Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-469-196/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-13
Bylos Nr.: e2A-469-196/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09374-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic food technologies“
Atsakovas: kooperatinei bendrovei „Savas derlius“

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-469-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09374-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic food technologies“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-556-252-2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic food technologies“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Savas derlius“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Baltic food technologies“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės KB „Savas derlius“ 50 634,87 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2014-04-30 buvo sudarytos sutartys Nr. 2014 44 BFT, Nr. 2014 45 BFT, Nr. 2014 46 BFT ir Nr. 2014 47 BFT (toliau – Sutartys). Vėliau sutartys buvo detalizuotos, įtrauktos naujos sąlygos, todėl buvo pasirašytos naujos sutartys tokiais pačiais numeriais ir tokia pačia data. Sutarčių 5.2 punktas numatė atsiskaitymo tvarką, pagal kurią atsakovė kaip pirkėja iki 2014-06-15 turėjo sumokėti ieškovei kaip pardavėjai 25 procentus sutarties kainos su PVM, o gavusi raštišką pardavėjos pranešimą apie paruoštas atkrovimui prekes sumokėti 50 procentų kainos su PVM ir po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo sumokėti likusią prekės kainą. Sutarčių 3.1.6 punktu pardavėja (ieškovė) įsipareigojo pristatyti sutarčių prieduose nurodytą įrangą, ją sumontuoti, suderinti ir paleisti bei pasirašyti galutinį priėmimo-perdavimo aktą. Pirmąjį mokėjimą atsakovė atliko laiku 2014-06-13. Ieškovės komercijos direktorius A. J. 2014-10-10 elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad kitą savaitę bus pristatyta įrangos dalis pagal Sutartis, todėl atsakovė po šio pranešimo privalėjo atlikti antrąjį mokėjimą, tačiau 2014-11-28 gavo iš atsakovės priminimą apie tinkamą Sutarčių vykdymą, teigė negavusi jokio ieškovės pranešimo. Tačiau 2014-11-12 atsakovė pervedė dalį antrosios dalies mokėjimų ir pažadėjo iki 2014-12-02 pervesti likusias sumas, t. y. 274 160,93 Lt. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal Sutartis, surašyti pagal jas priėmimo-perdavimo aktai. 2014-12-02 atsakovė pilnai apmokėjo tik pagal antrąjį mokėjimą. 2014-12-03 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas (toliau – Susitarimas) prie visų Sutarčių, kurio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėja nespėjo laiku, t. y. iki 2014-12-02 sumontuoti, suderinti ir paleisti įrangos, įsipareigojo tai padaryti iki gruodžio 30 d., todėl kaip garantą iki 2014-12-03 įsipareigojo pervesti 10 procentų sutarčių sumos, t. y. 174 832,07 Lt (50634,87 Eur). Susitarimo 2 dalyje buvo susitarta, kad laiku sumontavus, suderinus ir paleidus įrangą minėta suma bus grąžinta ieškovei, o priešingu atveju ji liks atsakovei kaip bauda. Atsakovei buvo pervesta minėta suma 2014-12-03, o atsakovė 2014-12-04 atliko trečiąjį mokėjimą. 2014-12-23 atsakovė buvo informuota elektroniniais laiškais, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir todėl atsakovė turi grąžinti sumokėtą sumą ieškovei. Atsakovei buvo siųstas ir galutinis priėmimo-perdavimo aktas, tačiau atsakovė į jį jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad su šiuo aktu sutiko. Todėl atsakovė pažeidė Susitarimo sąlygas, dėl to 174 832,07 Lt (50634,87 Eur) priteistina iš atsakovės

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Baltic food technologies“ atsakovei KB ,,Savas derlius“ 1542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad šalys 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė sutartis Nr. 2014 44 BFT, Nr.2014 45 BFT, Nr. 2014 46 BFT, Nr. 2014 47, pagal kurias ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti skutimo įrangą pagal sutarčių prieduose nurodytas įrangos sudėtines dalis ir kainas. Sutarčių 3.1.6 punktas numatė, kad įranga paleista ir galutinis priėmimo perdavimo aktas turi būti pasirašytas 2014-12-02; jei pardavėjas savo įsipareigojimą atliks vėliau, tai jis moka 10 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos. Ieškovė iki nurodytos datos įrangos nesumontavo ir nepaleido. 