Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-4310-1045/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-09
Bylos Nr.
e2-4310-1045/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00199-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Taurienė
Ieškovas
viešosios įstaigos „Mokumo projektai“
Atsakovas
P. A., V. P.
Advokatai
Mindaugas Pupka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4310-1045/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00199-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ vadovui L. M.,atsakovo P. A. atstovui advokatui Mindaugui Pupkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ ieškinį atsakovams V. P. ir P. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė viešoji įstaiga „Mokumo projektai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P. ir P. A. (toliau kartu – atsakovai), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 27 170,96 euro žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Voverės namai“, bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini) administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Voverės namai“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas teismo 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. birželio 2 d., 2022 m. balandžio 11 d. bei 2022 m. balandžio 27 d. nutartimis, ieškovei (ankstesnis pavadinimas VšĮ ADVOC LT) BUAB „Voverės namai“ bankroto byloje patvirtintas 27 170,96 euro dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta nemokumo administratoriaus galutinė bankroto ataskaita, BUAB „Voverės namai“ veikla pripažinta pasibaigusia ir teismas nutarė išregistruoti BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro, ieškovei patvirtintas 27 170,96 euro dydžio finansinis reikalavimas liko nepatenkintas.

3. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 BUAB „Voverės namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikus nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nevykdė pastariesiems įstatymo nustatytų pareigų įmonės nemokumo atveju. Esant bendrovei faktiškai nemokiai, jie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nesprendė mokumo atkūrimo klausimo, bet ėmėsi veiksmų asmeniniams finansiniams interesams patenkinti. Toks vadovų elgesys įmonės nemokumo atveju reiškia įmonės valdymo organo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-376-450/2022 konstatuota, kad faktinis bendrovės nemokumo momentas labiau tikėtina jau buvo 2018 m. spalio mėn. Atitinkamai jau tuo metu, kai BUAB „Voverės namai“ vadovavo atsakovas V. P., įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl jam, kaip įmonės vadovui, kilo (tuo metu galiojusio) ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo; fotovoltinės elektrinės pardavimo sandoris, esant įmonei nemokiai, atliktas tarp suinteresuotų asmenų, akivaizdžiai buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei, pažeidė kreditorių teises, sumažino jų galimybes gauti savo reikalavimų dalį; teismas įvertino mokėjimus už „mokymus“ atsakovui P. A. ir jo sutuoktinei R. A., kaip bloginančius jau nemokios BUAB „Voverės namai“ finansinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-464/2021 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovo P. A. gauta 12 800 eurų suma buvo skirta paskolos pagal 2013 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas P. A. paskolino BUAB „Voverės namai“ 19 135 eurų (66 070 Lt) sumą, o bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., padengimui, buvo pripažintas BUAB „Voverės namai“ vadovo paskolos sumos išmokėjimu sau prieš terminą, kai paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, t. y. įmonės vadovo atsakovo P. A. veiksmai kvalifikuoti kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas ir sąmoningas sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, sudarymas, dėl kurių nemokios BUAB „Voverės namai“ padėtis dar labiau pablogėjo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodo, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Ieškovė mano, kad atsakovas P. A. atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, abu atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

