Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos valstybinės kolegijos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos valstybinė kolegija kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą Juridinių asmenų registre įregistruoti Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1000 „Dėl Klaipėdos valstybinės kolegijos pertvarkymo“ pakeitimo“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos Klaipėdos valstybinės kolegijos pareiškimą atsisakyti priimti ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėja su 2020 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ prašydama Juridinių asmenų registre įregistruoti Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 584. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. pranešimu informavo pareiškėją apie nustatytus trūkumus, o būtent tai, kad pateikti dokumentai nepatvirtinti notaro, ir tai, kad, Klaipėdos valstybinės kolegijos dalininko 2019 m. birželio 12 d. sprendimas pateiktas registro tvarkytojui 2020 m. birželio 29 d., o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.46 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo. Pažymėjo, jog valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. pranešime nustatytiems trūkumams pašalinti Klaipėdos pareiškėjai suteikė terminą, kuris suėjo 2020 m. liepos 17 d.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo atsisakytų Juridinių asmenų registre įregistruoti Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1000 „Dėl Klaipėdos valstybinės kolegijos pertvarkymo“ teismui nėra pateiktas. Taip pat, iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų nėra aišku ar pareiškėja pašalino valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. pranešime Nr. S-57399(15.1E) nustatytus trūkumus, tai yra teismui nepateikė notaro patvirtinto Klaipėdos valstybinės kolegijos statuto.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) Klaipėdos valstybinė kolegija prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės pareiškimą priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes įvertino formaliai, dėl ko pareiškimą nepagrįstai atsisakyta priimti. Teigia, kad apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti, tačiau turėdama tikslą pateikti tinkamai parengtus dokumentus kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo formuojamą praktiką analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-476-323/2014.

3.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino proceso eiliškumą, tai yra prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir procesą dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ apskundimo. Teigia, kad šiuo atveju teismui nepriėmus pareiškimo ir neatnaujinus termino apeliantei užkertamas kelias dokumentams pateikti, sukuria prielaidas neigiamam valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimo priėmimo. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog turi teismui pateikti notaro patvirtintus dokumentus, kadangi pirmiausia turi būti atnaujintas terminas, kurie sudarytų galimybę dokumentų parengimui, jų pateikimui valstybės įmonės „Registrų centrui“ ir įregistravimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

5. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apeliantės pareiškimo priėmimo netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė prašo įstatymo pagrindu praleisto termino atnaujinimo ir nepagrįstai nurodo pateikti notaro patvirtintus dokumentus, kadangi šių veiksmų apeliantė gali imtis atnaujinus terminą Kolegijos statutui pateikti.

6. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atsisakyti priimti apeliantės pareiškimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas

7. Apeliantė teikdama pareiškimą dėl praleisto, įstatyme nustatyto, termino atnaujinimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1000 „Dėl Klaipėdos valstybinės kolegijos pertvarkymo“ pakeitimo“ pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 1000 „Dėl Klaipėdos valstybinės kolegijos pertvarkymo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Apeliantė teigia, kad 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ Klaipėdos skyriaus Juridinių asmenų registravimo skyrių su prašymu įregistruoti naujai patvirtintus steigimo dokumentus Juridinių asmenų registre, tačiau valstybės įmonė „Registrų centras“ nurodė, kad yra praleistas Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas juridinio asmens steigimo dokumentų registravimui, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Šias nurodytas apeliantės aplinkybes, pagrindžia kartu su apeliantės pareiškimu pateikiami rašytiniai įrodymai. Apeliantė nurodo, kad terminas praleistas todėl, kad apeliantės Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovė ilgą laiką buvo tėvystės ir yra vaiko priežiūros atostogose.

8. Įstatyme įtvirtinta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 442 straipsnio 13 punktas; 576-578 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą su pareiškimu dėl termino steigimo dokumentams registro tvarkytojui pateikti atnaujinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nr. eI-8745-142/2015).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti įstatymu, tai yra CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, kuris numato, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti teisės aktai privalo būti pateikti juridinių asmenų registrui per šiuose aktuose nustatytą terminą. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su CK 2.46 straipsnio 4 dalies aiškinimu, netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

11. Pirmiausia, kaip minėta, pagal CK 2.46 straipsnio 4 dalį juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 584, punktu Nr. 1 yra patvirtinta Klaipėdos valstybinės kolegijos statuto redakcija. Lietuvos Respublikos Teisės aktų registro duomenimis (CPK 179 straipsnis) minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas paskelbtas 2019 m. birželio 19 d. Teisės aktų registre. Taigi, aptariamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, bei Klaipėdos valstybinės kolegijos statutas, kaip sudėtinė teisės akto dalis, įsigaliojo nuo 2019 m. birželio 19 d. ir yra galiojantis.

12. Antra, ištyrus apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. pranešime nurodė, kad apeliantės teikiami dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų dvejais aspektais - pirmiausia registrui pateikti dokumentai dėl steigimo dokumentų (statuto) įregistravimo nepatvirtinti notaro ir antra – apeliantė praleido CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą.

13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės nurodomas aplinkybes dėl termino atnaujinimo pagrindžia apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai (nutarties 7-11 punktai), į tai, kad apeliantė turi teisę kreiptis bendros kompetencijos teismą su pareiškimu dėl termino steigimo dokumentams (šiuo atveju – statuto) registro tvarkytojui pateikti atnaujinimo (nutarties 8 punktas), kuris yra pasibaigęs, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad apeliantė nepateikė valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą, pažymint tai, kad nagrinėjamu atveju terminas dėl dokumentų pateikimo yra pasibaigęs, kas sudaro apeliantei savarankišką pagrindą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, be to, nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turi pateikti notaro patvirtintą Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą, kadangi būtent galimas apeliantei palankaus sprendimo priėmimas, tai yra termino atnaujinimas, sudarytų galimybę apeliantę imtis veiksmų ir pašalinti valstybės įmonės „Registrų centas“ pranešime nurodytus dokumentų pateikimo trūkumus.

14. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės pareiškimo priėmimo klausimą netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pareiškimą atsisakyta priimti, neįvertinus kitų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111–115 straipsnis), atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Esant nustatytoms nutarties 5–14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.