Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1992-01-12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1994-06-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 2 d., 146 str. 1 d., 16 str. 146 str. 3 d., 250 str. 1 d., 16 str. 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 42 str., 43 str. 4 metams laisvės atėmimo;1996-02-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 4 d. 6 m. laisvės atėmimo;2000-12-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 43 str. 1 metams laisvės atėmimo;2001-01-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 3 d., 42 str., 43 str. 4 metams laisvės atėmimo;2003-06-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str., 64 str. 1 metams 10 mėn. laisvės atėmimo;2005-01-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK LR BK 178 str. 2 d., 241 str. 1 d., 63 str., 64 str. 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;2007-09-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 15 parų arešto;2008-02-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 2 MGL bauda (260 Lt);2008-06-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 metams laisvės atėmimo;2010-01-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 15 parų arešto;2010-10-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2011-01-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo,2011-07-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo,2014-09-23 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas galutinė bausmė paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, įskaityta 1 para praleista laikinajame sulaikyme.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., turėdamas tyčią užvaldyti svetimą turtą, 2013-07-28 apie 19.30 val., atidaręs neužrakintus vartus, pateko į aptvertą UAB „Vileka“ priklausančią teritoriją, esančią adresu Metalo g. 19, Vilniuje, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į minėtoje teritorijoje esantį angarą, pamatęs jame stovintį automobilį IVECO 29L9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie minėto automobilio ir atidarė neužrakintas vairuotojo dureles, įsėdo į vairuotojo vietą, automobilyje buvusiais raktais užvedė variklį ir automobiliu juo išvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB „VILEKA“ priklausantį automobilį IVECO 29L9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 500 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Vileka“ 7 500 Lt žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. N. paaiškino, kad pareikštą kaltinimą suprato, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažįsta, kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad S. Dariaus ir S. Girėno, Vilniuje, gatvėje įlindo į angarą, įsėdo į jame esantį automobilį. Automobilyje buvo palikti rakteliai, dokumentai. Tuomet kilo idėja pavogti automobilį. Išvažiavo tikslu pasivažinėti. Pavažiavo pora šimtų metrų. Į prokuroro klausimus atsakė, kad į angarą ėjo, nes pamatė atrakintus vartus. Atėjo su tikslu į angarą ką nors pavogti, pavogė automobilį. Taip pat nurodo, kad jis nekaltas dėl to, kad policija nepranešė savininkams, kur yra jų mašina. Toks ieškinys yra nesąmoningas. V. N. nieko nesudaužė, nelaužė. Žalos mašinai nepadarė. Jis nekaltas, kad ji stovėjo ir rūdijo. Turėjo pareigūnai iš karto pranešti apie automobilio buvimo vietą. Nurodė, kad yra 16 kartų teistas, paskutinį kartą prieš pusę metų. Įsiskolinęs apie 30 tūkstančių.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo UAB „Vileka“ atstovas M. Ž. palaikė pareikštą ieškinį – 12,601, 15 Lt baudžamojoje byloje (b. l. 50,58). Jis paaiškino, kad nežinojo, kad automobilis stovi aikštelėje. Manė, kad automobilio apskritai nebeatgaus. Padavė pareiškimą dėl automobilio trečią dieną po vagystės. Civilinį ieškinį pareiškė, nes tokius nuostolius patyrė. Neturėjo automobilio visus metus. Reikėjo nuomoti kitą. Sumokėjo už automobilio stovėjimą aikštelėje. Sąskaitą už aikštelę sumokėjo vėliau, todėl ieškinyje sumos nėra. Taip pat yra policijos pranešimas, kad automobilis nerastas ir tyrimas stabdomas. Tik po metų paskambino iš policijos ir pranešė, kad automobilis atsirado. Į prokuroro klausimus atsakė, kad automobilio vertė yra 7 500 Lt. Automobilio jie neremontavo. Jis dabar jau yra surūdijęs ir neaišku, ar dar gali būti naudojamas (b.l. 206, 207).