5. Atsakovas P. A. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas P. A. nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes neegzistuoja viena iš būtinųjų atsakovo P. A. civilinės atsakomybė sąlygų – priežastinis ryšys. Atsakovo P. A. atsakomybei kilti turi egzistuoti visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, nepaisant to, ar jam reikalavimas reiškiamas kaip buvusiam bendrovės vadovui, ar kaip akcininkui. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas, atsakovo P. A. vertinimu, bankroto byloje būtų buvęs nepatenkintas nepriklausomai nuo veiksmų, privedusių bendrovę prie tyčinio bankroto, kadangi dar iki tokių veiksmų bendrovė buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-450/2022 konstatavo, kad labiau tikėtina, jog faktinis bendrovės nemokumo momentas buvo jau 2018 m. spalio mėnesį, o sunkioje finansinėje padėtyje bendrovė buvo jau 2017 metais. Bendrovės pripažinimas nemokia per se reiškė jos sunkios finansinės padėties pripažinimą bei konstatavimą, kad ji nebepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl laikytina, kad bendrovė su kreditoriais nebegalėjo atsiskaityti dar nuo 2018-ų metų. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad veiksmai, lėmę bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, buvo atlikti kur kas vėliau nei bendrovės padėtis tapo itin sunki ir bendrovė nebepajėgė atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovės nuostolius lėmė bendrovės nemokumas, kuris atsirado ne dėl veiksmų, lėmusių bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Net jeigu ir nebūtų buvę tokių veiksmų, tai bendrovė bet kokiu atveju buvo itin sunkioje finansinėje padėtyje ir nebūtų gebėjusi atsiskaityti su ieškove. Priežastinio ryšio prezumpcija šiuo atveju negalioja, todėl priežastinį ryšį įrodyti turėjo ieškovė, tačiau to nepadarė.

6. Teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame ieškovė papildomai paaiškina, kad ieškovės, kaip naujojo kreditoriaus, reikalavimas yra atsiradęs po atsakovo P. A. atsiliepime į ieškinį nurodytų ir tyčinį bendrovės bankrotą nulėmusių aplinkybių – pradinė kreditorė UAB „Gertika“ tiekimo sutartį Nr. VN-S-017-1 su bendrove sudarė 2019 m. vasario 4 d., darbai buvo atliekami ir objekte bendrovei atliktų darbų aktais perduoti 2019 metų kovo – balandžio mėn., bendrovė pradėjo nebemokėti UAB „Gertika“ už atliktus darbus 2019 m. balandžio mėn., reikalavimas buvo perleistas 2019 m. birželio 13 d. 2019 metais BUAB „Voverės namai“ turėjo vykdyti Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos stadiono tvarkymo rangos darbus pagal 2018 m. spalio 2 d. sutartį ir buvo įsipareigojusi visus darbus užbaigti iki 2019 m. spalio 2 d., dėl bendrovės atstovų neteisėtų veiksmų, pasisavinant Jurbarko rajono savivaldybės avansu išmokėtus pinigus, Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2023 metais byla baigta apkaltinamuoju nuosprendžiu – 2023 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apylinkės teisme paskelbtu nuosprendžiu Naujamiesčio stadiono rekonstrukcijos dokumentus klastoję ir pinigus pradanginę buvę savivaldybės vadovai, tebedirbantys valdininkai ir statybų verslo atstovai pripažinti kaltais, BUAB „Voverių namai“ atstovams atsakovui P. A. ir A. S. teismas skyrė po pustrečių metų laisvės atėmimo, bausmes atidedant dvejiems metams. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai, siekdami gauti valstybės biudžeto dotaciją sporto aikštynui atnaujinti, suklastojo dokumentus, kuriuose imituojamas aikštyno atnaujinimo darbų atlikimas ir pabaigimas, Jurbarko r. savivaldybės darbuotojai, žinodami, kad didžiosios dalies mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų rangovas neatliko ir faktinių išlaidų nepatyrė, suklastotus dokumentus pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (dabar – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), tokiu būdu, apgaule gavus subsidiją už realiai nesuteiktus statybos darbus, buvo padaryta didelė, 206 000 eurų, žala. BUAB „Voverės namai“ padaryti darbų, už kuriuos įmonei buvo neteisėtai sumokėta – negrįžo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė laikosi pozicijos, kad priežastinio ryšio prezumpcija nebuvo paneigta.

