- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-256-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14893-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 10 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. vasario 10 d. išbūtas laikas. Nuosprendžiu palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis skirti V. S. kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatytas suėmimo terminas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent, ji, 2023 m. balandžio 14 d., nuo 14.00 val. iki 14.40 val., iš nukentėjusiojo J. L. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiojo 540 Eur vertės turtą: 90 Eur vertės plazminį televizorių „Samsung“ ir 450 Eur grynųjų pinigų. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir jai skirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Nuteistoji skunde nurodo, kad nukentėjusysis J. L. yra miręs, nuteistajai priekaištų jis nebeturėjo, kadangi televizorius ir pinigai jam buvo grąžinti. Būdamas gyvas, nukentėjusysis norėjo pareiškimą atsiimti. Nuteistosios nuomone, 60 parų būti atskirtai nuo visuomenės yra per daug. Nuteistoji skunde pažymi, kad ji turi daug sveikatos problemų. Panevėžio kalėjime jai buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Prieš metus nuteistoji susilaužė stuburo slankstelius ir čiurną. Nuteistoji skunde teigia, kad laisvėje aktyviai ieškojo darbo, narkotikų, dėl kurių padarė šį nusikaltimą, nebevartoja, yra įstojusi į metadono programą. Metadonas slopina nuteistosios norą kitiems narkotikams, be to, nustatytą metadono dozę ji mažina, laikui bėgant nori ir jo nebevartoti. Nuteistoji skunde pažymi, kad teismas neteisingai įvertino nuteistosios visišką prisipažinimą ir nelaikė jo nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistoji skunde prašo teismo leisti jai ieškoti darbo, gyventi pilnavertį gyvenimą, o ne atskirti nuo žmonių. Nuteistoji teigia, kad kalėjimas žmogaus nepakeičia į gerą pusę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Eglė Grigaitytė prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas V. S. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas arešto bausmę, jos dydį nustatydamas maksimalų (BK 49 straipsnio 3 dalis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nukentėjusiajam padaryta materialinė žala atlyginta, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pažymėjo, kad yra V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kita vertus, teismas V. S. prisipažinimą, turint omeny daug teistumų už analogiškas veikas, vertino kaip nenuoširdų. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – ji yra teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) net 11 kartų, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, labai daug kartų bausta administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, šiuo metu nedirbanti, turinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms bei nededanti pakankamai pastangų priklausomybei sumažinti. Teismas konstatavo, kad V. S. iš ankstesnių bausmių išvadų nepadarė ir nepasitaisė, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistajai skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Nėra pagrindo išvadai, jog teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga. Pritartina teismo išvadai, kad V. S. nusikalsta neatsitiktinai, jos nusikalstamos veikos yra nuoseklus jos netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio padarinys. Darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų nepadaryta. Nuteistajai skirta galutinė bausmė, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežta ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jai paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skirdamas nuteistajai V. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
6. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
7. Priešingai nei skunde teigia nuteistoji, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jai skirtą bausmę, pripažino vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė – nustatyta, jog ji nedirba, netekėjusi, nesimoko, turi priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad narkotikų nebevartoja, yra įstojusi į metadono programą, metadono dozę mažina, ilgainiui tikėdamasi jo visai nebevartoti. Iš nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25), matyti, kad nuteistoji narkotikus vartoja apie 10 metų. Iš apeliacinio skundo teiginių matyti, kad narkotikų vartojimas nulėmė aptariamos nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistosios pastangos įveikti priklausomybę yra vertintinos teigiamai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji šią priklausomybę turi ilgą laiką, jos gydymosi procesas šiuo atveju yra pernelyg trumpas, jog leistų daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajai skiriant švelnesnę bausmę.
8. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistoji yra teista 11 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Už šias veikas skirtos bausmės, be kitų – ir terminuotas laisvės atėmimas, savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji vėl padarė nusikalstamą veiką. Nuteistoji ne kartą bausta už administracinių nusižengimų nuosavybei padarymą, paskirtų baudų nemoka. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. S. yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojinga visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistoji ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pačios nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog nukentėjusiajam iš esmės žala buvo atlyginta. Taigi ši aplinkybė neabejotinai buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo individualizuojant nuteistajai skiriamą bausmę.
9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajai arešto bausmę, kurios dydį, net ir atsižvelgiant į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai nustatė įmanomai didžiausią pagal BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nuosprendžio motyvų, kuriems kolegija visiškai pritaria, seka išvada, kad įvertinus nuteistosios asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, buvo pagrindas jai paskirti ir pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nes, kaip minėta anksčiau, nuteistajai anksčiau paskirtos ir jos atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė buvo ilgesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, nuteistosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pabloginti nuteistosios teisinės padėties, kadangi šiuo atveju nėra paduotų prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Tačiau aptartų argumentų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog net ir maksimalaus termino arešto bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nuteistajai paskirta bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju trumpesnio termino arešto bausmė ar švelnesnės BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistosios taip, kad ji vėl pakartotinai nenusikalstų.
10. Nuteistoji apeliaciniame skunde pažymi turinti sveikatos problemų, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai nepateikia, nereiškia prašymo teismui išreikalauti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Kita vertus, nuteistosios sveikatos būklė nesulaiko jos nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog reikiamas gydymas V. S. gali būti užtikrintas tik jai būnant laisvėje ir negalėtų būti užtikrintas bausmės atlikimo metu.
11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, sumažinti bausmės dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
12. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo jai skirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Skundžiamu nuosprendžiu buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis skirti V. S., kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatyti suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistajai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 10 d. Pažymėtina, kad šio procesinio sprendimo nuteistoji neskundė.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. vasario 10 d. išbūtą laiką, taip pat bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 10 d. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nuteistajai būtų buvęs dar kartą pratęstas, o ir atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, toks procesinis sprendimas ir negalėtų būti priimtas, kadangi nuteistajai paskirtas suėmimo terminas viršytų jai paskirtos bausmės terminą. Nuteistajai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 10 d., taigi šios nutarties priėmimo metu nuteistajai suėmimas nėra taikomas. Todėl teisėjų kolegija apeliaciniame skunde reiškiamo prašymo pakeisti nuteistajai paskirtą kardomąją priemonę švelnesne, nenagrinėja, kadangi šio klausimo išsprendimas šios nutarties priėmimo metu yra teisiškai nebeprasmingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios V. S. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.