- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-468-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00886-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato viršininko D. Š. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. S. nutraukta, panaikinimo, nustatė :
Aprašomoji dalis
R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 133¹ str. 1 d., 187² str. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-01-28 atvykęs į bylos nagrinėjimą nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini) galimai naudojosi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris galimai 2015-01-20 apie 20.25 val., Kaune, kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 99,40 km, vairavo R. S. automobilį ir viršijo leistiną nustatytą 80 km/h greitį, viršijo 140/5 km/h, po paklaidos viršijo 55 km/h. Nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. A. tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorinės valstybės sienas. Šiose R. S. veiksmuose įžvelgiami administracinių tesiės pažeidimų, numatytu LR ATPK 187² straipsnio ir 133¹ straipsnio 1 dalies požymiai, t. y. jis nenurodė tikslių duomenų apie asmenį (vardą , pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris minėtą dieną valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone, ir tuo pažeidė LR „Saugaus eismo keliais įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-03-04 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant pastarojo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 133¹ str. 1 d., 187² str. sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimą ir priimti vieną iš sprendimų, numatytų LR ATPK 302¹² str. Institucijos nuomone, apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodo manantys, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015-06-22 Nr. (25.3.2.)3-3765 pranešimas dėl informacijos pateikimo, turi būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas, dėl R. S. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Pagarsintame rašte aiškiai įvardijama, kad buvo pridėtas vidinis Rusijos Federacijos piliečio pasas, kurio Lietuvos Respublika nepripažįsta kaip tinkamo atvykti, tai yra, pridėtas dokumentas nesuteikiantis teisės atvykti ir judėti Lietuvos Respublikoje, todėl R. S. nurodytas asmuo negalėjo jo automobiliu padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimo Lietuvoje. Pažymi, kad R. S. gynėjas advokato padėjėjas J. K. pateikė Teismui Rusijos Federacijos piliečio A. A. pareiškimą, informuojantį, kad teisės pažeidimą R. S. priklausančiu automobiliu Lexus padarė jis, jo vidaus paso bei vairuotojo pažymėjimo kopijas, tačiau, Institucijos teigimu, pateikti dokumentai neįrodo, kad pažeidimo padarymo dieną, A. A. buvo Lietuvos Respublikoje ir padarė aukščiau minėtą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taip pat nurodo, kad šiam piliečiui būtų išduota Šengeno viza – byloje duomenų nėra, o ir iš byloje esančių Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Kalvių - Meitenės ir Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos kontaktinių punktų buvo gauta informacija, kad A. A. nebuvo užregistruotas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos duomenų bazėje kaip vykęs per išorinę Lenkijos Respublikos sieną (t.y. gauta informacija iš visų Lenkijos - Ukrainos ir Lenkijos - Baltarusijos bei Lenkijos - Rusijos pasienio kontrolės punktų) bei nebuvo užfiksuotas kaip vykęs per Latvijos ir Estijos Respublikas (t.y. gauta informacija iš Estijos - Rusijos ir Latvijos - Rusijos pasienio kontrolės punktų) išorines sienas. Nurodo, kad buvo atliktas patikrinimas ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS), tačiau duomenų, kad A. A. kirto Lietuvos valstybės sieną nėra. Dėl šių aplinkybių Institucija nurodo kylant klausimą – iš kur A. A. ir kokiu būdu atsirado mūsų valstybėje? Kadangi keturių valstybių oficialiuose valstybės registruose nėra informacijos apie A. A. sienos kirtimo atvejus, daro išvadą, kad jis nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką.
Institucija taip pat nurodo, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare taiko Europos Sąjungos reglamentus dėl bendros vizų politikos, kuriais yra nustatyta: vizos įklijos forma; sąrašas valstybių, kurių piliečiai vyksta be vizų; sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia gauti vizas. Tapusi pilnateise Šengeno susitarimo šalimi Lietuva taiko visus Šengeno acquis reikalavimus. 2015-06-25 pateiktame VSAT prie LR VRM rašte, pažymėta, kad 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančių taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – reglamentas) 7 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai yra nuodugniai patikrinami, todėl reglamento 2 straipsnio 5 punkte apibrėžta jame naudojama sąvoka „asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise“, Rusijos Federacijos piliečiui A. A. negali būti taikoma, kadangi asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise yra sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos piliečio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai. Pabrėžia, kad reglamento 10 straipsnyje yra konkrečiai nurodoma, kad trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Pažymėtina, kad tokiam asmeniui atvykstančiam į Šengeno erdvę yra taikoma pilnas patikrinimas. Institucija nurodo, esant akivaizdu, kad Rusijos pilietis A. A. Lietuvoje nebuvo ir jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo R. S. priklausančiu automobiliu nepadarė. tokiu būdu, Institucija nurodo mananti, kad byloje yra surinkta pakankamai aiškių duomenų, kurių pagrindu R. S. galima taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 133¹ str. ir 187² str.
Skunde akcentuojama, kad Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad R. S. įvardintas asmuo A. A. užfiksuoto pažeidimo padarymo metu į Lietuvos Respublikos teritoriją ne tik nebuvo atvykęs, bet ir neturėjo jokios galimybės atvykti (neturėjo kelionei tinkamo paso ir vizos), taip pat neturėjo galimybės atlikti R. S. nurodomus veiksmus, tai yra padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Mano, kad R. S. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl turi būti baudžiamas pagal LR ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str., nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad A. A. Lietuvoje pažeidimo padarymu metu nebuvo, todėl negalėjo pažeisti kelių eismo taisyklių, tai yra – viršyti leistino nustatyto greičio. Pabrėžia, kad tikint tiek A. A., tiek R. S. pateikta versija, teismui turi būti pateikta Rusijos Federacijos piliečio A. A. kelionės dokumento, skirto vykti į užsienį, paso puslapio, kuriame yra pažeidimo laikotarpiu galiojusios Šengeno vizos įklija (kuri suteikia teisę atvykti į Šengeno erdvę), notariškai patvirtinta kopija, ir paso puslapio su sienos kirtimo spaudu (įrodančiu, kad asmuo pasinaudojo turima Šengeno viza ir įvažiavo į Šengeno erdvę) notariškai patvirtinta kopija. Šiuo atveju nei R. S. paaiškinimuose, nei teismo nutarime nėra paminėtas faktas, kodėl A. A. papildomai nepateikė dokumentų kopijų, kuriame būtų pažeidimo padarymo metu galiojusi Šengeno viza ir sienos kirtimo žyma.
Skunde teigiama, kad teismas nevertindamas gautų atsakymų iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų pavaldžių institucijų, kaip svarių įrodymų šioje administracinėje byloje, formuoja teisinį precedentą, kai asmenys galimai padarę teisės pažeidimus Lietuvos Respublikoje, naudojasi užsienyje esančių asmenų pagalba, žinodami, kad Lietuvos teisinės priemonės jų nepasieks ir jie liks nenubausti. O taip pat liks nenubaustas ir asmuo galimai padaręs teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. S. pagal LR ATPK 133¹ str. ir 187² str. nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 201 6 m. kovo 4 d. nutarimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per LR ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). LR ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. LR ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus LR ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
Taigi, nepaskyrus nuobaudos per LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015).
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimų, kuriais buvo kaltinamas R. S., data administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nustatyta 2015-01-28. Kauno apylinkės teismo 2015-02-11 nutarimu R. S. buvo nubaustas pagal LR ATPK 133¹ str. ir 187² str. Kauno apygardos teismui 2015-04-23 nutartimi panaikinus minėtą nutarimą, R. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo gražinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismui priėmus sprendimą bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, šio 2015-08-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. S. buvo nutraukta. Apskundus minėtą nutarimą, Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi jį panaikino ir R. S. bylą gražino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Vadovaujantis LR ATPK 35 str. 5 d. nuostatomis, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, nuobaudos skyrimo terminai, nurodyti šiame straipsnyje pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tokiu būdu administracinės nuobaudos skyrimo terminas R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje baigėsi 2016-04-22. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas terminas būtų pratęstas, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo to padaryti.
Kaip minėta, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nors byloje ir pakanka duomenų sprendimui priimti.
Nagrinėjamu atveju paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, R. S. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014).
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Nutartis neskundžiama.