7. Atsakovas P. A., atsiliepdamas į ieškovė 2024 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, pažymi, kad byloje vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė ir patvirtino, kad atsakovams, kaip bendrovės valdymo organams (akcininkams), reiškia tiesioginį ieškinį. Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl tiesioginio ieškinio buvusiems vadovams ir akcininkams, nurodo, kad, reikšdama tiesioginį ieškinį buvusiems bendrovės vadovams (akcininkams), ieškovė turi įrodyti kiekvieno jų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nukreipti į būtent kreditorių (pavyzdžiui, konkretaus kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais). Atsakovas P. A. objektyviai negalėjo padaryti tokių į kreditorių nukreiptų neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę ieškovės prašomus priteisti nuostolius, kildinamus iš 2019 m. vasario 4 d. bendrovės ir UAB „Gertika“ sudarytos sutarties. Atsakovas P. A. nei bendrovės ir UAB „Gertika“ sutarties sudarymo, nei jos vykdymo, nei ginčo dėl susidariusio įsiskolinimo kilimo metu nebebuvo nei bendrovės vadovu, nei akcininku, t. y. visu šiuo laikotarpiu su bendrove niekaip nebebuvo susijęs. Be to, atsakovas P. A., minėtu laikotarpiu nebūdamas bendrovės akcininku ar vadovu, ne tik nebuvo susijęs su 2019 m. vasario 4 d. sutarties su UAB „Gertika“ sudarymu ar vykdymu, bet ir negalėjo daryti įtakos bendrovės veiksmams UAB „Gertika“ ar vėlesnių veiksmų ieškovės atžvilgiu. Atsakovo P. A. nesąžiningų veiksmų, kaip būtinosios tiesioginio ieškinio bendrovės valdymo organui ar dalyviui sąlygos, egzistavimo nepagrindžia aplinkybės, susijusios su veiksmais, lėmusiais bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė buvo BUAB „Voverės namai“ kreditorė. Ieškovės vadovo vertinimu, atsakovai nepateikė byloje jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas prezumpcijas (priežastinio ryšio). Atsakovai blogino nemokios bendrovės padėtį, atlikdami veiksmus, kurie yra nustatyti ieškinyje nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Savo argumentams pagrįsti ieškovės vadovas remiasi kasacinio teismo praktika dėl priežastinio ryšio prezumpcijos, kai sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas tyčinio bendrovės bankroto atveju. Nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. bendrovei vadovavo atsakovas V. P., o nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. vadovavo atsakovas P. A.. Jiems būnant vadovais, buvo sudaryti sandoriai, turintys įtakos bendrovės nemokumui, šių sandorių vertė viršijo 50 000 eurų. Jeigu šie sandoriai nebūtų buvę sudaryti, tai ieškovė būtų galėjusi tikėtis bent jau dalies savo reikalavimo sumokėjimo. Ieškovės vadovas remiasi solidarios atsakovų atsakomybės prezumpcija, ją turi nuginčyti atsakovai, tačiau atsakovai nepaneigia ir prezumpcijos, kad bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti, jeigu nebūtų padaryta žala tyčiniu bankrotu. Visi atsakovo P. A. neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ieškovei jų įrodinėti nebereikia. Ieškovės vadovo teigimu, remiantis aktualia teismų praktika, nėra svarbu, kiek ieškovės kreditorinių reikalavimų būtų buvę patenkinta BUAB „Voverės namai“ bankroto byloje, nes nagrinėjamu atveju ieškovei žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Pažymėjo, jog labiausiai tikėtina bendrovės nemokumo pradžia buvo 2018 metų spalio mėnesį. Bendrovei esant nemokiai, buvo sudarinėjamos naujos sutartys ir priimami nauji subrangovai. Todėl labai tikėtina, kad 2019-ų metų pavasarį jau buvo žinoma, kad su UAB „Gertika“ nebus galimybės atsiskaityti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jo vertinimu, ieškovė už labai mažą kainą nusipirko reikalavimo teisę, nežinodama, kad UAB „Gertika“ nepatyrė jokių nuostolių, o pati sutartis buvo sudaryta tokiu principu, kad subrangovai galėjo tęsti darbus ir mokėjimus galėjo jiems atlikti užsakovas. Dalis sumos už atliktus darbus buvo sumokėta UAB „Gertikai“, taip pat buvo paliktos medžiagos UAB „Gertika“, kurias BUAB „Voverės namai“ buvo įsigijusi. Kadangi BUAB „Voverės namai“ negavo pinigų sumos už darbus, kuriuos atliko kitos bendrovės objekte, tai negalėjo atsiskaityti su UAB „Gertika“. UAB „Gertika“ direktorius, atsakovo V. P. teigimu, pasakė, kad ginčo objekte nepatyrė jokios žalos. Atsakovai negalėjo numatyti iš anksto aplinkybių, kad negalės įvykdyti sutarties su UAB „Gertika“. Pagrindinė neatsiskaitymo su UAB „Gertika“ priežastis – neatsiskaitymas su BUAB „Voverės namai“ už darbus objekte, esančiame Vilniuje, Žalgirio g. Bendrovės akcininkai ėmėsi veiksmų, kad bendrovė būtų moki: ieškojo darbų, akcininkų, asmenų, galinčių paskolinti bendrovei.