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatomis byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas pagrindžia ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. N. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad prieš metus, rodos liepos mėnesį, tai galėjo būti liepos 28 diena, apie 19.00-20 val. jis buvo čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėnų g., Vilniuje. Išėjęs iš taboro, V. N. nuėjo link netoliese esančios aptvertos teritorijos, nes norėjo ten paieškoti spalvoto metalo, kurį galima būtų priduoti į metalo supirktuvę ir gauti pinigų. Ši teritorija buvo, rodos, Metalo g, Vilniuje. Šį teritorija buvo aptverta, tačiau jos vartai buvo tik uždaryti, bet neužrakinti. Jokių žmonių (sargų) šioje teritorijoje nebuvo. V. N. atidaręs vartus įėjo į šią teritoriją, kurioje buvo angaras. Jo pagrindinės didelės durys (vartai) buvo užrakintos, šone esančios mažos durys buvo taip pat užrakintos. Apėjęs minėtą angarą, jo šone V. N. pastebėjo plyšį, kuriame trūko vienos lentos. V. N. sugebėjo pro minėtą plyšį įlįsti į angaro vidų. Jame žmonių nebuvo, angaro durys iš vidaus buvo uždarytos sklęste. Pačiame angare jokių jį dominančių daiktų (metalo) nebuvo, o tik stovėjo baltos spalvos autobusiukas IVECO. Patraukęs vairuotojo durelių rankeną, durelės atsidarė, ant priekinės panelės V. N. pamatė gulinčius automobilio raktus, rodos ten pat gulėjo ir automobilio dokumentai. Tada V. N. nusprendė šiuo automobiliu nuvažiuoti kur nors toliau ir paieškoti spalvoto metalo. Vairuoti automobilį V. N. moka, tačiau teisių neturi. Jokių daiktų iš šio angaro jis neėmė. Rodos, šiame automobilyje buvo kažkokie daiktai, bet kokie būtent jis nepamena. Tada V. N. iš vidaus atidarė šio angaro duris (vartus) ir pro juos išvažiavo iš angaro, o po to atidaręs vartus išvažiavo iš minėtos teritorijos ir nuvažiavo link miesto. V. N. pravažiavęs apie 300 metrų nuo minėtos teritorijos jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie vykdė patikrinimą. V. N. pateikė policijos pareigūnams automobilyje buvusius dokumentus. Apie tai, kad minėtą automobilį jis pavogė, policijos pareigūnams nieko nesakė. Kada pareigūnai patikrino visus pateiktus dokumentus, nustatė, kad V. N. neturi teisių vairuoti šio automobilio, todėl jie nusprendė minėtą automobilį paimti. V. N. buvo nugabentas į oro uoste esantį policijos poskyrį, kur buvo surašytas administracinio teisinės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neturint vairuotojo teisių, o automobilis buvo nugabentas į saugomą aikštelę. Po kurio laiko V. N. į namus atėjo teismo sprendimas, kad dėl minėto vairavimo nubaustas pinigine bauda (b.l. 107-109, 118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. paaiškino, kad jis dirba UAB „VILEKA“ administratoriumi. Minėtai bendrovei priklauso automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra naudojamas jos darbui. Minėtas automobilis laikomas šios bendrovės angare, esančiame adresu Metalo g. 19, Vilniuje. Angaras yra rakinamas pakabinama spyna. Dažniausiai minėtu automobiliu naudojosi darbų valdovas D. Č., tačiau kartais juo naudojasi ir kiti bendrovės darbuotojai. Raktai nuo angaro visada kabo cecho patalpoje, kuri darbo metu yra atidaryta. Šio automobilio raktai ir dokumentai buvo pačiame automobilyje. 2013-07-31 apie 9.30 val. atrakinus minėtą angarą buvo pastebėta, kad iš jo dingo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad minėto automobilio niekas iš darbuotojų neėmė, apie šį įvykį buvo pranešta policijai. Angaro vartai ir spyna nesugadinti, jokių pažeidimų nebuvo aptikta. Bendrovės teritorija yra aptverta, tačiau vartai nėra rakinami (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. paaiškino, kad jis dirba UAB „VILEKA“ statybų darbų vadovu. Minėta įmonė užsiima statybos darbais, susijusiais su natūraliu akmeniu. Šios įmonės teritorija yra adresu Metalo g. 19, Vilniuje. Šioje teritorijoje yra medinis angaras, darbo cechas ir statybinis vagonėlis, kurie yra rakinami. Teritorija aptverta, tačiau nesaugoma ir nerakinama. Šios bendrovės vardu yra registruotas automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas įmonės veiklai. Minėtas krovininis automobilis IVECO laikomas minėtos bendrovės angare. Šio automobilio raktai ir dokumentai buvo laikomi pačiame automobilyje, kad būtų patogiau juo naudotis, nes šiuo automobiliu galėjo naudotis dalis darbuotojų. Angaras yra rakinamas pakabinama spyna, o raktai nuo jo laikomi šalia esančiame darbo ceche. Šiame ceche dirba bendrovės darbuotojai. Raktai nuo angaro yra lengvai prienami. Automobiliu naudojosi tik šios bendrovės darbuotojai. Jokių problemų dėl minėto automobilio naudojimosi nebuvo, kam reikėjo tas pasinaudodavo juo ir grąžindavo į vietą. Kadangi nei pirmadienį 2013-07-29, nei antradienį 2013-07-30, nereikėjo automobilio IVECO, tai į angarą D. Č. net nebuvo nuėjęs ir nežino ar tomis dienomis minėtas automobilis dar tebebuvo angare. Tačiau 2013-07-31 ryte apie 9.30 val. atidaręs angaro duris D. Č. pamatė, kad jame nėra automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasidomėjęs pas kitus darbuotojus, ar kas nepaėmė minėto automobilio, įsitikino, kad niekas nežino kur yra minėtas automobilis. Jis suprato, kad automobilis buvo pavogtas ir apie tai buvo pranešta policijai. Angaro spyna nebuvo pažeista ir atsirakino raktu. Minėtame automobilyje jokių vertingų daiktų nebuvo. Cecho, kuriame buvo angaro raktas, durys ir spyna taip pat buvo be jokių pažeidimų. Nei iš angaro, nei iš cecho jokie daiktai nedingo (b.l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. T. paaiškino, kad G. T. kartu su patruliu T. V. pagal numatytą darbo grafiką dirbo laikotarpiu nuo 2013-07-28 19 val. iki 2013-07-29 07.00 val. Apie 20.00 val. jie tarnybiniu automobiliu vykdė patikrinimą asmenų ir transporto priemonių, vykstančių iš ir į čigonų taborą, esantį adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje. Patikrinimas buvo vykdomas netoli pastato, esančio Motorų g. 3, Vilniuje. Patikrinimo metu jie pastebėjo, kad iš Metalo g. išvažiavo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvyko link Meistrų g, o po to pasuko į Motorų g. Pagal šio automobilio važiavimo kryptį galima buvo numanyti, kad jis važiuoja link čigonų taboro. Tada buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį ir jo vairuotoją. Tarnybiniu automobiliu jie vyko šiam automobiliui iš paskos ir tarnybinio automobilio švyturėlių pagalba nurodė jam sustoti. Automobiliui sustojus jiedu su patruliu T. V. priėjo prie minėto automobilio, kuriame sėdėjo tik vienas vairuotojas. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti savo asmens ir minėto automobilio dokumentus. Vairuotojas paaiškino, kad asmens dokumento su savimi neturi ir prisistatė V. N., gim. 1975 m. Šis asmuo jau buvo pažįstamas pagal darbo pobūdį, t.y. jis jau ir ankščiau sulaikytas ir pristatytas į oro uosto poskyrį. V. N. pateikė minėto automobilio dokumentus ir paaiškino, jog tai yra jo tėvo darbinis automobilis. V. N. sveikatos būklė jokio įtarimo nesukėlė, tačiau vairavo transporto priemonę neturėdamas teisų jos vairuoti. Patikrinus minėtą automobilį, jokių duomenų apie šio automobilio paiešką užfiksuota nebuvo. V. N. paaiškino, kad minėto automobilio atsiimti tėvas dabar negalės, kadangi yra girtas. Kadangi buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas V. N. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto poskyrį, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į saugomą aikštelę (b.l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. davė analogiškus parodymus kaip ir G. T. (b.l. 89-90).

V. N. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad V. N. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, iš kurios pagrobė automobilį IVECO 29L9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 110-114).

Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A21.6-9710-118/2013 protokole nurodyta, kad 2013-07-28 20.00 val. Vilniaus aps. Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto poskyrio patruliai sulaikė automobilį IVECO 29L9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. N. neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. 2013-07-28 tarnybiniame pranešime Vilniaus aps. Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto poskyrio patruliai nurodė minėto automobilio sulaikymo aplinkybes. 2013-09-23 priimta teismo nutarimu V. N. buvo nubaustas už administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta 1000 Lt bauda (b.l. 65-86).

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 297/2006). Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad va­gys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 297/2006).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje vagysčių ir plėšimo baudžiamosiose bylose pateikiamos patalpos, saugyklos (įrenginio) bei saugomos teritorijos (apibrėžto žemės ar vandens ploto) definicijos – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2009). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Taigi, pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-824/2006). Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Vadinasi, teismas, inkriminuodamas įsibrovimo į patalpą požymį, turi nustatyti: 1) kaltininko tikslą, susiformavusį prieš patenkant į patalpą, užvaldyti svetimą turtą; 2) patekimą į patalpą prieš savininko ar kito teisėto turto valdytojo valią arba be jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526/2007).

Automobiliu laikoma bet kokia transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos, taip pat savadarbės transporto priemonės, nustatyta tvarka neįregistruotos valstybės registre kaip automobiliai, bei transporto priemonės, išregistruotos baigus jas eksploatuoti ir akivaizdžiai netinkamos eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52; „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika. 2005, 23, 16 p.).

Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinktais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais, nustatyta, kad V. N. 2013-07-28 apie 19.30 val. (b.l. 107-109, 118-119) įėjo į aptvertą, UAB „Vileka“ priklausančią, teritoriją, esančią Metalo g. 19, Vilniuje, pro uždarytus, tačiau neužrakintus, nerakinamus (b.l. 24-25) vartus (b.l. 107-109, 118-119) tikslu ką nors (pvz., spalvotojo metalo (b.l. 107-109, 118-119)) pavogti (b.l. 107-109, 118-119). Šioje nesaugojamoje ir nerakinamoje (b.l. 24-25) teritorijoje yra medinis angaras - uždara erdvė, statinys, turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms dirbti, materialinėms vertybėms laikyti, kuris yra rakinamas pakabinama spyna (b.l. 18, 24-25), t.y. medinis angaras yra vieta, į kurią pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Į šį medinį angarą V. N., suvokdamas, kad pašalinių asmenų patekimas į jį yra draudžiamas ar ribojamas, kadangi matė, jog jo pagrindinės didelės durys (vartai) buvo užrakintos, šone esančios mažos durys buvo taip pat užrakintos (b.l. 107-109, 118-119), atvirai, t.y. kai jokių žmonių (sargų) nei šioje teritorijoje, nei angare nebuvo (b.l. 107-109, 118-119), pro angaro plyšį neteisėtai pateko (įsibrovė) (b.l. 107-109, 118-119). Darytina išvada, jog V. N. ne laisvai, atvirai, neteisėtai pateko (įsibrovė) į patalpą (uždarą erdvę, statinį, turintį stogą ir specialų įėjimą, skirtą žmonėms dirbti, materialinėms vertybėms laikyti, kuris yra rakinamas, t.y. į vietą, į kurią pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas). Po šio veiksmo (įsibrovimo) V. N. minėtame mediniame angare (b.l. 24-25, 110-114) pamatė baltos spalvos automobilį IVECO 29L9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. transporto priemonę, skirtą važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones, kuriuo naudojasi dalis UAB „Vileka“ darbuotojų (b.l. 18, 24-25), įsėdo į jį, patraukė šio automobilio vairuotojo durų rankeną, atidarė šio automobilio dureles, ant priekinės automobilio panelės pamatė gulinčius automobilio raktus (b.l. 107-109, 118-119), įsėdo į automobilį (b.l. 205, 206). Tuomet automobilyje buvusiais raktais užvedė variklį, atidarė neužrakintus vartus ir pro juos išvažiavo iš angaro, o po to atidaręs vartus išvažiavo iš minėtos teritorijos ir nuvažiavo link miesto (b.l. 107-109, 118-119). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp savininko (UAB „Vileka“ („Šios bendrovės vardu yra registruotas automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas įmonės veiklai“)) ir asmens (V. N.) buvo nusistovėjusi praktika, leidžianti V. N. naudotis šiuo automobiliu UAB „Vileka“ atstovui sutikus, tačiau UAB „Vileka“ atstovui nežinant. Atsižvelgiant į V. N. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog jam pamačius raktelius, dokumentus, jam kilo idėja pavogti automobilį (b.l. 205, 206), taip pat į jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog jis mediniame angare buvo, nes norėjo ką nors (pvz., spalvotojo metalo (b.l. 107-109, 118-119)) pavogti (b.l. 107-109, 118-119), darytina išvada, jog jis automobilį siekė pasisavinti (už­val­dyti sve­ti­mą tur­tą, taip įgy­jant ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti juo pa­gal sa­vo va­lią, pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis). V. N. pravažiavo apie 300 metrų nuo minėtos UAB „Vileka“ priklausančios teritorijos ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie vykdė patikrinimą (b.l. 65-86, 87-88, 107-109, 118-119). V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 107-109, 118-119), tiek bylą nagrinėjant teisme (b.l. 205-206) prisipažino, jog pavogė automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, vertintina, jog V. N. už­val­dė sve­ti­mą tur­tą (automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip įgy­damas ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti (siekti, jog automobilis būtų V. N. žinioje), nau­do­tis automobilio naudingomis savybėmis ir dis­po­nuo­ti juo (nustatyti teisinę turto padėtį savininko valia). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. N. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. - V. N. įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, t.y. automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. N. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į įvykdyto nusikaltimo aplinkybes (V. N. ketino vogti spalvotąjį metalą ir jį parduoti, ieškojo įvairių būdų patekti į medinį angarą (b.l. 107-108, 118-119), nesugadino angaro vartų ir spynos, jokių pažeidimų nepadarė (b.l. 18), neėmė daiktų iš angaro, cecho (b.l. 24-25) ir automobilio (b.l. 107-108, 118-119), avarijų nesukėlė, tačiau po šio nusikaltimo įvykdymo padarė ir administracinį teisės pažeidimą, t.y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, už kurį buvo nubaustas 1000 Lt bauda (b.l. 65-86, 107-108, 118-119), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. N. – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas 15 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka (b.l. 127-131), taip pat ne kartą ir už ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą bei už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b.l. 131), atkreiptinas dėmesys, kad už ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą netrukus po 2013-07-28 (b.l. 131), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 131), nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, vartoja narkotines medžiagas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1845-851/2014), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 159-160), į narkologinę įskaitą įrašytas, tačiau, vadovaujantis teismo psichiatrijos specialisto išvada, jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 162, 165), įsiskolinęs 30 000 Lt (b.l. 107-108, 118-119), taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. N. skiriama galutinė subendrinta bausmė mažintina 1/3.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis V. N. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-06, 15:35 val. (b.l. 101), o paleistas 2014-08-07, 13:30 val. (viena para) (b. l. 115). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio matyti, kad V. N. iki šio nuosprendžio priėmimo 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Veiką, už kurią V. N. nuteistas šiuo nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, todėl teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. N., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrina su 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „Vileka“ pareiškė civilinį ieškinį V. N. (b.l. 42), UAB „Vileka“, atstovaujama M. Ž., pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 58). Kadangi, vadovaujantis LR CK 6.245 str. 1 d. „Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“, o civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.), vertintina, ar UAB „Vileka“ pareikštas civilinis ieškinys tenkina V. N. civilinės atsakomybės sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog V. N. atliko neteisėtus, priešingus teisei veiksmus, t.y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu UAB „Vileka“ atstovai nurodė, jog UAB „Vileka“ patyrė nuostolių: UAB „Vileka“ nuo automobilio pagrobimo dienos, t.y. nuo 2013-07-31, iki 2014-08-13 buvo priversta naudotis kitų įmonių transporto paslaugomis, dėl to UAB „Vileka“ patyrė 12 601, 15 Lt nuostolių, automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surūdijo, UAB „Vileka“ neturėjo automobilio visus metus, nuomavosi kitą, sumokėjo už automobilio stovėjimą aikštelėje. Civilinis ieškovas teigia, jog žala atsirado dėl V. N. neteisėtų veiksmų. Su šiuo civilinio ieškovo teiginiu negalima sutikti. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-749-555/2011 pažymėta, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, automobilio saugojimo išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai ((neveikimas). Tai taip pat reiškia, jog sprendžiant, ar automobilis buvo atiduotas teisėtam savininkui laiku, vertintinas pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai ((neveikimas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi, darytina išvada, kad V. N. neturėjo pareigos pranešti UAB „Vileka“ apie tai, kad automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomas aikštelėje. Kita vertus, net jeigu ir V. N. būtų pranešęs UAB „Vileka“ apie tai, kad automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomas aikštelėje, šis pranešimas nebūtų pagrindas UAB „Vileka“ pasiimti šį automobilį, tuo labiau, savo pasirinktu laiku, kadangi pagrindas pasiimti automobilį tokiais atvejais yra teisėtam automobilio savininkui ar valdytojui išduotas policijos nustatytos formos leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Taip pat pažymėtina, kad V. N. taip pat neturėjo pareigos ir negalėjo užtikrinti tinkamos saugomo aikštelėje automobilio techninės būklės, taip pat, kad ji nenuvertėtų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra V. N. civilinės atsakomybės taikymui būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - priežastinio ryšio tarp neteisėtų V. N. veiksmų ir UAB „Vileka“ patirtos žalos.

Iš byloje esančių duomenų (surašyto ATP protokolo, b. l. 68) akivaizdu, kad V. N. buvo policijos pareigūnų sustabdytas tą pačią dieną (2013-07-28), jam nepavyko toli nuvažiuoti nuo vietos, iš kurios jis pagrobė automobilį. Iš karto tą pačią dieną automobilis patalpintas į saugomą aikštelę (b. l. 69), o savininkams UAB „Vileka“ grąžintas tik 2014-08-13 (b. l. 42, 52). Akivaizdu, kad automobilis nebuvo per protingą terminą grąžintas UAB „Vileka“. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio žala, kurią nurodo civilinio ieškovo atstovas (nuo 2013-07-31, iki 2014-08-13 buvo priversta naudotis kitų įmonių transporto paslaugomis, dėl to UAB „Vileka“ patyrė 12 601, 15 Lt nuostolių) negali būti siejama priežastiniu ryšiu su kaltinamojo V. N. įvykdytais nusikalstamais veiksmais. Šioje byloje galėtų būti reiškiamas ieškinys dėl automobilio saugojimo patirtų išlaidų, tačiau irgi tik už protingą laikotarpį, šioje dalyje civilinis ieškinys nereiškiamas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta UAB „Vileka“ civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str., 178 str. 2 d., baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 273 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., V. N. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir nustatyti V. N. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., įskaityti į bausmę V. N. atliktą ir įskaitytą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Įskaityti į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-06, 15:35 val. iki 2014-08-07, 13:30 (vieną parą).

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią V. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „Vileka“ civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.