Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokato padėjėjui Jurijui Kovalenka, advokatui Jurijui Kovalenko, išnagrinėjo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, administracinė tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., 2015-01-28 atvykęs į bylos nagrinėjimą nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), galimai naudojosi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris galimai 2015-01-20 apie 20.25 val., Kaune, kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 99,40 km, vairavo R. S. automobilį ir viršijo leistiną nustatytą 80 km/h greitį, viršijo 140/5 km/h, po paklaidos viršijo 55 km/h. Nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. A. tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorinės valstybės sienas. Šiose R. S. veiksmuose įžvelgiami administracinių tesiės pažeidimų, numatytu LR ATPK 187² straipsnio ir 133¹ straipsnio 1 dalies požymiai, t. y. jis nenurodė tikslių duomenų apie asmenį (vardą , pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris minėtą dieną valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone, ir tuo pažeidė LR „Saugaus eismo keliais įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokiose R. S. veiksmuose įžvelgiami administracinių tesiės pažeidimų, numatytų LR ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies, 187² straipsnio, požymiai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad automobilis „„Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas jo vardu. Nurodė, kad 2015 m. pradžioje jam paskambino draugas, giminaitis A. A. ir paklausė, ar jis gali suorganizuoti automobilį, kai A. A. atvyks į Lietuvą. Jie bendrauja verslo reikalais ir kai yra būtinumas bei reikalas, vienas kitam padeda bei duoda savo automobilį laikinai naudotis būnant užsienyje. A. A. atvykus į Lietuvą jis davė savo automobilį „Lexus“, o pats išvažiavo į komandiruotę, Estiją, žmonos automobiliu „Subaru“, grįžo tik po kelių dienų. Tą pačią dieną, kai išvažiavo, jam paskambino iš Ignalinos rajono policijos komisariato ir paklausė, kur jis yra ir ar vairavo automobilį tam tikru metu. Kai vakare buvo užfiksuotas įvykis, R. S. visą naktį vairavo. Įvykis įvyko sausio 20 dieną, o jis grįžo sausio 22 dieną. A. A. paliko automobilį servise. Kai policijos pareigūnė su juo susisiekė, jis iš karto pasakė, kas vairavo automobilį, nurodė vardą, pavardę, gyvenamą vietą. Tyrėja jam liepė atvažiuoti ir visą informaciją pateikti, raštiškai. Kai jis atvyko pas tyrėją, ji jau buvo nusprendusi, kad jis meluoja, nes kreipėsi į pasienio pareigūnus ir sužinojo, kad toks žmogus į Lietuvą nebuvo įvažiavęs. Tuomet surašė ATP protokolą už melagingų parodymų davimą. R. S. teigimu, A. A. neginčija padaryto pažeidimo ir sakė sumokės baudą. Jis A. A. viską paaiškino telefonu ir pasakė, kad viską parašytų, paaiškintų pareigūnams, kaip viskas buvo, kad nebūtų R. S. problemų. Kodėl Rusijos Federacijos piliečio A. A. pateikto dokumento kopijoje nėra vizos, negali pasakyti, jam sakė, kad reikia paso kopijos, jis jį ir pateikė. Minėtas Rusijos pilietis Europos Sąjungoje būna retai, per metus vieną mėnesį, tuo metu kai atostogauja. A. A. į Lietuvą atvyksta įvairiai, autobusu, traukiniu, būna su automobiliu atvažiuoja ne vienas. Prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, (1 tomas, b. l. 70-71, 2 tomas b. l. 9-10).

Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kelių policijos poskyrio specialistės pareigose. Nurodė, kad komisariate buvo gauta nuotrauka iš prietaiso, kad automobilis viršijo greitį. Su pažeidėju visada stengiasi pirma susisiekti telefonu ir susitarti dėl susitikimo. Paskambino minėto automobilio, iš nuotraukos, savininkui ir paaiškino situaciją. Paaiškino, kad jo vardu registruota transporto priemonė „Lexus“ yra užfiksuota greičio matavimo įrenginio, kaip viršijusi greitį. E. L. jam pranešė, kad jis, kaip savininkas, yra atsakingas už padarytą pažeidimą arba jis turi pranešti, kas vairavo tą transporto priemonę. Pokalbis truko labai trumpai. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad jis yra komandiruotėje. Kurią dieną jis atvyko į komisariatą, pasakyti negali. Telefonu R. S. jai pasakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Pasakė to asmens vardą ir pavardę, galbūt ir apytikslius gimimo metus. Kol R. S. atvyko į komisariatą, ji tikrino A. A. tapatybę. Ji pasižiūrėjo per jų informacinę sistemą ir nurodyto asmens nerado. Taip pat, kadangi bendradarbiauja su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (ten dirba buvusi kolegė), ji taip pat užklausė apie šį asmenį. Buvo gauti keli raštai, kurie apie užklaustą asmenį nepateikė jokios tikslios informacijos. Atvykus R. S. į komisariatą, E. L. jį apklausė ir raštu įspėjo dėl melagingų įrodymų davimo. R. S. jai pasiūlė telefonu pabendrauti su A. A., bet ji atsisakė, nes negalėtų nustatyti jo tapatybės. R. S. atvykęs, taip pat nurodė ir minėto asmens gimimo datą ir gyvenamą vietą. R. S. pasakė, kad pagal jo pateiktus duomenis, sistema neranda, tokio asmens. Taip pat liudytoja E. L. nurodė, kad telefonu su R. S. bendravo kelis kartus. Tarnybiniame pranešime visa informacija išdėstyta teisingai. Tarnybinį pranešimą rašė iškart po įvykio. Po įvykio praėjo daug laiko, visų aplinkybių neatsimena. Po apklausos R. S. pasakė, kad baudą išrašytų jam, o kai E. L. pasakė, kad gresia teisių atėmimas, tada iškart pasakė, kad ne jis vairavo. Rusijos pilietis esantis Lietuvoje turi turėti vizą. Tačiau ji nesikreipė į institucijas, kad gauti duomenis apie A. A. vizą. Tyrimo metu ji paėmė paaiškinimus iš R. S., pateikė užklausas užkardoms, ieškojo informacijos jai prieinamose duomenų bazėse, parašė tarnybinį pranešimą. Nerado jokių oficialių įrodymų, kad tikrai A. A. egzistuoja.

Liudytoja E. L. dėl tyrimo medžiagoje esančios fotolentėlės (b. l. 3, 1 tomas) ir joje užfiksuotų duomenų paaiškino, kad šiose fotonuotraukose yra užfiksuotas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kitos dvi nuotraukos, kuriose vaizdas sunkiai įžvelgiamas. Vienoje nuotraukoje pasak liudytoja galima įžvelgti vyriškio siluetą, pagal plaukų kirpimą ir veidas vyriškas. Nėra tikra ar pagal veido bruožus būtų galima indentifikuoti asmenį. R. S. buvo parodytos minėtos nuotraukos, tačiau jis kategoriškai neigė vairavimo faktą, jis nurodė kito asmens anketinius duomenis. Taip pat, pasak liudytoją pagal Europos parlemento reglamentą, Rusijos Federacijos piliečiai yra priskiriami trečiųjų šalių piliečiams, kuriems galioja reikalavimas, jog Rusijos Rederacijos piliečiai su vidiniu pasu (kirilica) negali įvažiuoti į Šengeno šalys. Jiems yra taikomi apribojimai. R. S. advokato pateiktas dokumentas (b.l. 39-40, 1 tomas) yra Rusijos piliečio vidinis asmens dokumentas. Pagal Lietuvos teisėsaugos duomenis, šiam asmeniui A. A. nebuvo išduota vizą, todėl tai buvo vertinama kaip aplinkybę, jog šis asmuo negalėjo padaryti 2015-01-20 teisės pažeidimus. Rusijos pilietis keliaudamas po Šengeno erdvė privalo turėti asmens pasą - kelionės dokumentą, kuriame būtų vizą, įkliją, kurie įrodo, jog šis pilietis teisėtai įvažiavo į Šengeno erdvė (b.l. 27-31, tomas 2).

2015-08-20 teismo posėdžio metu pagarsinto 2015-01-28 tarnybinio pranešino dėl KET pažeidimo 07-15-9033254 duomenimis nustatyta, kad Utenos apskr. VPK, Ignalinos r. PK gauta kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39U-24631852-15, kuriame užfiksuotas automobiliu LEXUS, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. S., padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 6 d. Tyrimo metu 2015-01-21 susisiekus su minėto automobilio savininku R. S. mobiliuoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo nurodyta, kad yra užfiksuotas greičio viršijimas jam priklausančiu LEXUS, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant telefonu R. S. iškart pasiteiravo kurioje vietoje yra užfiksuotas greitis, pripažino, kad jis tikrai yra automobilio LEXUS, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o pasakius, kad greitis viršytas yra daugiau kaip 50 km/h jis pradėjo teigti, kad vairavo tikrai ne jis, o jo draugas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Rusijoje, kuriam buvo paskolinęs automobilį. Paprašius nurodyti A. A. kontaktinį telefono numerį R. S. teigė, kad šiuo metu jis komandiruotėje ir pasakė, kad jam perskambinti po keleto minučių, perskambinus jam jis teigė, kad neseniai pabudo, todėl dar kartelį paprašė perskambinti po keleto minučių. Po keleto skambučių susisiekus, jis nurodė neva A. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). R. S. buvo pasiūlyta atvykti į Ignalinos r. PK Kelių policijos poskyrį pateikti raštišką paaiškinimą. Baigus pokalbį E. L. patikrino A. A. asmenį per VSATIS ir kitas prieinamas duomenų bazes, ar toks asmuo yra ir galėjo būti Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų rasta nebuvo. Bendradarbiaujant su VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyr. specialiste G. S. buvo paprašyta patikrinti informaciją apie asmens A. A. sienos kirtimus. 2015-01-21 VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyrius užklausė Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Kalvių - Meitenės kontaktinį punktą ir Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos kontaktinio punkto poskyrį dėl A. A., neteisėto trečiųjų šalių piliečio buvimo Lietuvos Respublikoje, nes galimai jis galėjo atvykti ar išvykti į Lietuvos Respubliką. Iš minėtų kontaktinių punktų buvo gauta informacija, kad A. A. nebuvo užregistruotas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos duomenų bazėje bei nebuvo užfiksuotas kaip vykęs per Latvijos ir Estijos Respublikų išorinę sieną. 2015-01-28 apie 13.50 val. pas E. L. atvyko pil. R. S., kuris asmens tapatybės nustatymui pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-021-25 išduotą VĮ „Regitra”. Apklausiant R. S., kuris nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. ir atsakydamas į jam užduodamus klausimus jis jau paaiškino, kad nuo sausio 19 iki sausio 23 dienos jis automobilį LEXUS, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskolinęs ir leido juo naudotis neva tolimam giminaičiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Apie nustatytą greičio viršijimo pažeidimą R. S. aiškino, kad sužinojo tuomet, kai jam paskambino iš policijos ir jį informavo. Paaiškinime R. S. nurodė, kad jis apie pažeidimą informavo telefonu ((duomenys neskelbtini)) A. A., kuris pripažino, kad galimai galėjo būti užfiksuotas, kuomet vairuodamas viršijo greitį ir sutiko susimokėti baudą. Apklausus R. S. jam buvo nurodyta informacija, kad jo nurodytas asmuo galimai neegzistuoja ir jo informacija yra melaginga bei paaiškinta policijos pareigūnams žinomi duomenys dėl A. A. sienos kirtimų. R. S. įsikarščiavo ir pradėjo teigti, kad policijos pareigūnai turi tikrinti, nes toks žmogus yra ir buvo Lietuvoje bei išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną kažkam skambino. Minėtam piliečiui buvo nurodyta, kad jam bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už tai, kad atvykęs į administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą melagingai davė parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje galimai pasinaudodamas fiktyviais asmens duomenimis bei neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens) pareigų, nustatytų Saugaus eismo įstatymo 20 str. 2 d. nuostatose. R. S. iškart pasimetė, sakydamas „kam čia tie rašinėjimai, kai čia tik baudelė” ir liepė geriau įforminti greičio viršijimo pažeidimą jo vardu, tačiau informavus, kad už minėtą pažeidimą gresia bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių. Išgirdęs nuobaudos dydį R. S. vėl teigė, kad vairavo visgi ne jis. R. S. buvo surašytas ATP protokolas Nr. 59P-25022879-15, pagal ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str, (b. l. 5-6).

Teismo posėdžio metu pagarsinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015-06-22 Nr.(25.3.2.)3-3765 pranešimo dėl informacijos pateikimo duomenimis nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiai Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms kartu su prašymu išduoti vizą turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą - pasą, skirtą kelionėms į užsienį, kuriame asmens duomenys įrašyti kirilica ir lotyniškais rašmenimis. Pridėta vidinio Rusijos Federacijos piliečio paso, kurio Lietuvos Respublika nepripažįsta kaip tinkamo atvykti ir kuriame duomenys įrašyti tik kirilica, kopija neleidžia tinkamai identifikuoti asmens dėl kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų atliekamos duomenų transliteracijos. Dėl to pateikti duomenys nėra pakankami patikrinti ir įsitikinti, ar minėtam piliečiui Lietuvos vizų tarnybose užsienyje buvo išduota Šengeno ar nacionalinė viza. Atlikus paiešką pagal užsieniečio gimimo datą ir pilietybę, nenustatyta, kad buvo nagrinėtas prašymas dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo Teismo rašte įvardytam užsieniečiui. Kol nėra visiškai įgyvendintas 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas), Šengeno valstybės narės neturi galimybės matyti kitų Šengeno valstybių narių išduotų Šengeno vizų, o paieška gali būti vykdoma tik nacionaliniuose registruose. Faktas, jog pilietis turėjo galiojančią vizą, gali patvirtinti tik užsieniečio ketinimą apsilankyti vizoje nurodytoje Šengeno erdvės valstybėje ar valstybėse, tačiau nepatvirtina jo atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikos ar Šengeno valstybių teritorijoje. Atvykstančių ir išvykstančių asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose atlieka atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės pasienio tarnybos, kurių pareigūnai privalo fiksuoti išorinės Europos Sąjungos sienos kirtimą ir taip suteikti leidimą atvykti arba priimti sprendimą neleisti užsieniečiui atvykti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). Atsižvelgdami į tai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuomone, kad informaciją dėl išorės sienos, kurios kontrolę vykdo Lietuva, kirtimo ir piliečio atvykimo į Lietuvos Respubliką Teismui galėtų suteikti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 80-81).

Teismo posėdžio metu pagarsinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-06-25 Nr. (21)-19-91 pranešimo dėl informacijos pateikimo duomenimis nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vykimą per Lietuvos Respublikos (LR) valstybės sieną laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 duomenų neturi. Minėta institucija pažymi, kad vykdant 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), 7 straipsnio reikalavimus, asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, kertantiems Europos Sąjungos išorinę sieną, taikomas minimalus pasienio tikrinimas. Minimalaus pasienio tikrinimo metu vykstantys per LR pasienio kontrolės punktus asmenys bei jų vairuojamos transporto priemonės netikrinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje, todėl duomenų apie vykimus per valstybės sieną neišlieka. Vadovaujantis 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu „Dėl Šengeno acquis nuostatų visapusio taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje” (OL 2007 L 323, p. 34), nuo 2007 m. gruodžio 21d. nebevykdoma LR vidaus Europos Sąjungos sausumos sienos kontrolė (b. l. 82).

2016-01-25 Lietuvos kelių policijos tarnyba raštu Nr. 39-S-335-(1.13) pateikė teismui greičio matavimo prietaiso užfiksuotos transporto priemonės „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), greičio viršijimo atvejo fotonuotraukas (b.l. 41, 42).

2016-01-28 Utenos VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštu Nr. 89-S-3798 (12-261) pateikė teismui transporto priemonės „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), užfiksuoto KET duomenų protokolą kompaktiniame diske (b.l. 43-44).

Medžiagos tyrimo metu buvo imtasi priemonių (tomas 2, b. l. 1, 19, 21, 22, 39, 49, 51) dėl papildomos informacijos gavimo apie A. A. notariškai patvirtintas asmens paso puslapių kopijų, kuriose yra pažeidimo laikotarpiu galiojusi Šengeno vizos įklija bei sienos kirtimo spaudas, gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį transporto priemonės savininkui (valdytojui) administracinė atsakomybė kyla už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

ATPK 187² straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Ištirtų įrodymų kontekste negalima daryti neginčytinos išvados, kad R. S., 2015-01-28, apie 20.25 val., kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešine pusė), 99,40 km, vairavo automobilį „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), bei viršijo leistiną nustatytą 80 km/h greitį, važiavo 140 km/h greičiu ir tokiu būdu pažeidė KET 5 ir 7 p. reikalavimus bei, kad jis nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų.

R. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad davė melagingus parodymus apie tai, jam priklausančiu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai naudojosi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris galimai 2015 m. sausio 20 d. apie 20 val. 25 min. vairavo R. S. automobilį ir viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 140 km/h (± 5 km/h paklaida), po paklaidos viršijo 55 km/h. Tuo pačiu, nenurodė tikslių duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris minėtą dieną valdė ir naudojosi jam priklausančia transporto priemone. R. S. kaltė grindžiama tuo, kad nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. A., tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje, nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorines valstybės sienas.

Išanalizavus teismo posėdžio metu duotus parodymus bei bylos medžiagą matyti, kad priešingai nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, R. S. policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nurodė duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris 2015 m. sausio 20 d. apie 20 val. 25 min. galimai vairavo R. S. automobilį, tai Rusijos Federacijos pilietis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiuos duomenis dėl A. A. transporto priemonės vairavimo A. S. protokole nurodytomis aplinkybėmis nurodė nuo savo pirmo 2015-01-28 duoto paaiškinimo (b.l. 4). Jis tyrimui nurodė visus jam žinomus asmens anketinius duomenis.

Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme R. S. gynėjas advokato padėjėjas Jurijus Kovalenka pateikė teismui Rusijos Federacijos piliečio A. A. pareiškimą, informuojantį, kad teisės pažeidimą R. S. priklausančiu automobiliu Lexus padarė jis, jo paso bei vairuotojo pažymėjimo kopijas. Iš tyrimo medžiagos matyti, jog pagrindiniai duomenis, dėl kurių grindžiamas R. S. kaltinimas jam galimai padarius LR ATPK 187² str. numatytą teisės pažeidimą yra policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuris teismo vertinimu yra neinformatyvus ir iš esmės nepateikia jokios individualios ir detalizuotos informacijos apie šį konkretų įvykį. Teismas neatmeta galimybės, jog liudytoja E. L. galėjo nevisiškai teisingai suprasti R. S. jai telefonu teikiama informacija dėl kito asmens vairavusio automobilį „Lexus“, pažymėtina, kad tyrimui nėra pateiktas šio pokalbio garso įrašas, kurio buvimas būtų naudingas nagrinėjant minėto įvykio aplinkybės.

Kaip minėta, R. S. kaltinimas grindžiamas tuo, kad nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. A. tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorines valstybės sienas. Tačiau tai, kad minėtas pilietis nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorines valstybės sienas, nepaneigia R. S. iškeltos versijos, kad automobilį vairavo A. A.. Pažymėtina ir tai, kad teismo išreikalauti papildomi duomenys apie šio asmens vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra pakankami konstatuoti, jog R. S. įvardintas asmuo iš tiesų neegzistuoja, ar užfiksuoto pažeidimo padarymo metu nebuvo jo Lietuvos Respublikoje ir jis neturėjo galimybės vairuoti R. S. priklausančią transporto priemonę.

Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog specialistė E. L. surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 59P-25022879-15, remdamasi gautais duomenimis, kad A. A., tikrinant neteisėtą trečiųjų šalių piliečių buvimą Lietuvos Respublikoje, nebuvo užfiksuotas kirtęs Latvijos, Estijos ir Lenkijos išorines valstybės sienas, kurie iš esmės nepaneigia R. S. iškeltos versijos. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str. Teismo vertinimu visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kilę prieštaravimai bei neaiškumai nėra pašalinti bylos medžiaga, nenustatytos tikrosios pažeidimų padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilę neaiškumai negali būti pašalinti ir kilę neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai konstatuotina, kad byloje neįrodyta R. S. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmuose nenustačius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str., įvykio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

Administracinės teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant R. S. veiksmuose pažeidimo įvykio.

Administracinės teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje, nutraukti nesant R. S. veiksmuose pažeidimo įvykio.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.