10. Atsakovo P. A. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimo į ieškinį poziciją, paaiškino, kad sutartis tarp UAB „Gertika“ ir BUAB „Voverės namai“ buvo sudaryta 2019 m. vasario 4 d., UAB „Gertika“ darbus perdavinėjo 2019 metų kovo-balandžio mėnesiais, o mokėjimai nebebuvo atliekami nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Atsakovas P. A. bendrovės vadovu buvo iki sutarties sudarymo, o akcininku – nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Jis nebebuvo BUAB „Voverės namai“ vadovu ir akcininku dar iki 2019 m. vasario 4 d. sutarties sudarymo. Taigi atsakovas P. A. nebeturėjo jokios įtakos BUAB „Voverės namai“ priimamiems sprendimams. Be to, liudytojas S. M. nurodė, kad visuose ginčo sutarties derinimo bei vykdymo etapuose dalyvavo išimtinai tuometinis BUAB „Voverės namai“ vadovas atsakovas V. P. P. A. solidarioji atsakomybė nenustatyta.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad UAB „Gertika“ ir BUAB „Voverės namai“ sutarties pagrindu UAB „Gertika“ atliko darbus, už dalį darbų buvo sumokėta. Iki 2019 m. birželio 12 d. BUAB „Voverės namai“ su UAB „Gertika“ neatsiskaitė. UAB „Gertika“ nutraukė sutartį su BUAB „Voverės namai“, pradėjo dirbti su nauju užsakovu. Atsakovui V. P. pažadėjus, BUAB „Voverės namai“ vis dėlto neatsiskaitė su UAB „Gertika“. Liudytojas nesutiko su ta aplinkybe, kad darbai vyko „open book“ principu ir kad jam tiesiogiai sumokėjo užsakovas. Liudytojo teigimu, UAB „Gertika“ sutarties su užsakovu neturėjo, kai dirbo su BUAB „Voverės namai“. BUAB „Voverės namai“ paliktos statybos medžiagos (plytelės) negalėjo sumažinti BUAB „Voverės namai“ skolos UAB „Gertika“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

12. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovų, liudytojo paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis, nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. BUAB „Voverė“ vadovu buvo atsakovas V. P.; nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. – atsakovas P. A.; nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. liepos 4 d. – V. P.; nuo 2019 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo – O. K..

14. Atsakovas P. A. nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pagrindinis BUAB „Voverės namai“ akcininkas.

15. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2019 m. vasario 4 d. BUAB „Voverės namai“ ir BUAB „Gertika“ sudarė tiekimo sutartį Nr. VN-S-017-1, kuria UAB „Gertika“ įsipareigojo atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, o BUAB „Voverės namai“ už juos atsiskaityti, sumokėdama 102 112,34 euro kainą (Sutarties 1, 2 punktai).

16. Byloje pateiktas UAB „Gertika“ subjekto sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. patvirtina, kad BUAB „Voverė“ liko skolinga UAB „Gertika“ už atliktus darbus 12 501,72 euro.

17. Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įsigijo UAB „Gertika“ reikalavimo teisę į BUAB „Voverės namai“, t. y. į 23 432,68 euro skolą, kuria sudarė skola už darbus 12 501,72 euro, iki 2019 m. birželio 14 d. apskaičiuoti delspinigiai 719,96 euro ir 10 proc. dydžio bauda – 10 211 eurų, ir susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (palūkanas, netesybas ir kt.), kurios perleistos neatlygintinai.

18. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Voverės namai“, bankroto administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini) administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Ieškovei BUAB „Voverės namai“ bankroto byloje patvirtintas 27 170,96 euro dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta nemokumo administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini) administratorių biuras“ galutinė bankroto ataskaita, BUAB „Voverės namai“ veikla pripažinta pasibaigusia ir teismas nutarė išregistruoti BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro.

Žemesnės instancijos teismas

19. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 BUAB „Voverės namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais; Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikus nepakeistą, tačiau pripažino, kad nėra pagrindo BUAB „Voverės namai“ bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.

20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje pripažinta, kad bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu lėmė tokie atsakovų P. A. ir V. P. veiksmai: 1) 2019 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kuria P. A. perleista fotovoltinė saulės elektrinė už 4243,85 euro; nuo 2018 m. gruodžio 31 d. vykdyti mokėjimai už atsakovo P. A. ir R. A. vykdytus mokymus. BUAB „Voverės namai“ P. A. atliko sekančius mokėjimus: 2018 m. gruodžio 31 d. – 1 650 eurų; 2018 m. vasario 18 d. – 2350 eurų; 2019 m. vasario 18 d. – 3850 eurų; 2019 m. vasario 18 d. – 1 650 eurų; nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovo P. A. vykdyti lėšų išgryninimai iš Bendrovės banko sąskaitos. Nutartyje dėl tyčinio bankroto teismas konstatavo, kad būdamas BUAB „Voverės namai“ vadovu, P. A. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. iš BUAB „Voverės namai“ banko sąskaitos išgrynino 12 800 eurų sumą, kuri buhalterinėje apskaitoje nebuvo įforminta kaip paskolos grąžinimas.

21. Byloje pateiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. BUAB „Voverės namai“ bankroto administratoriaus aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad, likvidavus įmonę, neįvykdytų įmonės įsipareigojimų suma – 786 971,35 euro.

22. Išregistravus BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro, ieškovei patvirtintas 27 170,96 euro dydžio finansinis reikalavimas liko nepatenkintas.

23. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti iš jų solidariai 27 170,96 euro žalos atlyginimą.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už įmonės kreditoriui padarytą žalą, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, taikymo

24. Bylos duomenimis, BUAB bankroto procedūra yra baigta, ši bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl ieškovė, kaip kreditorė, kurios reikalavimas yra nepatenkintas, turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, kaip bankrutavusios įmonės vadovų (akcininkų), priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Per teismo posėdį ieškovės atstovas patvirtino, kad byloje reiškiamas tiesioginis ieškinys.

25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 30 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 23 punktas).

26. Pažymėtina, kad šie du pagrindai yra savarankiški, t. y. kreditoriui pasirinkus reikšti ieškinį vienu iš jų, jis turi pareigą įrodyti tik pasirinktam pagrindui taikyti būtinas sąlygas, atitinkamai kitam pagrindui reikšmingų nustatinėtinų aplinkybių įrodyti neprivalo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia tiesioginį ieškinį tuo pagrindu, kad BUAB „Voverė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir atsakovai yra pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, išaiškinta, kad, taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tačiau, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Dėl byloje kilusio ginčo teisinio įvertimo

29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nustatyta, kad 2017 m. įmonė turėjo 47 279 eurų skolą, 2018 m. – 153 092 eurų pradelstą skolą, likusi didžioji skolos kreditoriams dalis susidarė 2019 metais. Įvertinęs, kad bendrovės 2018 metų balansinis turtas sudarė 279 302 eurų, o pradelsti įsipareigojimai (153 092 eurai) viršijo pusę turimo balansinio turto, bankroto bylą nagrinėjęs teismas sutiko su administratoriaus pozicija, kad 2018 m. bendrovė atitiko nemokios bendrovės kriterijus. Teismas nustatė, kad 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje atsakovai atliko veiksmus, kurie pablogino įmonės finansinę padėtį ir teismas įvertino šiuos veiksmus kaip pagrindą pripažinti BUAB „Voverė“ bankrotą tyčiniu.

