Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-191-859/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2024-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
1-191-859/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14893-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
V. S., (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-191-859/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14893-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.1.7.2.4; 2.12.1.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOPSRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajai V. S., jos gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,

viešame, mišriajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (anot kaltinamosios - (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine 16 MGL, t. y. 6902,56 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 28 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine 18 parų arešto bausme; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2022 m. liepos 7 d.);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine 28 parų arešto bausme,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. pagrobė svetimą turtą:

ji, 2023 m. balandžio 14 d., nuo 14.00 val. iki 14.40 val., iš nukentėjusiojo J. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiojo 540 EUR vertės turtą: 90 EUR vertės plazminį televizorių „Samsung“ ir 450 EUR grynųjų pinigų. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados ir motyvai

Baudžiamojoje byloje 2023 m. birželio 20 d. priėmus baudžiamąjį įsakymą Nr. e. 2038-1155/2023 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14893-2023-5), kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu, padavė Vilniaus mesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (2 t., b. l. 30), todėl ši byla išnagrinėta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, kuriuos nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) V dalyje (BPK 425 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji teisme sutiko duoti parodymus, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad iš nukentėjusiojo buto, (duomenys neskelbtini), pagrobė 540 EUR bendros vertės turtą, t. y. televizorių „Samsung“ ir apie 450 EUR. Televizorius grąžintas, pinigai nukentėjusiajam grąžinti susitarime nustatytu laiku. Grąžino grynaisiais.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. gegužės 30 d. apklausta įtariamąją kaltę pripažino ir parodė, kad su J. L. susipažino prieš (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjį apsigyveno pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Nedirba, (duomenys neskelbtini), lėšų neturėjo, todėl prašė J. L. paskolinti pinigų. Puikiai žinojo, kur jis laikė pinigus, iš jo skolindavosi. Tikslios datos neprisimena, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, kai J. L. nebuvo bute, paėmė pinigus. Jų neskaičiavo. Išėjo iš buto. Pinigai buvo reikalingi (duomenys neskelbtini), kurias (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo miegamajame kambaryje, spintoje aukštai ant lentynos. Televizorių grąžino, todėl jokių pretenzijų jis neturi. Dėl šio įvykio labai gailisi, pasižada grąžinti 450 EUR iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Gauna (duomenys neskelbtini) 200 EUR (1 t., b. l. 74-77).

Pasižadėjimą dėl 450 EUR grąžinimo kaltinamoji surašė 2023 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 89)

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Po to, kai prokuroras kaltinimo esmę išdėstė remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kas prilyginama kaltinamojo akto paskelbimui (BPK 425 straipsnio 2 dalis), kaltinamoji teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamosios ikiteisminiame tyrime duoti parodymai iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 12 d., kuriais ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir iš nukentėjusiojo buto, (duomenys neskelbtini), pagrobė 540 EUR bendros vertės turtą, t. y. televizorių „Samsung“ ir apie 450 EUR. Televizorius grąžintas, pinigai nukentėjusiajam grąžinti susitarime nustatytu laiku. Grąžino grynaisiais. Dėl padaryto gailisi, pinigus išleido (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Dabar (duomenys neskelbtini). Ieško darbo.

Be kaltinamosios prisipažinimo, pastarosios padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir šie ikiteisminio tyrimo duomenys:

Nukentėjusysis J. L. 2023 m. balandžio 25 d. pranešė apie televizoriaus „Samsung“ ir 450 EUR pinigų vagystę. Nukentėjusysis nurodė, iš kur buvo pagrobti pinigai, o iš kur televizorius (skirtingi kambariai) – nuo staliuko su DVD ir kitu televizoriumi (1 t., b. l. 16-24).

Apžiūrėjus įvykio vietą 2023 m. balandžio 25 d. nustatyta, kad galima nusikalstama veika padaryta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-41).