2014-12-03 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas prie sutarčių, kuriame nurodyta, kad pardavėjas nespėjo laiku iki 2014-12-02 įvykdyti sutarčių 3.1.6 punktų reikalavimų, todėl jis įsipareigoja pervesti pirkėjui sutartyse nurodytą 10 procentų pinigų sumą nuo sutarčių kainos, kaip garantą pirkėjui, kad sutarčių prieduose nurodytą įrangą pardavėjas sumontuos, išbandys ir paleis iki 2014-12-30 ir pasirašys galutinį priėmimo perdavimo aktą. 2014-12-03 mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovei 174 832,07 Lt. sumą. Galutinis priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2015-02-13.Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad susitarimas buvo pasirašytas tik todėl, jog atsakovė vėlavo su antru mokėjimu, atsakovei buvo reikalingas finansavimas, jis pasirašytas tik atsakovės prašymu ir pervesta ieškinio suma buvo ne kas kita kaip paskolos suteikimas atsakovei. Teismas nurodė, kad Susitarimo turinys yra labai aiškus, jis pasirašytas tik todėl, kad pardavėja – ieškovė nespėjo laiku sumontuoti ir paleisti įrangos, jokių kitų priežasčių susitarimo pasirašymui nėra nurodyta. Šalys aiškiai susitarė, kad tai, ką ieškovė sumoka pasirašydama susitarimą yra bauda ir kad ji nėra grąžinama jei nebus įvykdyti prisiimti įsipareigojimai. Todėl teismas konstatavo, kad baudai išieškoti ieškovė yra praleidusi ieškininės senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d., 1.125 str. 5 d. 1 p.). Dėl atsakovės kaltės vykdant susitarimą teismas nurodė, kad atmestinas ieškovės teiginys, jog įranga buvo vėluojama pristatyti tik todėl, jog atsakovė vėlavo su antru mokėjimu. Sutarties sąlygos numatė, kad ieškovė galėjo taikyti atsakovei sankcijas už pavėluotus mokėjimus, tačiau tokių sankcijų ieškovė atsakovei netaikė, nors kaip teigė, antrą mokėjimą atsakovė atliko pavėluotai. Teigdama, kad 2014-10-10 išsiuntė pranešimą atsakovei, kad įranga paruošta atkrovimui ir todėl atsakovė privalo atlikti antrą mokėjimą bei jo negaudama iki pat 2014-11-12 nei karto nesiuntė priminimo atsakovei, neįspėjo apie galimas sankcijas jos atžvilgiu, ar bent vėlavimą pristatyti įrangą. Teismo teigimu, ieškovė nepaneigė atsakovės teiginio, kad atsakovė dar negavusi pranešimo antrą mokėjimą atliko 2014-11-12 ir 2014-11-28 siuntė priminimą ieškovei apie įrangos pristatymą. Teismas laikė labiau tikėtina, kad ieškovė jokio priminimo nesiuntė atsakovei ir kad pagrįstai atsakovės komercijos direktorius A. B. parodė, kad 2014-11-28 buvo pristatyta tik dalis įrangos, o kita dalis pristatyta tik gruodžio pirmomis dienomis, todėl buvo surašytas ir pasirašytas susitarimas. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės komercijos direktoriaus liudytojo A. J. paaiškinimai, kad būtent ieškovė derino įrangos pagaminimo ir pristatymo laiką su įrangos gamintoju, todėl tik nuo ieškovės valios priklausė jos pristatymo terminas, sumontavimas ir paleidimas, kad ieškovė neatlikinėjo gamintojui mokėjimų kol negavo pinigų iš užsakovų, nors sutarties sąlygos ir numatė tik dalinius mokėjimus. Šalys pripažino, kad įrangos pristatymo aktas pasirašytas buvo 2014-11-28. Teismo manymu, nurodydama galutinę datą susitarime gruodžio 30 d. ieškovė prisiėmė riziką, ką patvirtino įmokėdama Sutartyse numatytą 10 proc. dydžio baudą kaip garantą, kad Susitarimą įvykdys laiku. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad įrangos sumontavimas nebuvo baigtas iki 2014 metų Kalėdų tik dėl to, jog atsakovė iki Naujųjų metų nedirbo, ji negalėjo būti paleista nustatytu terminu, todėl tik dėl atsakovės kaltės yra pažeistas susitarime nurodytas terminas. Teismas nurodė, kad tokius ieškovės teiginius paneigia byloje surinkti teik rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų A. J. ir A. B. parodymai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad išvis su atsakove buvo derintas įrangos paleidimas gruodžio 30 d. Kad ieškovė nedėjo visų pastangų savo įsipareigojimams pagal Susitarimą ir Sutartis įvykdyti, teismo teigimu, patvirtina ta aplinkybė, jog būtent ieškovės pasiūlymu įrangos paleidimas buvo atliekamas 2015-01-09, o ne susitarime nurodyta data. Kad pirmas įrangos paleidimo bandymas buvo atliktas nesėkmingai byloje patvirtina A. J. elektroniniai laiškai įrangos (siurblio) gamintojui. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tik 2015-02-13, ką patvirtina galutinis priėmimo-perdavimo aktas. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad ji atsakovei ieškinio sumą pervedė pagal pasirašytą Susitarimą ir jį pasirašė tik todėl, jog atsakovei buvo reikalingas finansavimas, t.y. kad atsakovei taip buvo suteikta paskola. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė jokių įrodymų nepateikė, pasirašytas Susitarimas neatitinka paskolos sutarties sąlygų ir jai keliamų kitų reikalavimų, Susitarimo turinys ir jo pasirašymo aplinkybės patvirtina tik tą faktą, kad įranga gruodžio 2 d. nebuvo paleista. Be to, byloje pateiktų atsakovės sąskaitų išrašais patvirtinama ta aplinkybė, kad galutinis mokėjimas ieškovei atliktas iš kitos sąskaitos, nei ieškovė pervedė pinigus atsakovei po Susitarimo pasirašymo. Teismas taip pat atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovei nepasirašius tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto ir jo neginčijant, atsakovė pripažino skolą ir ji turėtų būti priteista kaip egzistuojanti skola. Teismo teigimu, įrangos pirkimas buvo vienkartinis užsakymas ir pagal sudarytas sutartis atsakovė buvo pilnai atsiskaičiusi su ieškove suderinimo akto surašymo dienai, kaip ir ieškovė buvo įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus – pervedusi baudą, o ta aplinkybė, kad ieškovė tokį aktą vienasmeniškai surašė ir jį pateikė atsakovei nereiškia, kad jis turi kokią nors įrodomąją galią pripažįstant ieškinio sumą, ir kad atsakovė turėtų tokį aktą ginčyti. Įvertinęs visų pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas ir tuo pagrindu, kad byloje nenustatyta atsakovės kaltė dėl to, jog ieškovė laiku neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2014-12-03 Susitarimą, todėl vykdyti Sutartis tinkamai ir sąžiningai turėjo ieškovė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Baltic food technologies“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino įrodymų viseto, leidžiančio daryti išvadas, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nesudarė galimybės jai laiku įvykdyti savo įsipareigojimus per Susitarimu suderintą terminą. Spręsdamas, ar atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovei Sutarties įvykdymo garantą, teismas nagrinėjo tik atsakovės veiksmus Susitarimo kontekste, tačiau visiškai nenustatinėjo ir nevertino šalių tarpusavio santykių dinamikos: nuo sutarčių sudarymo iki prievolių galutinio įvykdymo, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nevertino šalių elgesio CK 6.206 straipsnio kontekste, o išvadas grindė prielaidomis arba prieštaringais liudytojų parodymais. Liudytojas A. B. yra atsakovės darbuotojas, dirbantis pas atsakovę ir bylos nagrinėjimo metu, kuris liudijo po to, kai buvo apklausti kiti liudytojai, todėl yra didelė tikimybė, kad savo parodymus priderino prie kitų parodymų, palankių atsakovei, dėl to teismas šio liudytojo paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, tačiau priešingai, visas išvadas grindė daugiausia šio liudytojo parodymais. Atsakovė Susitarimu ieškovei nustatė mėnesio terminą įrangos sumontavimui ir paleidimui gamybai, suprasdama, jog toks laikas yra reikalingas tinkamam įsipareigojimų įvykdymui, tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų, ieškovė savaitę laiko negalėjo vykdyti darbų dėl atsakovės darbuotojų nedarbo tarpšventiniu laikotarpiu. Įrangos sumontavimas ir paleidimas buvo atliktas 2015-01-09, t. y. po savaitės nuo Susitarimo termino pabaigos. Šalys patvirtino, kad įranga paleidimo dieną veikė. Tai įrodo, kad šalys iš naujo susitarė dėl naujo termino įrangos paleidimui, nei viena iš šalių sutarties nenutraukė. Teismas turėjo nagrinėti situaciją, susidariusią 2014-12-30, bei jos teisines pasekmes, šalių suderinto termino pakeitimo, jo teisines pasekmes, kai tuo tarpu teismas sprendime tik atkartojo atsakovės argumentus, klaidingai interpretuodamas ieškovės teiktus įrodymus. Teismas neteisingai vertino ir atmetė ieškovės argumentus, kad Susitarimas buvo pasirašytas ne tik tam, kad ieškovė užbaigtų įsipareigojimus, tačiau kreditavo atsakovę apyvartinėmis lėšomis. Atsiskaičiusi su ieškove, atsakovė neturėjo lėšų einamiesiems mokėjimams. Ieškovė 2014-12-03 atliko pavedimą atsakovei ir tik tada atsakovė galėjo sumokėti ieškovei, t. y. 2014-12-04 atsakovė ieškovei pervedė likusią sumą už įrangą. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir sutarčių aiškinimo taisykles bei nemotyvuotai atmetė ieškovės teiktus įrodymus bei argumentus. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovei nepasirašius tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto ir jo neginčijant, atsakovė pripažino skolą ir ji turėjo būti priteista. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės sumokėtą garantą įskaitė kaip baudą. Apie įskaitymą atsakovė nepranešė, jokios sąskaitos šiai sumai neišrašė, todėl ieškovės buhalterijoje ši suma buvo kaip atsakovės skola ieškovei. Ieškovei išsiuntus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atsakovė turėjo prievolę prieštarauti tokiai skolos sumai, pateikdama tai patvirtinančius dokumentus ar pareiškimus, tačiau šio reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovė laikė, kad atsakovė pripažįsta skolą ir įvykdys savo įsipareigojimą kai tik galės. Teismas visiškai nevertino šių ieškovės argumentų kartu su tuo faktu, kad atsakovė nepateikė jokio atsakymo nei į ieškovės 2014-12-30 reikalavimą grąžinti dalį lėšų, nei į tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nei pateikė kokį nors pervesto garanto įskaitymą į baudą. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovei tuo metu buvo paskaičiuota bauda, kai tuo tarpu net pačios šalys taip šios sumos neįvardija savo Susitarime. Ieškovė prašomų priteisti lėšų pervedimo atsakovei dieną netesybų mokėti neprivalėjo. Atsakovė Susitarimo pasirašymo dieną neturėjo teisės į baudą, nes ir pati buvo neįvykdžiusi savo prievolių pagal Sutartį. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei tuo metu buvo paskaičiuota bauda, kai tuo tarpu net pačios šalys taip sumos neįvardija Susitarime. Lėšos nebuvo pervestos kaip netesybos ir ieškovė neprašo jų priteisti kaip netesybų, o grąžinti sumokėtas pagal Susitarimą lėšas, kurių pervedimas buvo dvejopo pobūdžio - kaip garanto ir kaip paskolos. Todėl teismas nepagrįstai taikė atsakovės prašomą ieškinio senaties terminą. Teismui laikantis nuomonės, jog atsakovė turėjo teisę į netesybas, turėjo vertinti jų dydį įsipareigojimų įvykdymo savalaikiškumo bei atsakovės nuostolių kontekste. Teismas nepagrįstai nesvarstė, ar prašomai priteisti sumai, jeigu ji laikytina netesybomis, mažinti nėra pagrindų, numatytų įstatyme.Atsakovė KB ,,Savas derlius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Ieškovė deklaratyviai nurodo pirmosios instancijos teismo tariamus padarytus proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo pažeidimus, cituodama kasacinio teismo praktiką, nenurodė kaip nuo šios kasacinio teismo formuojamos praktikos buvo nukrypta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ir padarė išvadas kitokias nei norėjo ieškovė, nėra pagrindas konstatuoti, kad byla išspręsta neteisingai. Teismo išvados buvo padarytos išsamiai išanalizavus ir įvertinus šalių veiksmus tiek sandorių sudarymo metu, tiek jų vykdymo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas bylos duomenų pagrindu pagrįstai laikė, kad 2014-11-28 datai buvo pristatyta atsakovei tik dalis įrangos. Be to, Sutartimis ieškovė įsipareigojo iki nustatyto termino ne tik pristatyti užsakytą įrangą, bet ir ją sumontuoti, suderinti bei pilnai paleisti gamybai. Todėl įrangos pristatymas be visų šių veiksmų atsakovei nesukūrė jokios pridėtinės vertės bei neturėjo reikšmės sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės. Sutartyse buvo numatytas terminas iki kurio įranga turėjo būti pilnai paleista gamybai, t. y. iki 2014-12-02, ir jokie tarpiniai terminai kitiems veiksmams atlikti nebuvo nustatyti. Taigi, net jei ieškovė 2014-11-28 būtų pristačiusi atsakovei visą užsakytą įrangą, tai niekaip nebūtų patvirtinę, kad ieškovė tinkamai vykdo savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus šios bylos kontekste. Sutartyse terminai buvo nustatyti ne vienašališku atsakovės nurodymu, o abiejų šalių susitarimu, kuris ieškovei juos praleidus buvo nustatytas 2014-12-03 Susitarime. Taigi ieškovė savo veiksmus turėjo planuoti taip, kad visi įsipareigojimai pagal Sutartis būtų visiškai baigti vykdyti iki Sutartyse nustatyto termino pabaigos. Ieškovė, praleidusi terminus, tačiau gavusi atsakovės sutikimą Sutarčių įvykdymo terminus pratęsti iki 2014-12-30 bei netaikyti iki šios datos ieškovei jokios atsakomybės, privalėjo dėti maksimalias pastangas užbaigti Sutarčių vykdymą iki pratęsto termino pabaigos, tačiau tai nepadarė, dėl ko įrangos paleidimas nusikėlė net iki 2015-02-13. Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai nedirbo tarpšventiniu laikotarpiu, t. y. tris darbo dienas, neturėjo jokios įtakos, kad ieškovė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų nustatytu terminu.Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja liudytojų parodymus bei skundžiamo sprendimo argumentus.Teismas teisingai kvalifikavo ieškovės pareikštą reikalavimą. Ieškovė šioje byloje pareikštu reikalavimu siekia atgauti kaip baudą sumokėtus pinigus, t. y. prašo priteisti jau sumokėtą baudą jai atgal, todėl teismas pagrįstai pritaikė atsakovės prašomą taikyti ieškinio senaties terminą.Atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovė turėjo teisę į netesybas, turėjo sumažinti jų dydį. CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti tokio klausimo. Be to, ieškovė teismo neprašė sumažinti netesybas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašydama juos priimti, t. y. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščius RA Nr. 0012769, RA Nr. 0012965, NL Nr. 176601, NL Nr. 176602, NL Nr. 176604, PVM sąskaitas faktūras už nakvynę. Ieškovė nurodo, kad CMR važtaraščiais patvirtinamos aplinkybės, kad įranga atsakovei buvo pristatyta iki 2014-11-19, t. y. iki Susitarimo pasirašymo. Papildomai pateikiamos sąskaitos patvirtina ieškovės siųstų dirbti prie įrangos darbuotojų apmokėjimą už jų nakvynę. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus (dokumentų ištraukas, viso 26 lapai), kuriais siekiama paneigti ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo galėjo kreiptis iš karto po nesėkmingo įrangos paleidimo, tačiau prašymą išduoti tokį pažymėjimą pateikė tik 2015-04-17, kas patvirtina, kad gamybos pradžios terminas atsakovei net nebuvo svarbus. Atsakovė nurodo, kad pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kiek ir kokių veiksmų atsakovė dar turėjo atlikti, kad galėtų kreiptis dėl nurodyto pažymėjimo išdavimo, ir kad patikrinimo vietoje metu tokiam jos prašymui būtų pritarta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, taip pat į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami (CPK 42 str., 314 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė sutartis Nr. 2014 44 BFT, Nr.2014 45 BFT, Nr. 2014 46 BFT, Nr. 2014 47, kuriomis ieškovė (pardavėja) įsipareigojo atsakovei (pirkėjai) parduoti prekes – daržovių skutimo įrangą pagal sutarčių prieduose nurodytas įrangos sudėtines dalis. Sutarčių 2.1. punktu ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 savaites nuo pilno pirmo mokėjimo dienos pristatyti ir sumontuoti įrangą atsakovei. Sutarčių 3.1.6 punkte numatyta, kad ieškovė įsipareigoja pristatyti atsakovei Sutarčių priede nurodytą įrangą tinkamos komplektacijos, ją sumontuoti, suderinti ir pilnai ją paleisti bei pasirašyti galutinį įrangos priėmimo-perdavimo aktą ne vėliau kaip iki 2014-12-02; jei ieškovė tai padarys vėliau nei nustatytas terminas, tai ieškovė sumoka atsakovei 10 proc. baudą nuo Sutarčių sumos. Ieškovė taip pat įsipareigojo pateikti atsakovei išsamią informaciją apie prekes lietuvių kalba (Sutarčių 3.1.1 p.).Šalys 2014 m. gruodžio 3 d. pasirašė Susitarimą Nr. 1 prie 2014-04-30 Sutarčių, kuriame nurodyta, kad ieškovė (pardavėja) nespėjo laiku iki 2014-12-02 įvykdyti Sutarčių 3.1.6 punktų reikalavimų, t. y. tinkamos kompektacijos įrangą sumontuoti, suderinti ir pilnai ją paleisti, todėl ieškovė įsipareigoja pervesti atsakovei (pirkėjai) sutartyse nurodytą 10 procentų pinigų sumą nuo Sutarčių kainos, kaip garantą atsakovei, kad Sutarčių prieduose nurodytą įrangą ieškovė pilnai sumontuos, suderins ir paleis gamybai bei pasirašys galutinį įrangos perdavimo-priėmimo aktą iki 2014-12-30. Taip pat šiuo Susitarimu ieškovė įsipareigojo 2014-12-03 pervesti atsakovei 174 832,07 Lt sumą, t. y. 10 proc. nuo Sutarčių kainos. Susitarimo 2 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti ieškovės kaip garantiją pervestą pinigų sumą, jei ieškovė iki 2014-12-30 Sutarčių prieduose nurodytą įrangą pilnai sumontuos, suderins ir paleis gamybai bei pasirašys galutinį įrangos perdavimo-priėmimo aktą, o jeigu ieškovė iki 2014-12-30 neįvykdys šių įsipareigojimų, tai pervesta pinigų suma ieškovei nebus grąžinama ir liks atsakovei kaip bauda už Sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šio Susitarimo pagrindu ieškovė 2014-12-03 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 174 832,07 Lt. Galutinį priėmimo-perdavimo aktą prie 2014-04-30 Sutarčių šalys pasirašė 2015-02-13.