- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-133-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14445-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- D. Š.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-606/2022
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14445-2021-6
2022 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas D. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Lexus RX400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. Š. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 6 d., apie 02.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>) reikalavimus, vairavo automobilį „Lexus RX400“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 40 straipsnį, atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį vienerių metų laikotarpiui tėvo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pakankamai formaliai vertino duomenis apie ankstesnį nuteistojo teistumą ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, apsiribojo informacijos iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pagarsinimu. Vertindamas sąlygą, kad „asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu dėl šios sąvokos prasmės. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padalytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Kartu kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz., nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. Taigi nurodyta kasacinio teismo praktika įpareigoja teismą kiekvieną kartą sprendžiant klausimą, ar asmuo pirmą kartą nusikaltęs, įvertinti tam tikras su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes. Tačiau nagrinėjamuoju atveju jokių duomenų apie ankstesnes bylas nebuvo, jų aplinkybės nebuvo žinomos ir nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamos.
2.2. Nurodoma, kad dėl 2016 m. ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nei teismas, nei prokuroras negalėjo nustatyti, kada ir už kokios nusikalstamos veikos įvykdymą D. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Nuteistasis galėjo teismui paaiškinti apie jo nuteisimo aplinkybes, o būtent, kad 2016 m. kilo šeimos konfliktas, jo metu jis buvo apkaltintas smurto prieš sutuoktinę pavartojimu. Nuteistasis mano, kad nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jam buvo paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nebuvo įvykdyta. Dėl šios priežasties 2017 m. lapkričio 24 d. jis buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu. D. Š. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio jis po operacijos buvo komoje, o po to ilgai (kelis metus) visiškai buvo nejudantis. Nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas formaliai, pareigūnas atvykęs į D. Š. namus, davė jam pasirašyti kažkokį dokumentą, kurio turinio jis dėl savo sveikatos būsenos nesuprato. Jam tiktai buvo pasakyta, kad jokio teismo nebus, reikės sumokėti baudą ir byla bus užbaigta. Pareigūnai nepaminėjo, kad tai yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kad turi teisę į gynybą. Faktiškai D. Š. parašas buvo išgautas tuo metu, kai jis buvo visiškai nejudantis. Tai leidžia teigti, kad nebuvo pagrindo šiems įvykiams suteikti teisinę reikšmę sprendžiant klausimą, ar D. Š. nusikalto pirmą kartą. Nuteistajam kilo abejonės, ar nesant šių bylų aplinkybių, teismas apskritai galėjo daryti neigiamą išvadą apie kaltinamojo asmenybę. Kaltininko asmenybės vertinimas yra bylos įrodinėjimo proceso etapas, nes BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą, skiriant bausmę, atsižvelgti į kaltininko asmenybę. D. Š. pripažino, kad buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau mano, kad tai jokiu būdu neliudija, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad po teismo nuosprendžio priėmimo D. Š. laikysis įstatymo reikalavimų.
2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad A. Š. nėra tas asmuo, kuris galės daryti teigiamą įtaką D. Š. elgesiui. Vienas iš motyvų yra tas, kad A. Š. kartu negyvena su D. Š.. Tačiau įstatymas nenumato, kad laiduotojas turi gyventi kartu su asmeniu, už kurį laiduoja. D. Š. yra suaugęs asmuo, turi savo šeimą ir neprivalo gyventi su tėvais. Jie palaiko glaudžius ryšius, nuolat bendrauja, tėvas turi autoritetą sūnui. Būtina sąlyga yra ta, kad laiduotojas savo autoritetu padėtų D. Š. tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų arba kitų teisės pažeidimų padarymo. Nėra įstatyminės prievolės laiduotojui gyventi kartu ir kiekvieną dieną bendrauti su asmeniu, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tam, kad pastarasis atskleistų laiduotojui visas savo gyvenimo smulkmenas. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo institutą ir jo taikymo sąlygas.
2.4. Apeliantų nuomone, buvo teisinis pagrindas D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nusprendus kitaip, prašo D. Š. paskirti mažesnio dydžio baudą ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimas padarytas nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, dėl neatsargumo. D. Š. parodė, kad jo neteisėtam elgesiui tam tikrą įtaką turėjo asmeninio pobūdžio problemos bei jo sveikatos problemos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. D. Š. buvo skubos tvarka paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo atlikta neplaninė operacija. Po šios operacijos, dėl D. Š. nežinomų priežasčių, jis ilgai buvo komoje. Vėliau, gydytojų nuomone, nebuvo vilčių, kad jis išgyvens. Po to, kai D. Š. išėjo iš komos, paaiškėjo, kad jis tapo visiškai neįgalus, negalėjo judėti. Operacijos metu nustojo veikti visi organai ir kalcis susirinko raumeniniuose audiniuose, dėl to pasidarė neįmanoma sulenkti kelių, klubų, pečių, alkūnių. Jis buvo paguldytas į Reanimacijos skyrių. Šiuo metu D. Š. atlikta 21 operacija, jo judesiai iš dalies atstatyti. Tačiau 2022 m. laukia dar 4 planinės operacijos. Pažymima, kad per visą D. Š. nedarbingumo laikotarpį, jį palaikė darbdavys, kuris padėdavo materialiai, išsaugojo jam darbo vietą. Tačiau, kol D. Š. buvo komoje, jį paliko žmona, buvo nutraukta santuoka, jis turėjo vienas rūpintis nepilnamečio vaiko išlaikymu, būsto kredito dengimu. Nepaisant to, kad D. Š. dukrai sukako (duomenys neskelbtini) metų, būtent jis rūpinosi jos išlaikymu, apmokėjo jos studijas aukštojoje mokykloje, moka komunalinius mokesčius. Jis sutiko moterį, svajojo, kad sukurs šeimą, gyvens pilnavertį gyvenimą, tačiau įvykio dieną sužinojo, kad jo draugė paliko jį. Tokio moralinio smūgio D. Š. neišlaikė, išgėrė ir sėdo už vairo. D. Š. supranta ir pripažįsta, kad tai neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nepateisina jo elgesio, tačiau tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad neišlaikė gyvenimo smūgių krušos.
2.6. Taip pat nurodoma, kad D. Š. iki įvykio dirbo vadybininku, automobilis jo darbe neatskiriamai susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Be to, D. Š. operacijos atliekamos (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią jis važiuodavo savo automobiliu. Šiuo metu D. Š. bylinėjasi su draudimo bendrove dėl apskaičiuotos žalos teisingumo. Draudimo bendrovė reikalauja iš jo 13 427,88 Eur žalos atlyginimui, nors D. Š. paskaičiavimu žalos dydis siekia 9 809,88 Eur. Teismo paskirta 2 500 Eur bauda ir draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – atima iš D. Š. galimybę artimiausiu metu dirbti anksčiau dirbtą darbą, išlaikyti šeimą, tęsti gydymą. Niekas nepriims invalido į gerai apmokama darbą, o jo pajamų neužteks piniginei prievolei įvykdyti. Yra grėsmė, kad negalės mokėti kredito, butas gali būti parduotas iš varžytinių. Apeliantai remiasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigia, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė neprieštaravo tam, kad būtų sumažintas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – terminas šešiais mėnesiais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį vienerių metų laikotarpiui tėvo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų BK 40 straipsnio nuostatų, prašo sumažinti paskirtos bausmės – baudos – dydį, taip pat netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
8. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.).
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis D. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad D. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), byloje civilinių ieškinių nepareikšta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog D. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teismo išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.
11. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2016 metais D. Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. D. Š. buvo nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas formaliai, pareigūnas atvykęs į D. Š. namus, davė jam pasirašyti kažkokį dokumentą, kurio turinio jis dėl savo sveikatos būsenos nesuprato. Jam tiktai buvo pasakyta, kad jokio teismo nebus, reikės sumokėti baudą ir byla bus užbaigta. Dėl tokio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti teismo baudžiamojo įsakymo teisėtumo ir jo priėmimo aplinkybių. Be to, šiuo atveju nelogiška manyti, kad nuteistasis sutiko sumokėti baudą net nepasidomėjęs, už ką jam reikės ją sumokėti. Akcentuotina, kad už vairavimą apsvaigus, D. Š. jau buvo baustas Suomijos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 126–127). Pažymėtina, kad nuteistasis D. Š. padarė net penkis administracinius nusižengimus jau po to, kai atsigavo ir iš komos, iš jų tris kartus už 2020 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat du kartus už kitus padarytus nusižengimus – už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. viešoje vietoje pasirodė neblaivus, bei už 2019 m. vasario 19 d. melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (t. 2, b. l. 121–125). Ir šiuo atveju aptarti D. Š. charakterizuojantys duomenys parodo, kad nuteistasis D. Š. nėra linkęs laikytis įstatymų, o jo padarytas nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo nusikalstamo elgesio atsitiktinumas. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio kilusių pasekmių – 5 automobilių sugadinimo ir A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo – nuteistajam D. Š. pradėta ir administracinio nusižengimo teisena.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjimu klausimu, taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas D. Š.. Pirmosios teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, jog D. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, kadangi nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nėra pagrindo aptarti ir laiduotojo tinkamumo klausimo.
Dėl paskirtos bausmės
13. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam D. Š. sumažinti paskirtos bausmės – baudos – dydį, taip pat remiamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigiama, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų.
14. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
15. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
16. Skirdamas bausmę nuteistajam D. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad D. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas, tačiau 2016 metais D. Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. D. Š. buvo nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, o už vairavimą apsvaigus, D. Š. jau buvo baustas Suomijos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 126–127). D. Š. taip pat baustas ir administracine tvarka – tris kartus už 2020 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat du kartus už kitus padarytus nusižengimus – už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. viešoje vietoje pasirodė neblaivus, bei už 2019 m. vasario 19 d. melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (t. 2, b. l. 121–125), ir tai parodo, kad D. Š. padarytas nusikaltimas nebuvo nusikalstamo elgesio atsitiktinumas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo sveikatos būklę, t. y. jam nustatytas 20 proc. neįgalumo lygis (t. 2, b. l. 136–137), jis turi kreditinių įsipareigojimų, tačiau gauna 644,19 Eur netekto darbingumo pensiją (t. 2, b. l. 170), taip pat ir dirba, šiuo atveju išlaiko, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, pažymėtina, jau pilnametę dukrą (t. 2, b. l. 176). Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, dėl tokio nuteistojo neteisėto elgesio buvo sukeltas eismo įvykis, ir šiuo atveju tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių pasekmių. Pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, jau prieš sėsdamas už automobilio vairo, privalėjo įvertinti ir savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistajam D. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,15 promilės etilo alkoholio.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo sveikatos būklę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą – bei nustačius jos dydį didesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos šios bausmės rūšies minimalus dydis. Ir šiuo atveju, atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, mažinti paskirtos baudos dydį, kai jis iš esmės ir taip tik nežymiai didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos šios bausmės rūšies minimalus dydis, nėra jokio pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam D. Š. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pažymėtina, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu yra tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę nuteistajam paskirti teisingą bausmę, visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. Š. padarytas nusikaltimas nėra mažiau pavojingas nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Byloje nėra ir kokios nors unikalios teisinės ar kitokios socialinės situacijos, rodančios, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. Š. suvokdamas, jog yra neblaivus ir pats vairuoti automobilio negali, vis tiek sėdo už vairo. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo D. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę, nei įstatymo nustatyta, nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį.
Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones
19. Apeliaciniu skundu prašoma D. Š. netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, motyvuojant tuo, kad D. Š. iki įvykio dirbo vadybininku, automobilis jo darbe neatskiriamai susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Be to, D. Š. operacijos atliekamos (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią jis važiuodavo savo automobiliu. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – atima iš D. Š. galimybę artimiausiu metu dirbti anksčiau dirbtą darbą, išlaikyti šeimą, tęsti gydymą, vykdyti kreditinius įsipareigojimus.
20. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų.
21. Nuteistajam D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams.
22. Akcentuotina, kad skiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į nuteistojo D. Š. tyčinius veiksmus, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat nustatyto neblaivumo laipsnį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,15 promilės etilo alkoholio, nuteistajam D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir atitinkanti teisingumo kriterijų, ji neabejotinai turės taisomąjį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o kartu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistąjį yra žymiai svarbesnis už nuteistojo interesus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – bei tinkamai nustatė šios teisės atėmimo terminą, kuris yra žymiai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios priemonės taikymo termino vidurkis, ir yra proporcingas padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgus vien jau į nustatyto neblaivumo laipsnį, netgi trumpesnio, nuteistojo poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.
23. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą atmesti.