Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio kopija kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat teismo šaukimas atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nes jokių kitų procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adresų teismui nustatyti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. Z. ir atsakovas R. Z. yra nepilnamečio S. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3721-637/2008 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamų išmokų sūnui išlaikyti iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydama išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur padidinti iki 350 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

6. Iš bylos duomenų ir ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimas priimtas kai šalių sūnus buvo 2 metų amžiaus. Šiuo metu vaikui jau yra 17 metų, jis lanko mokyklą, sporto užsiėmimus, todėl tai objektyviai padidino jo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, ugdymo priemonėms, ryšio išlaidoms, atitinkamų išlaidų reikalauja ir vaiko dalyvavimas sporto užsiėmimuose, leidžiant laisvalaikį. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau nei 14 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, jo poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 580-620 Eur suma bei pateikė detalų sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui namuose ir mokykloje išleidžiama apie 280 Eur, higienos priemonėms – apie 30 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis – 150-180 Eur, ugdymo priemonėms – nuo 20 Eur iki 30 Eur, išlaidos vaiko rūbams, avalynei – nuo 50 Eur iki 70 Eur, išlaidos vaiko laisvalaikiui – nuo 30 Eur iki 50 Eur, vaistai, vitaminai – nuo 20 Eur iki 30 Eur, kitos papildomos išlaidos – 20 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad maistui per mėnesį šiuo metu išleidžiama apie 300 Eur, būreliams išleidžiama apie 30 Eur, ryšio paslaugoms – apie 30 Eur, vaiko akiniams ir jų remontui – apie 20 Eur per mėnesį, o vaikui tenkanti būsto išlaidų išlaikymo dalis sudaro apie 200 Eur. Pagal ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 750 Eur. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 750 Eur suma.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 80,50 Eur, sprendžiant klausimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog sūnaus poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 670 Eur (750 Eur – 80 Eur = 670 Eur).

9. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „Palangos linas“, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 970 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kartais papildomai uždarbiauja, todėl jos pajamos per mėnesį sudaro šiek tiek daugiau nei 1 000 Eur. Ieškovės teigimu, jokių kitų pajamų ji negauna, išskyrus vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Ieškovės vardu registruotas 0,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio ieškovė teigė reikšmingų pajamų negaunanti, jos vardu taip pat registruota 2009 m. gamybos transporto priemonė Volvo S40, šiuo metu gyvena su sūnumi nuomojamame bute, kreditorių ir kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė paaiškino, kad materialiai jai padeda tėvai.

11. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje šiuo metu nedirba, registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontoroje yra vykdomas išlaikymo sūnui S. Z. išieškojimas iš atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad, jos žiniomis, atsakovas reguliariai vykdavo dirbti į Vokietiją, sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių neturi.

12. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas yra nusišalinęs tiek nuo vaiko išlaikymo, tiek nuo bendravimo su juo, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

13. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti, padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui S. Z. išlaikyti po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 472,81 Eur (VGTP Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. pažyma). Nuo žyminio mokesčio už ieškinį (64 Eur) mokėjimo ieškovė buvo atleista.

16. Šioje byloje ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už vienerius metus sumą ir sudaro 2 820 Eur ((350 Eur-115 Eur) x 12 mėn.), todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 64 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

17. Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 472,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3721-637/2008 iš atsakovo R. Z. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. Z. po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui S. Z. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. vasario 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei A. Z. nepilnamečio sūnaus S. Z. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Z. 64 Eur žyminio mokesčio ir 472,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.