškovės naudai, t. y. esminis teisinis tikslas, kurio pareikštu ieškiniu siekė ieškovė, yra pasiektas (tenkintas visiškai), todėl ieškovė, teismo vertinimu, turi teisę į visų jos šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

42. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas viso – 390 Eur bylinėjimosi išlaidas (jas sudaro – ieškovės sumokėtas 90 Eur žyminis mokestis ir ieškovės turėtos 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos). Šios išlaidos, atsižvelgiant į šio sprendimo 41 punktą, priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę J. K. ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės J. K. socialinio tinklo Facebook paskyroje paneigti ieškovės garbę bei orumą žeminančius duomenis, paskelbiant tokio turinio paneigimą:

J. K. socialinio tinklo Facebook paskyroje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys:

„VIEŠAS PANEIGIMAS. Saugokitės šios aferistės, kuri dirba Trakų (duomenys neskelbtini). Dar tą dieną dirbo be kaukės ir namo eina į autobusų st. Be kaukės. O pinigų iš jos neatgavau turėjo grąžinti 50 eurų už tai išvarė iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė „dar ne tokių esu mačiusi ir dink man iš akių“. Mat kaip būna. Aš, J. K., viešai paneigiu paskleistus duomenis ir atsiprašau A. Š..“.

Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės J. K. (gimusios (duomenys neskelbtini)) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.