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškinio senaties termino taikymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2014-12-03 Susitarimo pagrindu pervestą 50 634,87 Eur (174 832,07 Lt) sumą, ieškinį grįsdama kaip reikalavimą grąžinti sumokėtas pagal Susitarimą lėšas, kurių pervedimas buvo dvejopo pobūdžio – kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo garantas ir kaip paskolos atsakovei suteikimas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus pritaikęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą ieškinio senaties terminą, nes netinkamai kvalifikavo šioje byloje ieškovės pareikštą reikalavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Sutarčių aiškinimo taisyklės, kurių taikymo klausimą kelia apeliantė, įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015).Pirmosios instancijos teismas analizavo šalių 2014-12-03 sudaryto Susitarimo turinį, bei nurodė, kad jis yra labai aiškus, Susitarimas pasirašytas tik todėl, kad ieškovė nespėjo laiku sumontuoti ir paleisti įrangos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pačiame 2014-12-03 Susitarime yra aiškiai nurodyta dėl kokios priežasties jis yra sudaromas: ,,nes pardavėjas nespėjo laiku iki 2014-12-02 dienos įvykdyti Sutarčių 3.1.6 punktų, t. y. tinkamos komplektacijos įrangą sumontuoti, suderinti ir pilnai ją paleisti pirkėjui“. Susitarime nėra nurodyta apie atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartis netinkamą vykdymą, ar apie sunkią atsakovės finansinę padėtį dėl kurios jai yra suteikiama finansinė parama. Ieškovės nurodytą argumentą, kad atsiskaičiusi su ieškove atsakovė neturėjo lėšų einamiesiems mokėjimams, paneigia pačios ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pagal atsakovės 2014 metų balansą, metų pabaigoje atsakovė turėjo daugiau piniginių lėšų (185 220 Lt) nei ieškovės jai pervesta pinigų suma (174 832,07 Lt). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė už įrangą sumokėjo 2014-12-04, t. y. po to, kai ieškovė 2014-12-03 atliko pavedimą atsakovei pagal Susitarimą, nepagrindžia ieškovės nurodomos aplinkybės, kad šiuo Susitarimu buvo susitarta dėl kredito atsakovei suteikimo. Ieškovė įsipareigojo Susitarimo sudarymo dieną pervesti atsakovei 174 832,07 Lt (50 634,87 Eur), t. y. 10 proc. nuo Sutarčių 5.1 punktuose nurodytos kainos, o atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti šią sumą, jeigu ieškovė iki 2014-12-30 Sutarčių prieduose nurodytą įrangą pilnai sumontuos, suderins ir paleis gamybai bei pasirašys galutinį įrangos perdavimo-priėmimo aktą. Susitarime šalys aiškiai nustatė, kad jei ieškovė iki 2014-12-30 neįvykdo šių įsipareigojimų, tai pervesta pinigų suma ieškovei negrąžinama ir lieka atsakovei kaip bauda už Sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Byloje nėra ginčo, kad įranga nebuvo pilnai sumontuota ir paleista nei 2014-12-02, nei 2014-12-30. Šalys, sudarydamos 2014-12-03 Susitarimą, jame aiškiai susitarė, kokiu atveju ieškovės pervesta atsakovei pinigų suma liks atsakovei. Taigi, nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 50 634,87 Eur dydžio skolą, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, bei šalių sudarytų Sutarčių bei Susitarimo turtinį, darytina išvada, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės baudą, kurią ji 2014-12-03 Susitarimo pagrindu yra sumokėjusi atsakovei dėl to, kad tinkamai ir laiku neįvykdė Sutartimis bei Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų.CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateikta netesybų apibrėžtis – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad ieškiniu keliamas baudos priteisimo klausimas, kuriam įstatyme nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ir kuris šiuo atveju yra praleistas, atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovei neprašant šio termino atnaujinti (teisėjų kolegijos pastebėjimu ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas), turėjo pagrindą atmesti ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti (CK 1.131 str. 1, 2 d.).

Dėl atsakovės kaltės vykdant Susitarimą

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nesudarė galimybės jai laiku įvykdyti savo įsipareigojimus per Susitarimu suderintą terminą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino šalių elgesio CK 6.206 straipsnio kontekste.CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai sutarčių vykdymo principai, tačiau, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti ir sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai nevykdant prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Taigi CK 6.206 straipsnis skirtas vienai šaliai nuo prievolės vykdymo atleisti (visiškai ar iš dalies), jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo.Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2014-04-30 Sutartimis ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti Sutarčių priede nurodytos komplektacijos prekes – daržovių skutimo įrangą, ją sumontuoti, suderinti ir pilnai paleisti bei pasirašyti galutinį įrangos priėmimo-perdavimo aktą ne vėliau kaip iki 2014-12-02. Sutarčių 5.2.1., 5.2.2 ir 5.2.3. punktuose buvo numatyta mokėjimo už prekes tvarka: pirkėjas (atsakovė) pirmą mokėjimą atlieka ne vėliau kaip iki 2014-06-15 ir sumoka pardavėjui (ieškovei) 25 proc. sutarčių kainos; antrą mokėjimą atlieka ne vėliau kaip 10 dienų po raštiško pardavėjo pranešimo apie paruoštas atkrovimui prekes, t.y. sumoka 50 procentų sutarties kainos; trečią mokėjimą atlieka po galutinio įrangos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo per 20 kalendorinių dienų, t. y. sumoka pardavėjui likusią 25 proc. kainos dalį. Šalių 2014-12-03 sudarytame Susitarime nurodyta, kad ieškovei nespėjus laiku iki 2014-12-02 įvykdyti Sutarčių reikalavimų, t. y. tinkamos kompektacijos įrangą sumontuoti, suderinti ir pilnai ją paleisti, sutarta, kad Sutarčių prieduose nurodytą įrangą ieškovė pilnai sumontuos, suderins ir paleis gamybai bei pasirašys galutinį įrangos perdavimo-priėmimo aktą iki 2014-12-30.Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės priminimo atsakovei apie antrą mokėjimą už įrangą bei įrangos dalies pristatymą tik 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje, nurodydama, kad ši teismo išvada padaryta remiantis vien tik prielaidomis ir atsakovės atstovo aiškinimais. Tačiau šie ieškovės skundo argumentai atmestini, nes kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šias išvadas teismas padarė remdamasis liudytojo A. B. parodymais bei rašytiniu įrodymu – atsakovės 2014-11-28 priminimu ieškovei dėl 2014-04-30 sutarčių tinkamo vykdymo, kuriame pažymėta, kad atsakovė iki šiol nėra gavusi raštiško pardavėjo pranešimo apie paruoštas atkrovimui prekes, nuo kurio gavimo turi per dešimt dienų pervesti Sutarčių 5.2.2. punktuose antrame mokėjime nurodytas sumas, bet siekdama, kad pirkėjo išsipareigojimai būtų tinkamai įvykdyti, 2014-11-12 pervedė dalį Sutarčių 5.2.2. punktuose numatytų antro mokėjimo sumų ir iki 2014-12-02 perves likusią antro mokėjimo sumų dalį. Nors ieškovė skunde nurodo, kad įranga dalimis atgabenta į atsakovės patalpas buvo nuo 2014-10-17 iki 2014-11-19 ir šiuos argumentus grindžia prie skundo pridėtais krovinių transportavimo važtaraščiais, tačiau šie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad visa įranga atsakovei buvo pristatyta tik 2014 m. gruodžio mėn. pradžioje. Be to, kaip minėta, Sutartimis ieškovė įsipareigojo ne tik pristatyti užsakytą įrangą atsakovei, bet ir ją sumontuoti, suderinti bei pilnai paleisti gamybai, iki Sutartyse nustatyto termino, t. y. iki 2014-12-02. Dėl to net ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iki 2014-11-28 buvo pristačiusi atsakovei visą užsakytą įrangą, nebūtų pagrindas išvadai, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė dėl neva atsakovės vėlavimo atlikti antrą mokėjimą pagal Sutartis, būtų įspėjusi atsakovę, kad dėl to negalės laiku įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Kad Sutartimis nustatytų prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė būtent ieškovė, patvirtina pačiame šalių 2014-12-03 sudarytame Susitarime pabrėžiama aplinkybė dėl kurios Sutarčių prieduose nurodytą įrangą ieškovė įsipareigojo sumontuoti, suderinti ir paleisti gamybai bei pasirašyti galutinį įrangos perdavimo-priėmimo aktą vėlesniu nei Sutartyse nurodytu terminu, t. y. iki 2014-12-30. Ieškovė skunde nurodo, kad atsakovė Susitarimu ieškovei nustatė mėnesio terminą įrangos sumontavimui ir paleidimui gamybai, tačiau ieškovė savaitę laiko negalėjo vykdyti darbų dėl atsakovės darbuotojų nedarbo tarpšventiniu laikotarpiu, todėl įrangos sumontavimas ir paleidimas buvo atliktas 2015-01-09, t. y. po savaitės nuo Susitarimo termino pabaigos. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai nedirbo tarpšventiniu laikotarpiu, t. y. tris darbo dienas, neturėjo lemiamos įtakos, kad ieškovė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik 2015-02-13. Nors ieškovė teigia, kad įrangos sumontavimas ir paleidimas buvo atliktas 2015-01-09, tačiau ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2015-01-19 atliktas įrangos paleidimo bandymas buvo nesėkmingas (buvo perkaitintas siurblys), įrangos naujos detalės buvo gautos tik 2015-02-02, o galutinis įrangos priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2015-02-13. Ieškovės skunde nurodytas argumentas, kad šalys susitarė dėl sutarčių įvykdymo termino pakeitimo, t. y. atidėjimo 2015 m. pradžiai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atmestini skundo argumentai, kad atsakovė nebuvo pasirengusi įrangos paleidimui, nes nebuvo privestas suspausto oro bei vandens padavimas prie montuojamos įrangos. Liudytojas B. R. 2016-09-22 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats privedė suspaustą orą ir vandenį atsakovės patalpose 2014 m. gruodžio mėnesį iki tapšventinio laikotarpio. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. Č.. Ieškovė skunde nurodo, kad liudytojas A. B. yra atsakovės darbuotojas, dirbantis pas atsakovę ir bylos nagrinėjimo metu, kuris liudijo po to, kai buvo apklausti kiti liudytojai, todėl yra didelė tikimybė, kad savo parodymus priderino prie kitų parodymų, palankių atsakovei, dėl to teismas šio liudytojo paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, tačiau priešingai, visas išvadas grindė daugiausia šio liudytojo parodymais. Šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais, nes iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad išvadas teismas grindė ne tik šio liudytojo paaiškinimais, bet ir ieškovės darbuotojo A. J., kuris dirbo pas ieškovę, teismo posėdyje duotais parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta atsakovės kaltė dėl to, kad įranga nebuvo paleista iki Sutartyse nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2014-12-02, bei iki Susitarimu pratęsto termino iki 2014-12-30 pabaigos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovei nepasirašius tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto ir jo neginčijant, laikytina, jog atsakovė pripažino skolą. Šalys dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės sąlygų susitarė sudarydamos rašytinius sandorius, kurių sąlygų ieškovės vienašališkai surašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kurio atsakovė nepasirašė, nekeičia. Ieškovės nurodytas argumentas, kad atsakovė nepateikė jokio atsakymo į ieškovės 2014-12-30 reikalavimą grąžinti dalį lėšų, nei į tarpusavio atsiskaitymų suderinimą aktą, nei pateikė pervesto garanto įskaitymą į baudą, nėra pagrindas išvadai, kad atsakovė pripažino skolą.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei nemotyvuotai atmetė ieškovės teiktus įrodymus bei argumentus.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įrodymų vertinimas byloje teismo buvo grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas įvertino ne tik atsakovės, bet ir ieškovės byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje apklaustų tiek atsakovės, tiek ieškovės prašymu kviestų liudytojų paaiškinimus, įvertino pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų prieštaringumus, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, motyvuotas išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma.Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų bei liudytojų duotų parodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, liudytojų byloje duotus parodymus, teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas dėl ginčo esmės bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl netesybų mažinimo

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog atsakovė turėjo teisę į netesybas, turėjo vertinti jų dydį įsipareigojimų įvykdymo savalaikiškumo bei atsakovės nuostolių kontekste bei sumažinti netesybas. Be pirmosios instancijos teisme nagrinėtų ir vertintų ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų argumentų, ieškovės apeliaciniame skunde naujai (papildomai) išdėstytos aplinkybės, kad atsakovei įrangos paleidimo terminas nebuvo labai aktualus. Tačiau šie ieškovės reikalavimai bei argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti, todėl teismas, dėl tokių reikalavimų bei argumentų negalėjo pasisakyti. Ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas naujais reikalavimais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardintos ir įrodinėtos pirmosios instancijos teisme, į kuriuos atsakovė būtų galėjusi pareikšti atsikirtimus. Dėl to ieškovės apeliaciniame skunde pateikti minėti reikalavimai bei argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini. Be to, pagal CK 6.73 straipsnį bei CK 6.258 straipsnį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 1600951 matyti, jog nagrinėjamoje byloje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė mokėjimo nurodymu Nr. 34272633, atliktu 2017-01-13, advokatų kontorai sumokėjo 1 179,75 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės pateiktus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius dokumentus, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punktu (nustatytas 1,3 koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1 031,29 Eur (793,3 Eur x 1,3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad tik taip galima pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimu bei išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė argumentų, kurie sąlygotų būtinybę skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus aiškiai išdėstė byloje esančiuose išsamiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimą dėl keliamų teisinių klausimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl šis prašymas netenkintas, kaip nepagrįstas (CPK 185, 322 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Baltic food technologies“ (j. a. k. 302425184) atsakovei KB ,,Savas derlius“ (j. a. k. 300594050) 1 031,29 Eur (tūkstantį trisdešimt vieną eurą, 29 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus