Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadas byloje teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

16. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

17. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2024 m. spalio 17 d. paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą „Neteisėtai pastatyto statinio – ypatingosios kategorijos statinio žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbai“.

18. 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkimui.

19. 2025 m. kovo 20 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, jog jos pasiūlymas yra atmestas dėl neatitikimo ginčo Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkto ir 3.1. papunkčio reikalavimams (pranešimo ID (duomenys neskelbtini)).

20. 2025 m. kovo 27 d. ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai.

21. 2025 m. balandžio 4 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirkime (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) gautos pretenzijos“ atsisakė tenkinti ieškovės pateiktą pretenziją.

Dėl pasiūlymų atitikties Pirkimo 2 punkto ir 3.1 papunkčių reikalavimams

22. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

23. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 54 punktas). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Tiekėjų kvalifikacijos vertinime turinio viršenybės prieš formą principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu. Preciziškas kvalifikacijos atitiktį įrodančių dokumentų vertinimas neturi tapti išimtinai formaliu, tačiau išlikti objektyviu, nepažeidžiančiu dalyvių teisėtų interesų bei realiai patikrinamu peržiūros procedūroje. Turinio viršenybės prieš formą principas tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų kvalifikacijos dokumentų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai toliau nevertinami ar kitaip į juos neatsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia. Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008). Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022, 32 punktas).

27. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis). Metodikos 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pagal Metodikos 7.4 papunktį, pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį.

28. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė įsigyti neteisėtai pastatyto statinio – ypatingosios kategorijos statinio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), griovimo darbus. Tiekėjams, siekiantiems dalyvauti Pirkime, kvalifikacijos reikalavimai bei kvalifikacijos atitiktį patvirtinantys dokumentai ir informacija nurodyti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“.

29. Pagal Pirkimo 2 punktą, tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti įvykdęs ypatingųjų statinių griovimo darbus apsaugos zonoje ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 priedą) kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

30. Pagal Pirkimo 3.1 papunktį, tiekėjas turi turėti bent 1 kvalifikuotą statinio statybos vadovą: statinių kategorija – ypatingi statiniai, statinių grupės: negyvenamieji pastatai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą, ir kuris per paskutinius 5 metus būtų vadovavęs ypatingo statinio, negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbams vieną ar daugiau sutarčių kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 100 000,00 Eur be PVM. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro, ar kitos atsakingos institucijos išduotą atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą. Be to, specialisto patirtis einant atitinkamas pareigas laikoma tinkama, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys nurodytos vertės specialisto patirtį (veiklos pradžią ir pabaigą) atitinkamoje statinių grupėje: atitinkami išrašai iš statybos darbų žurnalų, juridinio asmens vadovo įsakymai ar kiti dokumentai dėl specialisto paskyrimo, pažymos apie statinio nugriovimą, užbaigtų statybos darbų aktai, statybos užbaigimo aktai ar kiti pagrindžiantys dokumentai, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti, kad specialistas ėjo atitinkamas pareigas atitinkamoje statinių grupėje, su nurodyta verte.

31. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo atitiktį Pirkimo 2 punkte įvardintam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė: darbų sąrašą apie atliktas arba atliekamas sutartis; UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ 2024 m. spalio 23 d. pažymą, kad objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ tinkamai atliko pastato griovimo projekto ir griovimo darbus ypatingajame statinyje, kultūros paveldo apsaugos zonoje; UAB „Eikos statyba“ 2024 m. lapkričio 6 d. pažymą, jog objekte „Administracinio-gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo darbai adresu (duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliko pastato griovimo bei statybinio laužo išvežimo darbus ypatingajame statinyje, kultūros paveldo teritorijoje. Ieškovė atitikimą Pirkimo 3.1 papunkčiui grindė R. L., kuri vadovavo griovimo darbams (duomenys neskelbtini), patirtimi.

32. Perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo 2 punkto sąlygų reikalavimų, nes: i) (duomenys neskelbtini), buvo atlikti ne administracinio pastato griovimo, o rekonstravimo darbai; ii) administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), nebuvo priskirtas kultūros paveldo teritorijai. Perkančioji organizacija taip pat laikė, kad ieškovė nepagrindė Pirkimo 3.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, nes specialistė R. L.vadovavo pastato (duomenys neskelbtini) griovimo darbams, kuris nebuvo priskirtas kultūros paveldo objekto teritorijai ar kultūros paveldo vietovei.

33. Pirmosios instancijos teismas panaikino perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą konstatavęs, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino ieškovės pateiktą pasiūlymą, pažeidė viešąjį pirkimą reglamentuojančias teisės normas ir principus. Teismas nurodė, kad: i) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, todėl šiame žemės sklype ieškovės atlikti darbai atitinka Pirkimo 2 punkte ir 3.1 papunktyje nurodytus reikalavimus; ii) R. L., kuri vadovavo griovimo darbams (duomenys neskelbtini), atitinka Pirkimo 3.1 papunktyje keliamus kvalifikacijos reikalavimus; iii) perkančioji organizacija nepakankamai aiškiai suformulavo reikalavimus tiekėjams, t. y. iš Pirkimo sąlygų nėra aišku, ar tiekėjas turi turėti patirties griaunant statinius, ar tik atskiras statinio dalis.

34. Perkančioji organizacija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad: i) teismas neįsigilino, kokiose su kultūros paveldu susijusiose teritorijose vykdytų darbų perkančioji organizacija tiksliai reikalavo kaip pagrindžiančių tiekėjo kvalifikaciją, neatskyrė, jog pagal teisinį reguliavimą apsaugos zonos skiriasi, o ieškovės nurodomi darbai buvo vykdyti ne toje zonoje, kurioje buvo reikalaujama juos vykdyti; ii) ieškovė neįrodė, kad darbai kuriais remiamasi, buvo vykdyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje; iii) teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai siaurais bei negalimais įrodymais, prieštaraujančiais tiek teisiniam reguliavimui, tiek pirkimų procedūrų vykdymui, tiek kitoms bylos aplinkybėms ir dokumentams dėl griovimo darbų sąvokos netinkamo interpretavimo; iv) ieškovė nei Pirkime teiktame pasiūlyme, nei teismui neįrodė, jog jos vykdyti darbai, kuriais ji grindžia savo kvalifikaciją, yra būtent griovimo darbai.

35. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas: i) ar statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje; ii) ar (duomenys neskelbtini), atlikti darbai laikytini griovimo darbais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atskirojo skundo argumentus, toliau pasisakys dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), teisinio statuso ir jo atitikimo Pirkimo sąlygoms

36. NKPAĮ nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą (NKPAĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalys).

37. Vadovaujantis NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė.

38. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (NKPAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai (NKPAĮ 2 straipsnio 15 punktas). Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų (NKPAĮ 2 straipsnio 18 punktas).

39. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama (NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: 1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms; 2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą (NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalis). Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir NKPAĮ (NKPAĮ 11 straipsnio 7 dalis).

40. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas (žr. šios nutarties 37–39 punktus) suponuoja išvadą, kad kultūros paveldo objektas ir jo apsaugos zona bei kultūros paveldo vietovė ir jos apsaugos zona yra skirtingos ir įstatyme apibrėžtos teritorijos.

41. Teisėjų kolegija, vertindama žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), darbų atitiktį Pirkimo 2 punkte ir 3.1 papunktyje nurodytiems reikalavimams padarytos išvados kontekste (žr. šios nutarties 40 punktą), nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pasiūlymo atitikties pirkimo reikalavimams dėl toliau nurodomų motyvų.

42. Visų pirma, perkančioji organizacija Pirkime reikalavo, kad tiekėjas būtų atlikęs ypatingųjų statinių, esančių konkrečiose teritorijose ar apsaugos zonoje (kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje) griovimo darbus. Tačiau pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, nenurodė, kuriai konkrečiai apsaugos zonai priklauso nurodytas nekilnojamojo turto objektas, t. y., ar kultūros paveldo objekto apsaugos zonai, ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonai, o tai lėmė neteisingų išvadų dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo 2 ir 3.1 papunkčio reikalavimams padarymą.

43. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys įrodo, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Šis juridinis faktas įregistruotas remiantis 2017 m. rugpjūčio 7 d. Kultūros paveldo departamento pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš išrašo 11.6 papunkčio, minėtas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023 m. spalio 10 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistravimo data 2024 m. liepos 23 d.) (1 t., b. l. 1; priedas Nr. 16). IS „Infostatyba“ nurodyta, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) – apsaugos zonai (1 t., b. l. 1; priedas Nr. 22). Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkte nurodyta, kad „Planuojama teritorija yra šiaurinėje miesto dalyje, Žvėryno seniūnijoje ir yra Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo (unikalus kodas – 16073) apsaugos zonoje Nr. 14. Žvėrynas – tai apsaugos zonos dalis, turinti urbanistinių naujadarų <...>“(1 t., b. l. 1; priedas Nr. 13). Statybą leidžiančiame dokumente, kurio fragmentą perkančioji organizacija pateikė apeliaciniame skunde ir kurio autentiškumo ieškovė neginčijo, nurodyta, kad buvo leista griauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nėra saugomoje teritorijoje, nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, nėra kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo vietovės (Vilniaus senamiesčio) zonoje. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamųjų kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) vizualinės apsaugos pozonį. Vilniaus senamiestis įtrauktas į kultūros vertybių registrą 1993 m. gegužės 21 d. Visa kultūros paveldo objekto dokumentacija yra Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, kuri viešai prieinama – https://kvr.kpd.lt (1 t., b. l. 45; DOK-12714).

44. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 43 punktą) įrodo, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovės (Vilniaus senamiesčio) apsaugos zoną, t. y. statybos darbai, kuriais rėmėsi ieškovė, buvo atliekami ne vietovėse, kurių Pirkimo sąlygose reikalavo perkančioji organizacija (kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje), o kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, t. y. kito statuso apsaugos zonoje.

45. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073, statusas – paminklas) vizualinės apsaugos pozonį (1 t., b. l. 155–156), papildomai pagrindžia padarytų išvadų teisingumą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į kultūros paveldo objekto teritorijos, jo apsaugos zonos ar kultūros paveldo vietovės apibrėžtį.

46. Be to, ieškovės cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl Vilniaus senamiesčio kaip kultūros paveldo vietovės ir objekto, nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi, viena vertus, joje nebuvo keliami klausimai, kurie sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Kita vertus, aplinkybė, kad Vilniaus senamiestis yra kultūros paveldo vietovė ir objektas, savaime nepaneigia fakto, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį bei neįrodo, jog statybos darbai, kuriais rėmėsi ieškovė, buvo atliekami kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas nekilnojamasis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas tinkamu pagrįsti Pirkimo 2 ir 3.1 papunktyje nurodytus kvalifikacijos reikalavimus.

Dėl darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), rūšies

48. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar (duomenys neskelbtini), atlikti rekonstravimo darbai laikytini griovimo darbais. Apeliaciniu skundu perkančioji organizacija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad: i) Pirkimo sąlygose neaiškiai nurodyta, kokių darbų reikalaujama; ii) pagal perkančiajai organizacijai Pirkimo metu pateiktus duomenis buvo aišku, kad ieškovės atlikti būtent statinio griovimo darbai. Be to, apeliantė kvestionuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą vadovavosi Ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasiūlymo teikimo ir vertinimo metu perkančiajai organizacijai nepateikta.

49. Minėta, kad perkančioji organizacija Pirkimo 2 punkte ir 3.1 papunktyje numatė tokius kvalifikacijos reikalavimus: i) tiekėjas turi būti „<...> įvykdęs ypatingųjų statinių griovimo darbus apsaugos zonoje <...>“ (Pirkimo 2 punktas); ii) tiekėjas turi turėti bent 1 kvalifikuotą statinio statybos vadovą „<...> ypatingo statinio, negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbams <..>“ (Pirkimo 3.1 papunktis).

50. Taigi, Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjas turi būti atlikęs „ypatingojo statinio“, „negyvenamojo pastato“, o ne tam tikrų jo dalių griovimo darbus. Be to, iš Pirkimo 3.1 papunkčio matyti, kad specialisto (statinio statybos vadovo) patirtis einant atitinkamas pareigas galėjo būti laikoma tinkama tik tada, jeigu būtų pateikta, be kita ko, ir pažyma apie statinio nugriovimą (žr. šios nutarties 30 punktą). Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad Pirkimo sąlygos tiekėjams buvo neaiškios, būtų reiškiamos dėl to pretenzijos.

51. Sprendžiant, ar objekte (duomenys neskelbtini), atlikti darbai, vertintini kaip griovimo darbai, atsižvelgtina į teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.

52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkte nurodyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

53. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: i) pastatomi nauji aukštai; ii) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; iii) nugriaunama dalis esamų aukštų; iv) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; v) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

54. Aptartas (žr. šios nutarties 52–53 punktus) teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad statinio griovimas ir statinio rekonstravimas yra skirtingos statybos darbų rūšys, kai vienu atveju yra visiškai išardomos statinio konstrukcijos, o kitu atveju statinys perstatomas. Tai, kad statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu yra atliekami statinio dalių griovimo darbai, savaime nelaikoma statinio griovimu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalies prasme.

55. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Pirkime pateikė perkančiajai organizacijai Darbų sąrašą apie atliktas arba atliekamas sutartis, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė, be kita ko, rėmėsi 2023 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi, kurios pagrindu atliko griovimo darbus administracinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte (1 t., b. l. 1; priedas Nr. 8). Be to, ieškovė pateikė 2024 m. spalio 23 d. UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ atliko griovimo darbus (1 t., b. l. 1; priedas Nr. 10). Perkančioji organizacija, patikrinusi duomenis iš IS „Infostatyba“ nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį (duomenys neskelbtini), todėl įvertino, jog ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad ieškovė atliko pastato (duomenys neskelbtini) griovimo darbus. Iš 2023 m. liepos 3 d. UAB „Aketuri architektai“ parengto „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“ techninio projekto matyti, kad: i) numatyta statybos rūšis: rekonstravimas (2.1 papunktis); ii) numatoma rekonstruoti administracinės paskirties pastatą su prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo paskirties patalpomis; rekonstravimo projekto apimtyje planuojama pastatyti apie 8 492 m² antžeminės dalies ir 2 512 m² požeminės dalies bendrojo ploto pastatus (2.2 papunktis); iii) dalis pastato konstrukcijų bus paliekama arba jos pakeičiamos neblogesnių savybių konstrukcijomis (5.11 papunktis) (1 t., b. l. 1; priedas Nr. 15).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 55 punktą), neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė atliko statinio griovimo darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalies prasme (žr. šios nutarties 54 punktą), priešingai, nurodytos aplinkybės įrodo, kad buvo atliekami rekonstravimo darbai (žr. šios nutarties 53 punktą).

57. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad UAB „CAPITALICA Z114 REAL ESTATE FUND“ 2024 m. spalio 23 d. pažymoje nurodyti darbai, atlikti (duomenys neskelbtini), laikytini griovimo darbais, teismui pateikė 2025 m. gegužės 26 d. ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „Vilniaus BDT“ atlikti griovimo / ardymo darbai objekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ atitinka statinio griovimo darbus, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 punktą bei STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktą. UAB „Vilniaus BDT“ išardė (išmontavo) visas statinio konstrukcijas, išskyrus tik labai nedidelę lauko atitvaros mūrinės konstrukcijų dalį, esančią 1 aukšte (seno pastato rūsyje), esančią ašyje „E“, tarp ašių „5“-„6“, kurios viršaus altitudė yra: -0,5 m, o apačios: – 4,0 m. Išsaugota konstrukcija yra 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus (1 t., b. l. 81–130). Tačiau ieškovės pasitelkto specialisto 2025 m. gegužės 26 d. ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia šios nutarties 56 punkte pateiktos išvados, priešingai, ji papildomai pagrindžia, kad vyko griovimo / ardymo darbai vykdant rekonstravimo darbus, o joje pateikta subjektyvi nuomonė dėl atliktų darbų vertinimo, teisėjų kolegijos nesaisto bei neįrodo fakto, jog ieškovė įvykdė statinio griovimą.

58. Taigi, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl statinio griovimo, nėra pagrindo teigti, kad ji atitiko Pirkimo 2 punkto reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovės pasiūlymas atitiko Pirkimo 2 ir 3.1 papunkčio reikalavimus, netinkamai aiškino NKPAĮ nuostatas, neįvertindamas, jog kultūros paveldo objektas ir jo apsaugos zona bei kultūros paveldo vietovė ir jos apsaugos zona yra skirtingos ir įstatyme apibrėžtos teritorijos. Be to, vadovaudamasis išimtinai ekspertinio tyrimo ataskaita, neįvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumos, nepagrįstai pripažino, jog ieškovė vykdė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

60. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, (ne)tinkamu paskirstymu. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atmesti.