Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal 180 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 38 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 8 d., apie 17.30 val., Kauno r. kartu su M. R. įsibrovę į L. B. gyvenamąjį namą pagrobė 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony EricssonT610“ ir SIM kortelių – 10 Lt vertės „Tele-2 Pildyk“ bei 5 Lt vertės „Bitės GSM Labas“; taip nukentėjusiajai L. B. padarė 215 Lt turtinės žalos.

Be to, S. L. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. kovo 15 d. Kauno r., panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas tris smūgius ranka į pilvą ir krūtinę nepilnamečiui M. K., iš jo pagrobė 90 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8210“ ir SIM „Tele-2“ kortelę, kurios sąskaitoje buvo 14 Lt; taip nukentėjusiajam M. K. padarė 104 Lt turtinės žalos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: darant nusikalstamą veiką kasatoriaus vaidmuo buvo antraeilis (tai patvirtino ir vykdymo bendrininkas M. R.); S. L. užėjimas į L. B. butą buvo netinkamai įvertintas kaip įsibrovimas, nes jis prieš įeidamas pasibeldęs ir tik išgirdęs nukentėjusiosios motinos leidimą užeiti, įėjęs į namo vidų; į L. B. gyvenamąją patalpą ėjo norėdamas pasiskolinti iš jos pinigų. Iš liudytojų parodymų byloje, anot kasatoriaus, aišku tik tai, kad jis buvo įvykio vietoje, tačiau to, kad jis buvo susitaręs vogti, liudytojai nepatvirtina. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad teismai neįvertino, jog jis su nukentėjusiąja L. B. draugauja, pas ją dažnai lankydavosi, nieko iš jos namų niekada nebuvo pavogęs. Taip pat nuteistasis S. L. nurodo, kad teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius teigia gyvenantis su 81 metų amžiaus silpnos sveikatos močiute, kuriai būtina rūpyba, o jam atliekant realią laivės atėmimo bausmę, jos nebūtų kam prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde nuteistasis S. L. išdėsto analogiškus apeliaciniam skundui argumentus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai dėl jų pasisakė, priimdamas 2007 m. sausio 30 d. nutartį.

Nuteistasis S. L. kasaciniame skunde pirmiausia ginčija jo padarytos veikos teismų atliktą teisinį įvertinimą. BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs požymiai, bent vieno iš jų konstatavimo pakanka svetimo turto pagrobimą kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasatoriaus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija): 1) įsibrovimas į patalpą; 2) įsibrovimas į saugyklą; 3) įsibrovimas į saugomą teritoriją; 4) automobilio pagrobimas; 5) kišenvagystė. S. L. buvo inkriminuotas svetimo turto – L. B. priklausančio 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Sony EricssonT610“ ir SIM kortelių – 10 Lt vertės „Tele-2 Pildyk“ ir 5 Lt vertės „Bitės GSM Labas“ – pagrobimas, įsibrovus į patalpą – L. B. gyvenamąjį namą. Teismų praktikoje įsibrovimu laikoma patekimas į patalpą prieš savininko valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą. Todėl šio kvalifikuojančio požymio nustatymas nepriklauso nuo įsibrovimo būdų, kurie gali būti labai įvairūs – durų išlaužimas, patekimas pro neužrakintas duris, pravirą langą, įėjimas į butą, apgaunant jo savininką dėl tikrojo patekimo į butą tikslo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2003, skelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 19). Kvalifikuojant nusikaltimą svarbu nustatyti tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27/2004). Vadinasi, teismas, inkriminuodamas įsibrovimo į patalpą požymį, turi nustatyti: 1) kaltininko tikslą, susiformavusį prieš patenkant į patalpą, užvaldyti svetimą turtą; 2) patekimą į patalpą prieš savininko ar kito teisėto turto valdytojo valią arba be jo valios. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje įsibrovimo požymį, lemiantį nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, konstatavo tik nustatęs svetimo turto pasisavinimo ir patekimo į L. B. gyvenamąją patalpą faktą; apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į kasatoriaus analogišką kasaciniame skunde išdėstytam argumentui dėl įsibrovimo į patalpą požymio nebuvimo jo veikoje, apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai atsižvelgė į abu įsibrovimui į patalpą konstatuoti būtinus aspektus. Kadangi įsibrovimu pripažįstamas tiek slaptas, tiek ir atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005), tad S. L. kartu su M. R. – be nukentėjusiosios L. B. sutikimo, jai nesant namie, nors namuose ir buvus nukentėjusiosios negalinčiai vaikščioti motinai (ši aplinkybė kasatoriui buvo žinoma), pro neužrakintas duris patekę į L. B. namo vidų, iš kambario, į kurį patenkama perėjus prieangį ir koridorių, pagrobė svetimą turtą; kasatoriaus pateiktą versiją apie tikslą iš L. B. pasiskolinti pinigų ir šio tikslo siekimą einant į jai priklausantį namą paneigė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pagrobęs L. B. mobiliojo ryšio telefoną jis beeidamas sutiko nukentėjusiąją, iš jos pinigų nesiskolino, taip pat nukentėjusiajai klausiant apie įvykdytą vagystę jos padarymą neigė. Kuris iš vykdymo bendrininkų paėmė iš kambario telefoną, kvalifikuotai vagystei konstatuoti reikšmės neturi: kiekvienam iš bendrininkų atlikus bent dalį nusikalstamos veikos, reglamentuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius atitinkančių veiksmų, veika jiems kvalifikuojama pagal tą straipsnį. M. R. paėmus telefoną, o kasatoriui jį išsinešus iš L. B. namo, abiem vykdymo bendrininkams įsibrovus į patalpą, teismų teisingai pripažinta, kad kasatorius atliko BK 178 straipsnio 2 dalies požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, taip pat pagrįstai pripažinta, kad darant nusikalstamą veiką ir vėliau slepiant nusikalstamos veikos dalyką nuteistojo S. L. veiksmų negalima laikyti antraeiliais. Tai, kad kasatorius buvo pažįstamas su nukentėjusiąja ir anksčiau iš jos nieko nebuvo pavogęs, neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui. Teismai savo išvadas dėl įsibrovimo į L. B. gyvenamąjį namą ir pagrobimo iš ten jai priklausančio turto grindė išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, prielaidomis savo procesinių sprendimų negrindė.

Pirmosios instancijos teismas, S. L. skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tiek bausmės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir subendrintos bausmės skyrimą. Aplinkybė, kad kasatoriaus močiutė yra senyvo amžiaus ir šis ja rūpinasi šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas švelninti kasatoriui paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir tenkinti jo prašymą dėl realios laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. L. kasacinį skundą atmesti.