30. Remiantis anksčiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl sąlygų tiesioginiam ieškiniui atsakovams, kaip buvusiems BUAB „Voverė“ vadovams (akcininkui) pareikšti ir tenkinti šioje byloje buvimo, darytina išvada, jog byloje nustatyti neteisėti (kalti) atsakovų veiksmai (jie konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu), kreditoriaus žala (nepatenkintas ieškovės reikalavimas bankroto byloje) ir preziumuojamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

31. Kartu minėta, kad prezumpcija, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą.

32. Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. vasario 4 d. sutartis su UAB „Gertika“) ir atsakovo V. P. paaiškinimai per teismo posėdį sudaro pagrindą spręsti, kad BUAB „Voverė“, nors ir turėdama finansinių sunkumų, toliau vykdė savo verslo veiklą ir prisiėmė naujus įsipareigojimus bei juos kurį laiką vykdė. Bylos duomenimis, BUAB „Voverė“ įmonei UAB „Gertika“ sudarytos sutarties pagrindu už atliktus darbus atliko tokius mokėjimus: 2019 m. vasario 15 d. pervedė 2058,98 euro, 2019 m. vasario 28 d. – 7333,84 euro, 2019 m. kovo 27 d. – 6698,73 euro, 2019 m. balandžio 16 d. dviem pavedimais atitinkamai 5470,60 ir 5439,57 euro. Kaip paaiškino atsakovas V. P. per teismo posėdį, mokėjimai buvo atliekami, kol buvo gaunama lėšų vykdant kitą statybų projektą; vėliau mokėjimų nebebuvo gaunama, todėl ir BUAB „Voverė“ negalėjo atsiskaityti su UAB „Gertika“. Atsakovo V. P. teigimu, jis tikėjosi, kad verslo veiklą pavyks išsaugoti ir grąžinti kreditoriams skolas.

33. Sprendžiant, ar būtų buvusi galimybė UAB „Gertika“ gauti savo reikalavimo patenkinimą, jeigu nebūtų buvę 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje atsakovų atliktų veiksmų, kurie įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinti kaip sudarę įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, 2018 m. bendrovė turėjo 153 092 eurų pradelstą skolą, iš kurios didžioji dalis buvo darbo užmokestis darbuotojams ir valstybinėms institucijoms dėl mokestinių prievolių nevykdymo. Šių kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami anksčiau nei UAB „Gertika“ reikalavimas, kuris tuo metu dar net nebuvo atsiradęs. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, lėšų, kurios buvo paimtos iš įmonės (išgrynintos, pervestos) ar galimai netektos (perleidus fotovoltinę elektrinę atsakovui P. A. už galbūt per mažą kainą), suma, palyginti su 2018 m. turėta skola (153 092 eurų) ar 2019 m. susidariusia skola (788 640 eurų), buvo daug mažesnė (apie 50 000 eurų). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atlikta veiksmų, kurie teismo įvertinti kaip pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, BUAB „Voverė“ būtų turėjusi finansinę galimybę su UAB „Girteka“ atsiskaityti, vykdydama savo įsipareigojimus pagal sutartį, ar kad ieškovės reikalavimas (nors ir iš dalies) galėjo būti patenkintas bendrovės bankroto byloje.

34. Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje remiasi aplinkybe, kad 2017 m. atsakovės skola kreditoriams buvo dar tik 45 993 eurai, o sandorių, kurie pripažinti kaip sumažinę įmonės mokumą, vertė viršijo 50 000 eurų, todėl bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Bylos duomenimis, bankroto bylą nagrinėję teismai pripažino, kad įmonė nemokumo kriterijus atitiko 2018 m. spalio mėn., kai įmonės pradelstų reikalavimų suma (153 092 eurai) viršijo 2018 metų balansinį turtą (279 302 eurų), o sutartis su UAB „Girteka“ sudaryta 2019 m. vasario 4 d., t. y. šiuo atveju, sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų, BUAB „Voverės namai“ finansinė padėtis, buvusi 2017 m., nėra aktuali. Be to, kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, administratoriaus teiktais duomenimis, BUAB „Voverės namai“ 2017 m. veikė pelningai, turėjo 36 475 eurus pelno, o 2018 m. – 279 952 eurų nuostolio.

35. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nagrinėjamu atveju kreditorei žala (negalėjimas su ja atsiskaityti) būtų kilusi (atsiradę) ir jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie įsiteisėjusioje teismo nutartyje pripažinti kaip privedę įmonę prie tyčinio bankroto, t. y. tiekimo sutarties su UAB „Girteka“ sudarymo metu BUAB „Voverė“ finansinė padėtis jau nebebuvo gera, ji turėjo pradelstų skolų kitiems kreditoriams, todėl, net ir neatlikus veiksmų, kurie teismo įsiteisėjusia nutartimi įvertinti kaip privedimas prie bankroto tyčia, įmonė nebūtų turėjusi galimybės gauti tokį pelną bei vykdyti savo veiklą taip, kad jos turtinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi ir ji būtų galėjusi atsiskaityti su ieškove pagal sudarytą tiekimo sutartį ar ieškovės reikalavimas būtų buvęs patenkintas bankroto byloje.

36. Teismas, be kita ko, pažymi, kad, bylos duomenimis, atsakovas P. A. BUAB „Voverė“ vadovu buvo nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.; akcininku – nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi sutarties sudarymo su UAB „Girteka“ 2019 m. vasario 4 d. metu atsakovas P. A. jau nebuvo nei BUAB „Voverė“ vadovas, nei jos akcininkas, todėl jo ir atsakovo V. P. veiksmai, kurie pripažinti kaip privedę įmonę prie tyčinio bankroto, nėra susiję su ieškovei padaryta žala (nepatenkintu reikalavimu bankroto byloje) ir tuo aspektu, kad, atsakovas P. A., atlikdamas tokius veiksmus, negalėjo sukelti (ar numatyti, kad gali sukelti) teisinių (-us) padarinių (-ius) (negalėjimą atsiskaityti) kreditoriui, kurio bendrovė atsakovui P. A. būnant įmonės vadovu ir (ar) akcininku dar apskritai neturėjo.

37. Teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl BUAB „Voverės“ namai vykdytų Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos stadiono tvarkymo darbų nėra susiję su byloje pareikštu reikalavimu ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atsakovų, kaip buvusių BUAB „Voverės“ namai vadovų (akcininko), civilinės atsakomybės sąlygų pagal byloje pareikštą tiesioginį ieškinį (ne)buvimo.

38. Teismas, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, aktualaus teisinio reglamentavimo ir taikytinų kasacinio teismo išaiškinimų visuma, daro išvadą, kad atsakovai byloje paneigė prezumpciją, jog ieškovei žala (nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas) atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (bankroto pripažinimo tyčiniu), todėl, konstatavus, kad byloje nenustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti sąlygos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai), ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

40. Kadangi ieškinys atmestinas, tai spręstinas atsakovo P. A. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės priteisimo klausimas.

41. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas P. A. iš viso turėjo 2073,46 euro išlaidų dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos (byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, rašytiniai paaiškinimai, atsakovo atstovas dalyvavo parengiamajame ir dvejuose teismo posėdžiuose). Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovui P. A. priteistinas iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2073,46 euro (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

42. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ((33,85 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“, juridinio asmens kodas 302775875, 2073,46 euro (dviejų tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“, juridinio asmens kodas 302775875, 33,85 euro (trisdešimt tris eurus 85 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė