Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuotas asmuo G. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Selezniovienė vykdo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0184/24/00202, pradėtą vykdyti pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-43-607/2022, dėl 26 627,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. Š. išieškotojui G. Š.; 2) vykdomąją bylą Nr. 0184/24/00230, pradėtą vykdyti pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-43-607/2022, dėl 72,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. Š. išieškotojui G. Š.; ir 3) vykdomąją bylą Nr. 0184/24/00231, pradėtą vykdyti pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-5454-607/2023, dėl 600 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. Š. išieškotojui G. Š.. 2024 m. sausio 20 d. antstolė patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti atliko pirminius vykdymo veiksmus: surašė patvarkymą Nr. S-24-184-895 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1J-1274. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje raginimas neturi būti siunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis), vykdomojoje byloje pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra: sudarytas turto arešto aktas Nr. S1 J-1278, patvarkymu Nr. S1J-1277 skolos išieškojimas nukreiptas į VSDFV lėšas, priimtas nurodymas nurašyti pinigines lėšas, skolininkė įpareigota pateikti informaciją, pristatyti areštuotą turtą apžiūrai, užklausti tretieji asmenys. Visi procesiniai vykdomosios bylos dokumentai CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nustatyta tvarka buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta, per AIS (antstolių informacinė sistema). 2024 m. sausio 25 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S1J-1470, kuriuo atsižvelgiant į faktinius vykdomųjų bylų duomenis, VĮ „Registrų centras“ savitarnos tinklalapyje išviešintą informaciją (atliktos vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paieškos rezultatus), nustatyta 2024 m. sausio 22 d. turto arešto aktu Nr. S1J-1278 areštuoto, skolininkei R. Š. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0.0625 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, bendras plotas 147.42 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė - 64 122,00 Eur, skolininkei išaiškinta teise patekti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bei teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis).

2024 m. sausio 31 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos R. Š. patikslintas skundas dėl antstolės S. Selezniovienės veiksmų, kuriuo prašoma: 1) sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0184/24/00202, Nr. 0184/24/00230 ir Nr. 0184/24/00231 vykdymą iki kol nebus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-4070-631/2024; 2) panaikinti pareiškėjos atžvilgiu taikomus disponavimo piniginėmis lėšomis bei disponavimo nekilnojamuoju turtu apribojimus, t. y. turto areštą, iki kol nebus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-4070-631/2024. Skundas grindžiamas tuo, jog 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėja pateikė skundą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams dėl Nacionalinės teismų administracijos 2023 m. spalio 26 d. rašto Nr. 4R-1477-(6. lMr), kurio išnagrinėjimas turi tiesioginį ryšį su šia vykdomąja byla, nes konstatavus teisėjos D. Ž. šališkumo faktą, pareiškėja turės galimybę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, dėl kurios ir kilo vykdomojoje byloje išieškoma prievolė. Pareiškėjos nuomone, proceso atnaujinimo galimybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai palankaus sprendimo priėmimas administracinėje byloje suteiktų galimybę pareiškėjai atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos antstolė vykdo, taigi pakeisti ir prievolės dydį, jos egzistavimo faktą ir (ar) kitas aplinkybes, turinčias nenuginčijamą įtaką tinkamam vykdymo procesui.

CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 626 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; 5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.

CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog net esant aplinkybėms, nurodytoms kaip fakultatyviosiomis vykdomosios bylos sustabdymui, tai nesudaro antstoliui pareigos sustabdyti vykdomąją bylą. Atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes ir pagrindą stabdyti vykdomąją bylą, minėtos teisės normos suteikia antstoliui teisę, tačiau ne pareigą tai padaryti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąsias bylas ir visus vykdymo veiksmus iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, tačiau teismas, įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą, pareiškėjos nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nei privalomųjų, nei fakultatyviųjų vykdomųjų bylų ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nenustatyta. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad vykdomosios bylos sustabdymo iki teisme bus išnagrinėta kita byla pagrindas nėra numatytas CPK 626 – 627 straipsniuose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, tačiau tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas galimas ne vykdomojoje byloje, o pareiškėjos nurodytose administracinėse bylose.

Taip pat pateiktame skunde pareiškėja įrodinėja, jog antstolė sudarydama turto arešto aktą privalėjo priimti motyvuotą patvarkymą, kuriame būtų nurodytos aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. Pareiškėjos nuomone, nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėja gali turtą paslėpti ar išvaistyti, be to, arešto akte ar kituose antstolės priimtuose patvarkymuose ir (ar) procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas turto arešto būtinumas bei motyvai, leidžiantys manyti, kad pareiškėja gali turtą paslėpti, išvaistyti ar kitaip jį paveikti, todėl SVI 10 punkte numatytų piniginių lėšų arešto ar kitų išieškojimo priemonių taikymas šioje situacijoje yra perteklinis, neproporcingas ir neatitinkantis faktinės vykdomosios bylos situacijos. Tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija sutikti negali.

Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai procesinis įstatymas numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ar kitus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų. CPK 661 straipsnyje įtvirtinti du atvejai, kuomet raginimas skolininkui nėra siunčiamas: 1) jeigu yra pasibaigę įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti sprendimo įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnio 1 dalis); 2) skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose nustačius, kad darant išskaitas iš skolininkės gaunamų VSDFV išmokų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per CPK 663 straipsnyje nustatytą terminą nebus išieškotos, antstolė 2024 m. sausio 22 d. turto arešto aktu Nr. S1J-1278 nustatė disponavimo nekilnojamuoju turtu apribojimą pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir kitiems inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad antstolei vykdymui pateiktame 2024 m. sausio 19 d. vykdomajame dokumente Nr. e2-43-607/2022 buvo nurodytas prievolės įvykdymo terminas (6 mėn.), todėl antstolė galėjo taikyti priverstinio vykdymo priemones net be raginimo įvykdyti sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Be to, papildomo raginimo vykdyti priimtą nutartį siuntimas šiuo atveju nebūtų atitikęs raginimo įvykdyti sprendimą tikslų – informuoti pareiškėją apie pradėtą vykdymo procesą ir suteikti pareiškėjai galimybę per nustatytą terminą geranoriškai įvykdyti reikalavimą, kadangi pareiškėja žinojo apie Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. priimtą sprendimą, jo vykdymo privalomumą bei antstolės 2024 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-24-184-895 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl turėjo suprasti, kad jei tinkamai nevykdys šios nutarties, t. y. neatliks joje nurodytų veiksmų, priverstinio vykdymo veiksmai bus atliekami. Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesį į tai, jog skunde nurodytas SVI 10 punktas, kuriuo pareiškėja vadovaujasi, būtų aktualus ir galėtų būti naudojamas, kaip argumentas, skundžiant antstolės veiksmus, tik tuo atveju, jei vykdomojoje byloje būti atlikta CPK 655 straipsnyje nustatyta procedūra. Kadangi raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/00230 neturėjo būti siunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis), priimti pareiškėjos skunde nurodyto procesinio dokumento (motyvuoto patvarkymo) nebuvo teisinio pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad antstolė raginimo pareiškėjai siųsti neturėjo ir jo nesiųsdama įstatymo nepažeidė, o pareiškėjos reikalavimas panaikinti turto areštą atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolės atliktus vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad visi vykdymo veiksmai byloje buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant CPK nuostatų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. Š. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0184/24/00202, Nr. 0184/24/00230 ir Nr. 0184/24/00231 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.