- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-1056-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00886-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 1 d., 187² str., R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-28 R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. sausio 28 d. atvykęs į bylos nagrinėjimą nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai naudojosi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Rusijoje, (duomenys neskelbtini), kuris galimai 2015 m. sausio 20 d. apie 20 val. 25 min. vairavo R. S. automobilį ir viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 140 km/h (± 5 km/h paklaida), po paklaidos viršijo 55 km/h. Nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. A. tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorines valstybės sienas. R. S. nenurodė tikslių duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris minėtą dieną valdė ir naudojosi jam priklausančia transporto priemone, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimu R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str., ir nubaustas galutine nuobauda – 579 Eur bauda.
Kauno apygardos teismo 2015-04-23 nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimas ir R. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Kauno miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi R. S. administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. S. atžvilgiu nutraukta, motyvuojant tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog R. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimą ir priimti vieną iš sprendimų, numatytų ATPK 302¹² str., išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo visą su šia administracinio teisės pažeidimo byla susijusią medžiagą. Nurodo, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-11-22 red.) 20 str. 2 d. transporto priemonės savininkas (valdytojas), policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; už šios pareigos nevykdymą transporto priemonės savininkas atsako ATPK nustatyta tvarka; transporto priemonės savininkui (valdytojui) administracinė atsakomybė netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę savo valia. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu buvo pagarsintas LR užsienio reikalų ministerijos 2015-06-22 pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog Rusijos Federacijos piliečiai Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms kartu su prašymu išduoti vizą turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą – pasą, skirtą kelionėms į užsienį, kuriame asmens duomenys įrašyti kirilica ir lotyniškais rašmenimis. Faktas, jog pilietis turėjo galiojančią vizą, gali patvirtinti tik užsieniečio ketinimą apsilankyti vizoje nurodytoje Šengeno erdvės valstybėje ar valstybėse, tačiau nepatvirtina jo atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikos ar Šengeno valstybių teritorijoje. Institucijos manymu, šis pranešimas turi būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas dėl R. S. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Pagarsintame rašte aiškiai įvardijama, kad buvo pridėtas vidinis Rusijos Federacijos piliečio pasas, kurio Lietuvos Respublika nepripažįsta kaip tinkamo atvykti, t.y. pridėtas dokumentas nesuteikia teisė atvykti ir judėti Lietuvos Respublikoje. Nors R. S. gynėjas adv. padėjėjas J. K. pateikė Rusijos Federacijos piliečio A. A. pareiškimą, kad teisės pažeidimą R. S. priklausančiu automobiliu padarė jis, jo vidaus paso bei vairuotojo pažymėjimo kopijas, pateikti dokumentai neįrodo, kad pažeidimo padarymo dieną A. A. buvo Lietuvos Respublikoje ir padarė aukščiau minėtą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagal Lietuvos registrus nėra informacijos apie minėtam asmeniui išduotą vizą bei 2015-01-21 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus užklausimus, iš Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Kalvių – Meitenės kontaktinio punkto ir Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos kontaktinio punkto poskyrio dėl A. A. buvo gauta informacija, jog minėtas asmuo nebuvo užregistruotas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos duomenų bazėje kaip vykęs per išorinę Lenkijos Respublikos sieną bei nebuvo užfiksuotas kaip vykęs per Latvijos ir Estijos Respublikų išorines sienas. Gauta informacija iš kontaktinių punktų dėl išorės sienos, kurios kontrolę vykdo Lietuva, įrodo, kad A. A. atvykimas į Lietuvos Respubliką neužfiksuotas.
Institucija taip pat nurodo, kad 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančių taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso 7 str. 3 d. nurodyta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai yra nuodugniai patikrinami, todėl reglamento 2 str. 5 p. apibrėžta sąvoka „asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise“, Rusijos Federacijos piliečiui A. A. negali būti taikoma, nes asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, yra sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta Sutarties 17 str. 1 d., ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos piliečio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai, kuriems taikoma 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje; trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai, nepaisant jų pilietybės, kurie pagal Bendrijos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai. Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai aiškių duomenų, kurių pagrindu R. S. galima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, į teismo posėdį turėjo būti kviečiamas ir su R. S. telefonu bendravęs A. A., nes teismas skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis daugiau rašytine bylos medžiaga, nors asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Nurodo, kad tikint tiek A. A., tiek R. S. pateikta versija, teismui turi būti pateikta Rusijos Federacijos piliečio A. A. kelionės dokumento, skirti vykti į užsienį, paso puslapio, kuriame yra pažeidimo laikotarpiu galiojusios Šengeno vizijos įklija, notariškai patvirtinta kopija ir paso puslapio su sienos kirtimo spaudu notariškai patvirtinta kopija.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog R. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija su tuo nesutinka. Argumentuoja, kad surinkta informacija iš kontaktinių punktų dėl išorės sienos, kurios kontrolę vykdo Lietuva, įrodo, kad A. A. atvykimas į Lietuvos Respubliką neužfiksuotas, į teismo posėdį turėjo būti kviečiamas ir su R. S. telefonu bendravęs A. A., nes teismas skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis daugiau rašytine bylos medžiaga, nors asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas Institucijos nurodytų bylos aplinkybių netyrė bei dėl to nepasisakė, į teismo posėdį nekvietė Rusijos Federacijos piliečio A. A., nesiėmė priemonių, kad išreikalautų dokumentus, kurie patvirtintų, jog A. A. turėjo kelionės dokumentą, skirti vykti į užsienį, paso puslapio, kuriame yra pažeidimo laikotarpiu galiojusios Šengeno vizijos įklija, notariškai patvirtinta kopija ir paso puslapio su sienos kirtimo spaudu notariškai patvirtinta kopija. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad atsižvelgus į Institucijos apeliacinį skundą akivaizdu, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikoma teisėtu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimą panaikinti ir R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.