- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-113-278/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „IC Logistics“
- Trečiasis asmuo
- S. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „IC Logistics“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2796-356/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „IC Logistics“, trečiajam asmeniui S. G. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „IC Logistics“ 19899,70 Eur žalai atlyginti, 1 141,64 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. įvyko eismo įvykis, už kurio padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „IC Logistics“, nes transporto priemonę vairavo ir autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas S. G., kuris veikė atsakovės nurodymu, o automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą draudėjams savanoriško draudimo sutarčių pagrindu, todėl ieškovei, o ne kitiems asmenims, perėjo reikalavimo teisė į atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 26 d. autoįvykio metu buvo apgadintos UAB „Log LT“ transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Biovela“ transporto priemonė – priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos pagal savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartis. Nustatė, kad autoįvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. G., tačiau autoįvykio metu ši transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Konstatavo, kad ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo įmokas ir už sugadintą turtą UAB „Log LT“ 2018 m. lapkričio 21 d. išmokėjo 3 527,62 Eur ir 13 609,18 Eur, o UAB „Biovela“ 2018 m. gegužės 22 d. - 2 762,90 Eur žalai atlyginti.
5. Nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota ir už tai atsako transporto priemonės savininkas ar naudotojas, o neapdrausta transporto priemonė negali būti naudojama. Nurodė, kad ne kitas asmuo, o ieškovė turi reikalavimo teisę, nes apgadintos transporto priemonės buvo draustos savanoriškojo draudimo sutartimis.
7. Nustatė, kad atsakovė pateikė su I. C. 2017 m. liepos 24 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią 2017 m. liepos 25 d. - 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiui atsakovė išnuomojo savo darbuotoją S. G., kuris turėjo teikti paslaugas: vairuoti sunkvežimį, pervežti prekes maršrutais Estija – Lietuva – Lenkija – Ukraina. Pagal šią sutartį atsakovė iš I. C. 2017 m. liepos 24 d. gavo 700 Eur. Be to, pagal minėtos sutarties 6 punktą, I. C. teko pareiga organizuoti visą darbo procesą nuo pradžios iki pabaigos, o pagal 9 punktą ir pareiga atlyginti visą žalą, kurią darbuotojas padarys trečiosioms šalims avarijų ar nelaimingų atsitikimų atveju.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių kitokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Paslaugų sutarties pagrindu tarp atsakovės, I. C. ir S. G. susiklosčius trejopo pobūdžio teisinius santykius (tarp laikinojo darbuotojo ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės), tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo bei laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) ir laikinojo darbo naudotojo. Nurodė, kad trečiasis asmuo aplinkybę, jog galėjo būti susijęs darbo santykiais su I. C., sužinojo tik gavęs ieškinį, nes į Estiją vyko su kitais atsakovės UAB „IC Logistics“ darbuotojais pargabenti automobilių, gavęs atsakovės atsakingo darbuotojo – vadybininko nurodymus, pažadėjus jam primokėti už šį papildomą darbą. Teismas darė išvadą, kad I. C. realiai neatliko jokių veiksmų, kuriuos atlikti jai buvo numatyta Paslaugų sutartimi, juos atliko atsakovės darbuotojas – vadybininkas. Nurodė, kad nesant atsakovės darbuotojo S. G. valios išraiškos sudaryti civilinę sutartį ar darbo sutartį su I. C., nėra pagrindo atsakovės pateiktą Paslaugų sutartį pripažinti kaip teisėtą ir galiojančią civilinę sutartį ar laikinąją darbo sutartį. Sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas – Paslaugų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepašalina atsakovės atsakomybės, o atsakovės teiginiai apie tai, kad Paslaugų sutarties pagrindu tarp I. C. ir S. G. susiklostė civiliniai ar darbo teisiniai santykiai, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.264 straipsnio pagrindu lemia I. C. atsakomybę už S. G. padarytą žalą, yra tik subjektyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
9. Nurodė, kad trečiasis asmuo S. G. buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio ir nubaustas, o jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala apdraustoms transporto priemonėms atlyginta. Darė išvadą, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 19 899,70 Eur žalai atlyginti ir įrodė esant sąlygas, būtinas civilinei deliktinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad žala padaryta trečiajam asmeniui einant darbo pareigas, o atsakovei esant didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, teismas sprendė, jog už trečiojo asmens naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, kuris gera valia žalos neatlygino.
11. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. atsakovei siuntė raštą, ragino per 15 dienų atlyginti 19 899,70 Eur žalą, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino. Sutarties, ieškovės sudarytos su B2Kapital, pagrindu pastaroji atsakovei 2019 m. birželio 4 d. siuntė priminimą ir ragino turtinę prievolę vykdyti. Atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovės 2019 m. balandžio 26 d. pranešimo negavo, apie autoįvykį nieko nežinojo, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas vertino kaip deklaratyvias. Pažymėjo, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Nurodė, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „IC Logistics“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Teigia, kad įrodė, jog už trečiojo asmens padarytą žalą yra atsakingas kitas asmuo, kuris šią atsakomybę prisiėmė ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „IC Logistics“.
14. Tvirtina, kad pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio laikotarpiu trečiasis asmuo atliko darbą UAB „IC Logistics“ sudarytos civilinės sutarties su kitu asmeniu – I. C. pagrindu, veikdamas pagal šio asmens nurodymus, jo kontroliuojamas ir naudodamasis jo suteiktomis darbinėmis priemonėmis, įskaitant ir transporto priemone, naudota sukeliant eismo įvykį, tuo pačiu I. C. prisiėmus riziką dėl darbuotojo padarytos žalos trečiosioms šalims avarijų ar incidentų atveju atlyginimo. Nurodo, kad tiek pagal sutarties nuostatas, pagal kurias I. C. asmeniškai prisiėmė nagrinėjamą atsakomybę, tiek ir pagal TPVCAPDĮ teisės normas būtent I. C. tenka pareiga atlyginti trečiojo asmens padarytą žalą. Teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo UAB „IC Logistics“ ir I. C. sudarytą civilinę sutartį, iškreipdamas jos esmę.
15. Tvirtina, kad iš teismo išvadų neaišku, kokiu pagrindu teismas paneigė teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties, šalims turinčios įstatymo galią, sukeliamus teisinius padarinius, kai ši sutartis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir byloje nenustatyta jokių pagrindų ją pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Nurodo, kad teismas, padaręs išvadą, jog šios sutarties pagrindu nesusiklostė trejopo pobūdžio teisiniai santykiai, būdingi laikinojo įdarbinimo sutarčiai, turėjo konstatuoti, kad tokia sutartis ir nebuvo sudaryta. Teigia, kad savo procesiniuose dokumentuose aiškiai akcentavo, jog įmonė su I. C. sudarė civilinę sutartį – paslaugų teikimo kontraktą – darbuotojo nuomos sutartį, kuria bendrovė išnuomojo trečiojo asmens darbą I. C. poreikiams, o ši už tai atsilygino. Toks susitarimas neprieštarauja įstatymams, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu.
16. Nurodo, kad tai, jog Paslaugų teikimo sutartis galėtų būti tik tariama, paneigia faktinės aplinkybės, nes sutartyje nurodytos paslaugos buvo faktiškai teikiamos, t. y. trečiasis asmuo vairavo sunkvežimį, nuosavybės teise priklausantį I. C., kuriuo jos naudai ir nurodymais atlikinėjo darbus, t. y. transportavo krovinį maršrutu Estija – Lietuva – Lenkija – Ukraina, laikotarpiu – 2017 m. liepos 25 d. – 2020 m. rugpjūčio 1 d., o I. C. už šias paslaugas faktiškai atsiskaitė.
17. Pažymi, kad teismo atliktas sutarties vertinimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, nes prieštarauja pamatiniams sutarčių sudarymo ir galiojimo principams. Teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo paneigė UAB „IC Logistics“ ir I. C. sudarytos sutarties sukeliamus teisinius padarinius. Nurodo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti 2017 m. liepos 24 d. paslaugų teikimo kontrakto – darbuotojo nuomos sutarties negaliojančia. Kadangi byloje nebuvo nustatyta pagrindų pripažinti sutartį niekine, todėl teismas negalėjo jos vertinti kaip patikimo ar nepatikimo įrodymo, nesivadovauti šalims privalomu (įstatymo galią joms turinčiu) sutarties turiniu ar paneigti šios sutarties sukeliamų teisinių padarinių, turinčių esminės reikšmės vertinant AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimus.
18. Nurodo, kad UAB „IC Logistics“ pozicija, jog ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nepaneigta. Be to, nei ieškovė, nei teismas I. C. į bylą neįtraukė, jos nuomonės byloje neišklausė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad I. C. atsisakė ieškovei atlyginti jos patirtus nuostolius.
19. Tvirtina, kad, nebūdamas UAB „IC Logistics“ ir I. C. sudarytos sutarties šalimi, trečiasis asmuo negalėjo žinoti šios sutarties turinio. Teigia, kad trečiajam asmeniui buvo aktualu tik tai, kokius darbus jis turi pagal sutartį atlikti. Tai, kad šiuos darbus jis faktiškai atlikinėjo, byloje nėra ginčijama. Taip pat tai, kad šių darbų atlikimo paslaugą įsigijo ir už ją atsiskaitė ne UAB „IC Logistics“, o I. C., kuriai priklausanti transporto priemonė buvo trečiojo asmens naudota darbų atlikimui, byloje nėra paneigta. Nurodo, kad šios faktinės aplinkybės lemia tai, jog trečiojo asmens subjektyvūs paaiškinimai apie tai, kieno naudai, kieno nurodymais ir kokiu pagrindu jis dirbo, yra tik jo nuomonė, kuri prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl S. G. paaiškinimai neturi jokios įrodomosios teisinės reikšmės byloje.
20. Teigia, kad 2017 m. liepos 24 d. paslaugų teikimo kontraktu – darbuotojo nuomos sutartimi, įrodė, kad nebuvo ir minėtos transporto priemonės naudotoja. Nurodo, kad UAB „IC Logistics“ tik suteikė sutartyje nurodytą paslaugą – sutartyje numatytą trečiojo asmens konkretų darbą pagal konkrečius kitos sutarties šalies nurodymus, kuriam atlikti kita sutarties šalis įsipareigojo suteikti ir suteikė darbines priemones – nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, taip pat prisiėmė atsakomybę už trečiojo asmens padarytą žalą tretiesiems asmenims. Tvirtina, kad bendrovė neperėmė ir negalėjo perimti atsakomybės dėl trečiojo asmens padarytos žalos atlyginimo, tokią atsakomybę prisiėmė kita sutarties šalis. Tai reiškia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė buvo transporto priemonės naudotoja, buvo paneigta ta pačia sutartimi, kuri yra teisėta ir galiojanti. Be to, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, kuria rėmėsi ieškovė, atsakomybė atlyginti trečiojo asmens padarytą žalą taip pat tenka minėtos sutarties kitai šaliai. Nurodo, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis nežinojo, kam priklausė minėta transporto priemonė, nežinojo, kas konkrečiai jam liepė važiuoti, policijos pareigūnams niekada neteigė, kad UAB „IC Logistics“ buvo savininkė, niekas jam nemokėjo už šį darbą. Teigia, kad tai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė nebuvo nei minėtos transporto priemonės savininkė, nei jos valdytoja ar naudotoja, to iš esmės nepripažino ir teismas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas laikė ieškovę, turinčią reikalavimo teisę į atsakovę, ir tuo labiau, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškinį tenkino. Nesant ieškovės reikalavimo teisės į UAB „IC Logistics“, ieškinys turi būti atmestas.
21. Nurodo, kad teismas nesiaiškino ieškovės prašomų priteisti palūkanų sumos susidarymo esminės aplinkybės, tai, jog ieškovė į teismą nesikreipė beveik metus. Tvirtina, kad procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog jei ieškovė būtų laiku ir tinkamai realizavusi savo reikalavimo teisę, tikėtina, kad palūkanos iš viso nebūtų susidariusios. Teigia, kad sąmoningas ieškovės neveikimas nepagrįstai delsiant kreiptis į teismą, sudarė pagrindą dirbtinai didinti nuostolius palūkanų forma, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė tinkamai realizavo savo kreipimąsi į teismą. Nurodo, kad teismo sprendimas priteisti susidariusias palūkanas pilna apimtimi prieštarauja palūkanų esmei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Tvirtina, kad apeliantės UAB „IC Logistics“, teiginiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, trečiojo asmens liudijimui, todėl laikytina, jog taip atsakovė siekia suklaidinti teismą. Teigia, kad trečiasis asmuo S. G. nebuvo laikinai įdarbintas, kad galėtų dirbti I. C. naudai, t. y. trečiojo asmens su I. C. nesiejo jokie teisiniai santykiai, įskaitant ir civilinius sutartinius. Be to, I. C. nedavė jokių nurodymų trečiajam asmeniui ir neorganizavo viso darbo proceso nuo pradžios iki pabaigos.
24. Teigia, kad teismo sprendimas I. C. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad vien tai, jog atsakovė su I. C. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, nereiškia, kad I. C. turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes sutartis nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštais reikalavimais.
25. Tvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę reikalauti kompensacinių palūkanų, nes po pretenzijos pateikimo atsakovė žalos neatlygino. Be to, nėra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl turi teisę reikalauti kompensacinių palūkanų visu laikotarpiu iki ieškinio senaties termino pabaigos arba kol pateikiamas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „IC Logistics“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas dėl žalos, padarytos trečiajam asmeniui einant darbo pareigas, o atsakovei UAB „IC Logistics“ esant didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant atsakovės UAB „IC Logistics“ darbuotojo (byloje trečiojo asmens) S. G. valios išraiškos sudaryti civilinę ar darbo sutartį su I. C., nėra pagrindo UAB „IC Logistics“ pateiktą 2017 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „IC Logistics“ išnuomojo savo darbuotoją S. G., pripažinti kaip teisėtą ir galiojančią civilinę ar laikinąją darbo sutartį. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas (Paslaugų teikimo sutartis) nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepašalina atsakovės atsakomybės. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovei padaryta žala yra trečiojo asmens, tuo metu atsakovės, kurios veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu (krovinių (automobilių) gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais, į užsienį), darbuotojo neteisėtos veikos padarinys. Teismas sprendė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) tretiesiems asmenims, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės UAB „IC Logistics“. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti bendrovę atsakinga pagal pareikštą ieškovės reikalavimą, kai neginčytinai įrodė, jog ji nagrinėjamu atveju neatsako dėl trečiojo asmens 2017 m. liepos 26 d. autoįvykio metu padarytos žalos, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turi būti panaikintas, o ieškovės ieškinys – atmestas kaip neįrodytas.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, tinkamai nustatė faktinį ginčo pagrindą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, priešingai apeliantės argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad aktualios materialinės teisės normos aiškintos bei pritaikytos netinkamai ir dėl to skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
30. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami vadovaujantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu.
31. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Dėl paminėto, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė UAB „IC Logistics“ teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio laikotarpiu trečiasis asmuo S. G. atliko darbą UAB „IC Logistics“ sudarytos civilinės sutarties su kitu asmeniu – I. C. pagrindu, veikdamas pagal šio asmens (I. C.) nurodymus, jo kontroliuojamas ir naudodamasis jo suteiktomis darbinėmis priemonėmis, įskaitant ir transporto priemone, naudota sukeliant eismo įvykį, I. C. prisiėmus riziką dėl darbuotojo padarytos žalos trečiosioms šalims avarijų ar incidentų atveju atlyginimo.
33. Iš pirmosios instancijos teismui atsakovės UAB „IC Logistics“ pateiktos 2017 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutarties 6 punkto matyti, kad „klientas organizuoja visą darbo procesą nuo pradžios iki pabaigos“. Taigi pagal šią sutartį tik I. C. galėjo duoti nurodymus trečiajam asmeniui St. G., tačiau byloje nustatyta, kad I. C. neatliko jokios priežiūros, nedavė jokių nurodymų ir nevadovavo trečiajam asmeniui, t. y. neorganizavo darbo proceso nuo pradžios iki pabaigos. Apeliantė savo teiginiui pagrįsti, jog I. C. teikė nurodymus ir organizavo visą procesą, neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
34. Byloje neginčijamai nustatyta, kad trečiasis asmuo S. G. darbo teisiniais santykiais buvo susijęs su atsakove UAB „IC Logistics“, nes įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) ir jam buvo duodami tik atsakovės darbuotojų žodiniai pavedimai vykti pargabenti transporto priemones, sumokant papildomą atlygį. S. G. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju jis atsakovės vadybininko žodiniu pavedimu, už pažadėtą papildomą atlygį sutiko ir vyko su kitais įmonės darbuotojais į Estiją pargabenti transporto priemonių. Byloje nustatyta, kad apie tai, jog jis, kaip UAB „IC Logistics“ darbuotojas, vairuos sunkvežimį, transportuos krovinį, t. y. teiks darbines paslaugas kitam asmeniui, jam nebuvo žinoma, S. G. teismui nurodė, kad I. C. nepažinojo, jam nurodymus dėl transporto priemonės atgabenimo davė tik atsakovės atsakingi darbuotojai ir jokios sutartys tarp jo bei I. C. nebuvo sudarytos. Be to, byloje nustatyta, kad ir tarp atsakovės bei trečiojo asmens nėra jokių susitarimų, t. y., kad trečiasis asmuo S. G. būtų davęs sutikimą būti laikinai įdarbintu pas kitą asmenį, I. C. vadovaujamam atlikti tam tikrą darbą (vairuoti transporto priemonę, pervežti krovinį ir kt.). Konstatuotina, kad pagal Paslaugų teikimo sutartį trečiojo asmens S. G. su I. C. nesiejo jokiais teisiniai santykiai, nes I. C. neatliko jokių darbo organizavimo veiksmų, nedavė jokių nurodymų trečiajam asmeniui, neorganizavo viso darbo proceso, tokius nurodymus St. G. davė atsakovės darbuotojai, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyti trejopo pobūdžio teisiniai santykiai, būdingi laikinajai darbo sutarčiai (DK 72 straipsnis), dėl ko I. C. atžvilgiu nekyla atsakomybė už trečiojo asmens S. G. padarytą žalą. Įvertintina aplinkybė, kad byloje nėra ir duomenų, jog I. C. atsakovės darbuotojams būtų pavedusi atlikti už ją kokius nors veiksmus, teikiant nurodymus trečiajam asmeniui bei organizuojant darbo procesą. Apeliantės teiginiai, kad konkretus krovinys buvo gabenamas I. C. priklausančia transporto priemone, konkrečiu maršrutu ir konkrečiu laiku nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad I. C. davė St. G. nurodymus bei organizavo visą darbo procesą.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktos Paslaugų teikimo sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad ji nėra ir civilinė sutartis, nes atsakovė neįrodė, kad savo darbuotojo S. G. buvo įgaliota jo vardu sudaryti civilinę sutartį su I. C., o pats S. G. jokios civilinės sutarties su I. C. nėra sudaręs. Kadangi trečiojo asmens ir I. C. nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad I. C. atsakomybė dėl S. G. padarytos žalos, jam atliekant sunkvežimio vairavimo ir krovinio transportavimo darbus, yra Paslaugų teikimo sutarties tarp atsakovės ir I. C. sukurtų teisinių santykių sukelti teisiniai padariniai.
36. Nors apeliantė teigia, kad su I. C. buvo sudarytas UAB „IC Logistics“ darbuotojo nuomos kontraktas, kuriuo buvo išnuomotas tik trečiojo asmens darbas I. C. poreikiams, kuri už tai atsilygino, o sutartis buvo vykdoma, tačiau teismui nepateikti jokie duomenys, kad apie sudarytą sutartį ir galimas to pasekmes buvo žinoma trečiajam asmeniui, nes konkretų darbą turėjo atlikti jis, o ne bendrovė.
37. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime, būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba, kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
38. Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nėra teisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismo atliktas Paslaugų teikimo sutarties vertinimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, nes prieštarauja pamatiniams sutarčių sudarymo ir galiojimo principams. Priešingai, teismas pagrįstai vertino 2017 m. liepos 24 d. Paslaugų teikimo sutartį, kuri į bylą buvo pateikta atsakovės kaip įrodymas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, o toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-95/2012; Nr. e3K-7-244-695/2017). Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Paslaugų teikimo sutartis nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui St. G. jokių teisinių pasekmių nesukuria, o I. C. nėra atsakinga už trečiojo asmens sukeltą žalą, nes, kaip minėta, šių šalių nesieja jokie teisiniai santykiai pagal šią sutartį. Iš Paslaugų teikimo sutarties kylančios teisės ir pareigos yra susijusios konkrečiai tik su apeliante ir I. C., todėl sutartis nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir teismui nebuvo pagrindo ją pripažinti negaliojančia, t. y. aiškintis kada minėta sutartis sudaryta ar ji nėra tariama, ar nėra sudaryta siekiant išvengti atsakovės atsakomybės pagal pareikštą ieškinį ir kt..
39. Atmestini apeliantės teiginiai, kad I. C. turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė į bylą įtraukti minėto asmens. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovė su I. C. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, taip pat nėra pagrindas jos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes byloje nustatyta, jog I. C. nėra tiesiogiai susijusi nei su nagrinėjama byla, nei su ieškovės keliamais reikalavimais. Kaip minėta, trečiasis asmuo nėra Paslaugų teikimo sutarties šalis, su juo I. C. nesiejo nei laikino įdarbinimo, nei civiliniai santykiai, todėl I. C. pagal šią sutartį nėra atsakinga už trečiojo asmens S. G. sukeltą žalą.
40. Apeliantė UAB „IC Logistics“ nurodo, kad nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei savininkė, nei valdytoja ar naudotoja, ką teismo posėdžio metu esą patvirtino trečiasis asmuo, nurodydamas, kad jis nežinojo kam priklausė transporto priemonė, nežinojo, kas konkrečiai jam liepė važiuoti, policijos pareigūnams niekada neteigė, kad atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, todėl įmonė nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą. Kaip minėta, trečiasis asmuo buvo atsakovės darbuotojas ir UAB „IC Logistics“ darbuotojų žodiniu pavedimu vyko pargabenti transporto priemonių už papildomą atlygį. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) autovežis, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jungtinės Karalystės buvo išregistruota 2017 m. liepos 21 d. ir ilgalaikio eksporto pažymėjime nauja savininke nurodoma I. C.. Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad duodamas paaiškinimus dėl eismo įvykio policijos darbuotojams S. G. paaiškino, kad „2017 m. liepos 25 d., darbovietei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Estiją, išvažiuodamas automobilyje patikrino dokumentaciją kur buvo padėtas ir minėto automobilio draudimo liudijimas. Koks tiksliai draudimas buvo neatsimena“. Minėti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė naudojosi transporto priemone ir įvykio metu buvo jos valdytoja. Tai, kas bylos metu trečiasis asmuo nurodė, jog nežinojo kam priklausė transporto priemonė, nepaneigia, kad autovežiu naudojosi apeliantė.
41. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. G. paaiškino, jog tiek jo vairuota transporto priemonė, tiek ant jos buvę automobiliai buvo apgadinti eismo įvykio metu, todėl nugabenti į atsakovės vadybininko G. R. įmonę, kuri prekiauja automobilių dalimis ir parduoti. UAB „IC Logistics“ nepaneigė trečiojo asmens parodymų ir nepateikė jokių įrodymų, jog I. C. būtų reiškusi pretenzijas dėl žalos atlyginimo už sugadintas transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, o ne I. C., valdė, naudojosi ir rūpinosi (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė, kaip šios transporto priemonės valdytoja, yra atsakinga už žalą, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens paaiškinimai neturi jokios įrodomosios teisinės reikšmės byloje, vertintini kritiškai.
42. Nustatyta, kad galiojusio TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis nustatė, jog transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonė negali būti naudojama. Byloje nepaneigta, kad apeliantė UAB „IC Logistics“ naudojosi transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pagal įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį, transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala yra padaryta trečiajam asmeniui einant darbines pareigas, kas reiškia, kad atsakovė UAB „IC Logistics“, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalo atlyginti už trečiojo asmens naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Dėl paminėtų motyvų atmestini ir apeliantės teiginiai, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad su autoįvykio metu apgadintų transporto priemonių valdytojais AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi savanoriškojo draudimo sutartis, pagal kurias tretiesiems asmenims buvo išmokėtos draudimo išmokos. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 11 dalimi, draudimo įmonei (ieškovei) patenkinus nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriškojo draudimo sutartį, ji negali reikalauti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų, todėl apeliantės teiginiai, kad Draudikų biuras turi atlyginti padarytą žalą vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, o ne kiti asmenys, yra padengusi trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, todėl vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, t.y., atsakovės.
44. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti susidariusias palūkanas pilna apimtimi, prieštarauja palūkanų esmei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovė į teismą nesikreipė beveik metus. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „IC Logistics“ žinojo apie eismo įvykį, nereagavo į siunčiamus raginimus ir tuo vengė atlyginti žalą, todėl prisiėmė ir riziką dėl palūkanų mokėjimo.
45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patyrė 280 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės UAB „IC Logistics“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“ (įmonės kodas 300636663) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) naudai 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.