Apklaustas nukentėjusiuoju, J. L. 2023 m. balandžio 25 d. parodė, kad bute gyvena su V. S. Susipažino maždaug prieš (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Jį bute gyveno neatlygintinai, ją maitino. 2023 m. balandžio 14 d. apie 14:00 val. jis išvyko iš savo namų susitvarkyti automobilio draudimo reikalų. Išvykęs, paliko V. S. vieną namuose, buto durų neužrakino. V. S. savo buto raktų niekada nebuvo davęs, buto raktus turėjo tik jis. Grįžo po 30-40 min., apie 14:30 ar 14:40 val. V. S. bute nebuvo. Pastebėjo, kad nėra plazminio televizoriaus „Samsung“, Televizoriaus skelbimą jam surado jo sesuo per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ ar per skelbimų tinklalapį, negali atsakyti, nes neprisimena. Tą dieną su savo draugu S. Z. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiimti televizoriaus „Samsung“ iš jį dovanojančios moters. Televizorius buvo plazminis, 108 cm ekrano dydžio, juodos spalvos, be ypatingų požymių, parduotas be dokumentų, stovėjo kambaryje ant stalo. Prireikus televizorių atpažinti galėtų, jį vertina 90 eurų. Apsižiūrėjęs, kad nėra televizoriaus, miegamajame kambaryje esančioje spintoje dar pasigedo 450 eurų (3 vnt. kupiūromis po 100 eurų ir 3 vnt. kupiūromis po 50 eurų), grynųjų pinigų, kurie buvo padėti aukštai ant lentynos. V. S. žinojo kur jis laiko pinigus. Bute nebuvo ir V. S. daiktų. Iš karto po įvykio į policiją nesikreipė dėl to, kad galvojo, kad situaciją išspręs pats ir geranoriškai atgaus pavogtus daiktus ir pinigus, tačiau to padaryti nepavyko, nes ji atsisako bendrauti, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ir tik dabar kreipėsi į policijos įstaigą. Jo žiniomis, V. S. yra ne kartą pagauta dėl vagysčių ir yra linkusi vogti ir turi (duomenys neskelbtini), o nuo 2023-04-14 jis jos daugiau nebematė. Jai leidimo paimti televizorių ar naudotis jo pinigais jis nebuvo davęs. Dėl vagystės jam padaryta bendra 540 eurų turtinė žala. Nuo civilinio ieškinio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atsisako (1 t., b. l. 47-50, 52-54). Papildomai apklaustas 2023 m. gegužės 30 d., parodė, kad dėl televizoriaus pretenzijų neturi, jis grąžintas. Sutinka, kad V. jam grąžintų pinigus dalimis iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., o ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pretenzijų V. jokių neturi (1 t., b. l. 57-59).

Liudytojas S. Z. 2023 m. balandžio 25 d. parodė, kad J. L. yra jo pažįstamas, pas kurį buvo pažįstama V. Jų santykių nurodyti negali, ją matė pas J. L. namuose bei prie jo namų (duomenys neskelbtini). 2023 m., galimai žiemos pabaigoje, J. L. paprašė jį pavežti į (duomenys neskelbtini), nes turėjo problemų su sveikata ir prastai jautėsi. Kiek žino, važiavo paimti televizoriaus, kurį rado internetu, plačiau apie tai nieko nežino. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės (duomenys neskelbtini) mergina padavė televizorių, kurį įsidėjo į automobilį ir nuvažiavo pas J. L. namo. Kiek pamena, televizorius buvo "Samsung", juodos spalvos, mergina, kuri padavė televizorių, jokių jo dokumentų nedavė, pinigų už televizorių irgi jokių davęs nebuvo, galimai davė šokolado, bet nėra tikras. Nežino, kaip J. L. rado televizorių, atrodo pagal skelbimą, tiksliai nurodyti negali. Televizoriaus važiavo dviese, V. kartu nevažiavo (1 t., b. l. 62-64).

