Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. (toliau – R. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. S. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus visų įmanomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Sutinkamai su LR ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2015 m. sausio 20 d., 20.25 val., Kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda greičio matuokliu buvo užfiksuotas automobiliu Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu R. S., padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, atsakomybė už kurį numatyta LR ATPK 124 str. 6 d. (b. l. 3). 2015 m. sausio 28 d. R. S., atvykęs į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrį nurodė, jog pažeidimo užfiksavimo metu jam priklausančiu automobiliu Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai naudojosi A. A., gyvenantis Rusijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Tikrinant šią, R. S. pateiktą informaciją, 2015 m. sausio 23 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos raštas Nr. 38-335, informuojantis, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos duomenų bazėje A. A., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rašto pateikimo dienos, neužregistruotas kaip vykęs per Lenkijos Respublikos išorinę sieną (b. l. 20). Analogiškos aplinkybės nustatytos ir 2015 m. sausio 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos Meitenės – Kalvių kontaktinis punktas raštu Nr. 185-452, kurio duomenimis, R. S. įvardintas asmuo A. A. per Latvijos ir Estijos Respublikų išorinę valstybės sieną pateikiamu laikotarpiu taip pat nėra vykęs (b. l. 21). Šių duomenų pagrindu, informavus R. S., kad jo nurodytas asmuo galimai neegzistuoja, o jo informacija yra melaginga, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str. (b. l. 2) ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b. l. 1).

LR ATPK 133¹ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), nustatytos taisyklės pažeidimas.

Kaip numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas - privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas)arba juridinio asmens vadovas(ar jo filialo vadovas),nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant komentuojamo straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtinta pareiga kyla tik tais atvejais, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu bei transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N63-523/2010).

Šių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad R. S. policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris įvykio metu (greičio viršijimo fakto fiksavimo metu) galimai vairavo jam priklausančią transporto priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant R. S. kaltės klausimą jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, akcentuotina, kad iš byloje esančių duomenų, vis tik nėra aišku, ar R. S. įvardintas asmuo – A. A. iš tiesų egzistuoja (ši aplinkybė nebuvo aiški bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme), ar šis asmuo užfiksuoto pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje ir turėjo galimybę atlikti R. S. nurodomus veiksmus, o ne tarkime pažeidimą – greičio viršijimą, padarė pats R. S.. Šių aplinkybių nustatymui ir R. S. pateiktos versijos paneigimui, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik duomenų, pateiktų iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos pasienio postų, nepakanka. Sprendžiant R. S. kaltės klausimą, buvo būtina atlikti papildomus veiksmus šių aplinkybių konstatavimui ir tik juos atlikus, buvo galimas tam tikro procesinio sprendimo priėmimas.

Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).

Šių duomenų kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuotina, kad teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas R. S. kaltės klausimas jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, pats R. S. nedalyvavo, į jį nebuvo kviečiami ir su R. S. tiek telefonu, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bendravę policijos pareigūnai, iš ko spręstina, kad skundžiamą nutarimą apylinkės teismas priėmė remdamasis vien tik rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (LR ATPK 273 str.). Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinio R. S. paaiškinimo bei 2015 m. sausio 28 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės E. L. tarnybinio paaiškinimo nepakanka, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, R. S. savo kaltės nepripažino nuo pat tyrimo pradžios. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nustatyti visas pažeidimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu ir konstatavo R. S. vengimą atvykti į teismo posėdį, kuo ir argumentavo savo sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nagrinėti pastarajam nedalyvaujant, tačiau tokia apylinkės teismo pozicija vertintina kritiškai. Pastebėtina, kad 2015 m. vasario 2 d. (Kauno apylinkės teisme gautas 2015 m. vasario 9 d.), t.y. iki R. S. žinomos administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimo dienos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bylos teismingumo pakeitimo, nurodydamas, kad šiuo metu jis su šeima gyvena Vilniaus mieste, todėl, jo vertinimu, bylos nagrinėjimas vyktų operatyviau ir ekonomiškiau Vilniaus mieste (b. l. 23). Tačiau, Kauno apylinkės teismas skundžiamame 2015 m. vasario 11 d. nutarime konstatuodamas R. S. vengimą atvykti į teismo posėdį, apie minėtą apelianto prašymą neužsiminė, jo neišsprendė ir atskiru procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į R. S. domėjimąsi jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos eiga, konstatuoti jo vengimą atvykti į teismo posėdį, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo, kas suponuoja išvadą, kad byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme R. S. gynėjas advokato padėjėjas J. K. pateikė teismui Rusijos Federacijos piliečio A. A. pareiškimą, informuojantį, kad teisės pažeidimą R. S. priklausančiu automobiliu Lexus padarė jis, jo paso bei vairuotojo pažymėjimo kopijas, tačiau aukštesnysis teismas neturi galimybės patikrinti R. S. nurodytų argumentų pagrįstumo ir objektyvumo pateiktų papildomų dokumentų kontekste. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus bei pateikti papildomus duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, neatmestina galimybė, kad A. A. pateiktame asmens dokumente, tikint tiek jo, tiek R. S. pateikta versija, turi būti vizos žyma, leidžianti Rusijos Federacijos piliečiui A. A. atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kas neabejotinai leistų patvirtinti ar atmesti R. S. pateiktą įvykių versiją, todėl teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų išreikalauti duomenis apie šiam asmeniui išduotą vizą, patikrinti duomenis apie jo atvykimą lėktuvu.

Pažymėtina, kad klausimus susijusius su bylos teismingumu sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis organas, tačiau sutinkamai su ATPK 281 str. nuostatomis akivaizdu, jog byla pagrįstai buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui – pagal pažeidimo padarymo vietą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų LR ATPK 133¹ str. 1 d. ir 187² str., požymių buvimą R. S. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. S. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą ir grąžinti R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.