Visi šie duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad be kaltinamosios prisipažinimo, pastarosios padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros duomenys. Nustatyta, kad kaltinamajai nebuvo suteiktas nukentėjusiojo leidimas išnešti iš jo namų pastarojo turtą: plazminio televizoriaus „Samsung“ ir pinigų. Pas nukentėjusįjį bute gyvendama kaltinamoji savavališkai išnešė nukentėjusiojo turtą, kuris nukentėjusiojo buvo įvertintas bendros 540 EUR vertės: 90 EUR plazminį televizorius „Samsung“ ir 450 EUR grynųjų pinigų. Todėl konstatuotina, kad kaltinamoji pagrobė svetimą, nukentėjusiojo bendros 540 EUR vertės turtą.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė dėl žalos padarymo, nes baudžiamoji atsakomybė konkrečiu atveju numatyta ne už žalos padarymą, o už svetimo turto vagystę. Žalos klausimai gali būti sprendžiami reškiant civilinį ieškinį.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 10 MGL (500 EUR), bet neviršija 400 MGL (20 000 EUR) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad kaltinamoji pagrobė 540 EUR bendros vertės nukentėjusiojo turtą, todėl jos padarytoji nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip paprastoji vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamoji V. S. padarė vieną nusikalstamą veiką - tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias bausmes: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Minėta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi. Konkrečiu atveju kaltinamosios prisipažinimas iš esmės sudarė sąlygas bylą išnagrinėti sutrumpinta įrodymu tyrimo tvarka. Kaltinamoji ne kartą teista už panašias nusikalstamas veikas, todėl konkrečiu atveju jo prisipažinimo nuoširdumas gali kelti abejonių. Visgi, kaltinamoji nusikalstamas veikas didžiąja dalimi vykdė dėl (duomenys neskelbtini). Tai kaltinamoji pripažino teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 12 d., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir kitų apkaltinamųjų nuosprendžių kaltinamajai duomenys (pvz. 2021 m. spalio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-2127-961/2021; 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-856-878/2021). Taigi, (duomenys neskelbtini) buvo gan nemažas veiksnys nusikaltimui daryti. Šią (duomenys neskelbtini) kaltinamoji pripažino, nors turimais duomenimis nededa pakankamai pastangų (duomenys neskelbtini). Dėl aptarto, visgi yra pagrindas laikyti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ir štai kodėl. Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamoji buvo nuteista ir už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuo 2015 m. sausio 01 d. galiojant BK 190 straipsnio 1 dalies 2014 m. gruodžio 18d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcijai, kad nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL (150 EUR), bet neviršija 5 MGL (250 EUR) dydžio sumos. Visgi, nuo 2023 m., birželio 1 d. galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 01 d.), nustato, kad turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL (150 EUR) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 EUR) dydžio sumos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamosios buvo padaryti ir baudžiamieji nusižengimai, nors atskirai dėl to nebuvo nuteistosios kreiptasi į teismą, nes paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį Nr. T-152-878/2022 (LITEKO duomenys), pastaroji jau buvo atlikusi 2022 m. liepos 7 d.

Dėl nustatyto, kaltinamoji neatitinka BK 27 straipsnyje įtvirtintai recidyvisto sąvokai, atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su prokurorės siūlymu pripažinti kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes šiai dienai ji tokia nelaikytina.

Kaltinamoji nedirba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėta, kad turi (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ir galiausiai, visiškai (duomenys neskelbtini). Net ir suprasdamas, kad tai (duomenys neskelbtini), teismas kaltinamosios nepakankamas pastangas šiai problemai spręsti vertina, kaip kaltinamosios nepakankamą nenorą (duomenys neskelbtini), kurios sudaro sąlygas nusikalstamų veikų padarymui, dėl ko nukenčia ir kiti asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai). Vertinamas ir kaltinamosios elgesys procese, kai faktiškai jos iniciatyva pradėtas šis baudžiamasis procesas po proceso dėl baudžiamojo įsakymo, kaltinamoji nuo teismo slapstėsi, o šiai surasti buvo paskelbta paieška.

Vertinami ir jau minėti kaltinamosios teistumai. Šiai dienai pastaroji teista 11 (vienuolika) kartų nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2023 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 96-116, LITEKO duomenys), už įvairias nusikalstamas veikas - vagystes (BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalys (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 01 d.)), kurios, pagal šiai dienai galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalies redakciją, per 178 straipsnio 1 ir 5 dalių prizmę, būtų laikomos baudžiamaisiais nusižengimais. Visgi, net ir tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ankstesnėmis bausmėmis, net ir pačia griežčiausia – terminuotu laisvės atėmimu, už padarytas nusikalstamas veikas, bausmių tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamoji ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Minėta ir tai, kad toks nusikalstamas elgesys sąlygotas kaltinamosios (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) kaltinamoji nededa pakankamai pastangų. Kaltinamoji, dėl (duomenys neskelbtini) labai daug kartų nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. kovo 25 d. padariusi smulkias vagystes, atsakomybė už kurių padarymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (1 t., b. l. 117-141).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paieškoma kaltinamoji sulaikyta 2024 m. vasario 10 d. įtariant ją padarius vagystę iš parduotuvės (PC „(duomenys neskelbtini)“), kas nurodoma 2024 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime.

Taigi, kaltinamosios pavojus visuomenei, kaip ir pačiai sau, konkrečiu atveju nemažėja, o priešingai, linkęs tik didėti dėl veiksmingų priemonių (duomenys neskelbtini) ir, galiausiai, pašalinti, nenaudojimo. Visos šios kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, padarytos nusikalstamos veikos – nusikaltimo aplinkybės ir pavojingumas, nustatytoji viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), sudaro pagrindą parinkti kaltinamajai vieną griežčiausių BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių rūšių – trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmę. Tokia bausmės rūšis parenkama ir vertinant tai, kad nukentėjusiajam iš esmės žala atlyginta, ką iš dalies patvirtino ir pats nukentėjusysis, o civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, susitaręs su kaltinamąją dėl žalos atlyginimo.

Nustatydamas arešto bausmės dydį vertintini jau aptarti nusikaltimo padarymo ir kaltinamosios charakterizuojantys duomenys, kurių pagrindu nustatomas maksimalus 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės dydis (49 straipsnio 3 dalis). Konkrečiu atveju, net ir esant minėtai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, visgi, kaltinamosios pavojingumas ir minėtų ankstesnių bausmių neefektyvumas, nesudaro pagrindo skirti švelnesnio parinktos bausmės dydžio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), todėl paskirtoji 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant kaltinamajai galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę (BK 64¹ straipsnis). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios laikinojo sulaikymo 2024 m. vasario 10 d.

Dėl laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo.

Šiame baudžiamajame procese kaltinamajai 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustačius termino.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta 2024 m. vasario 10 d. Teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 12 d. prokurorė prašė palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą, nes nėra išnykę šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai, dėl kurių kaltinamajai buvo paskelbta paieška. Prašė nustatyti vieno mėnesio suėmimo terminą.

Kaltinamoji prašė nenustatyti suėmimo terminą, o prašė skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Žadėjo dalyvauti procese.

Kaltinamosios gynėjas palaikė kaltinamosios prašymą, siūlė skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Minėta, kad kaltinamajai buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nes teismas išnaudojęs visas švelnesnes priemones, užtikrinant kaltinamosios dalyvavimą procese, paskyrė ir pastarosios paiešką. Gi paieška užsitęsė ilgiau kaip du mėnesius, per kuriuos kaltinamoji, nors ir žinojo apie šį baudžiamąjį procesą, pati į teismą neatvyko, byla nesidomėjo. Todėl konstatuotina, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra išnykęs suėmimo pagrindas – kaltinamoji slėpsis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tai jau darė. Vadinasi, kitomis švelnesnėmis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą baudžiamajame procese, bei pasiekti kitų, BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tarp kurių ir tikslas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Taigi, nors byla išnagrinėta, šio nuosprendžio netrukdomam vykdymui, konkrečiu atveju būtina nustatyti suėmimo terminą, todėl 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria kaltinamajam šiame baudžiamajame procese paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti, nustatant 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminą, kurį skaičiuoti nuo kaltinamosios laikinojo sulaikymo 2024 m. spalio 10 d. (BPK 123 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 13 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 123 straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 13 dalimi, 297-298, 301-305, 307 straipsniais ir 425 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

pripažinti V. S. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti jai galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 10 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. vasario 10 dienos išbūtą laiką.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį skirti kaltinamajai V. S., kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatyti suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 10 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij