Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui S. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsakovas S. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (64 b. l.), įspėtas apie galimybę pereiti bylą nagrinėti į teismo posėdį ir išnagrinėti iš esmės (17 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta, atsiliepimas nepateiktas.

5. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad išnaudotos visos galimybės užtikrinti atsakovo S. B. dalyvavimą nagrinėjant šią bylą, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vilkina procesą, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina ieškovės sūnaus interesais.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (60-61 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, prašomas priteisti išlaikymas protingas, vaikas jau paauglys, jo poreikiai žymiai padidėjo, atsakovas nepagrindė, jog yra iš dalies ar nedarbingas, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė N. R. (buvusi – B.), jo tėvu įrašytas atsakovas S. B. (5,6 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8118-810/2011. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2.2.1. punkte numatyta, jog S. B. įsipareigoja nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, pozicija dėl pareikšto ieškinio jo taip pat nėra žinoma, nors apie pradėtą procesą buvo tinkamai informuotas nuo pat proceso pradžios, teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, surinko duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas pajamas bei išlaikytinius (CPK 376 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus išaugo jo poreikiai, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 150,00 Eur. Ieškovė dirba UAB „G.“, darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur per mėnesį (19-40 b. l.). Ieškovė su sutuoktiniu ir vaikais gyvena jai ir jos sutuoktiniui A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, transporto priemonės neturi (6, 57, 58, 68 b. l.). Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 16 metų amžiaus, mokosi Šiaulių S. D. gimnazijos 2 klasėje. Vaikas sveikas, lanko lengvosios atletikos sporto būrelį, jis aktyviai sportuoja, neturi sveikatos problemų, yra sveikas, tačiau sportas reikalauja papildomų išlaidų (būrelio mokestis, apranga, vykimas ir dalyvavimas varžybose, t.t.). Ieškovė pateikė detalų poreikių paskaičiavimą (2 b. l.), iš kurio matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 536 Eur.

11. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejingas procesui. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, surinko duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas pajamas bei išlaikytinius (CPK 376 str. 1 d.). Atsakovas dirba UAB „K“ ir Ko, per mėnesį gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį ( 41-55 b. l.), nekilnojamojo turto, transporto priemonės neturi (56, 59 b. l.), kitų išlaikytinių taip pat neturi (66 b. l.). Duomenų, jog jam būtų konstatuotas neįgalumas, teismas neturi.

12. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

13. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

17. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

18. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip šiuo atveju tą traktuoja ieškovė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

20. Konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 7 metų laikotarpį. Šalių nepilnametis vaikas paaugo, yra paauglys, bręstanti asmenybė, perėjo mokytis į aukštesnes klases, aktyviai sportuoja (lanko sporto būrelį), minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja gerokai daugiau išlaidų. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Byloje nustatyta, kad šalių sūnus paaugo, yra paauglys, šiuo metu lanko sporto būrelį, kas lemia padidėjusias išlaidas sporto aprangai, mokesčiams už būrelį, vitaminams, varžyboms. Akivaizdu, kad šiuo metu priteisto 72,41 Eur išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius.

21. Tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesio pajamos yra apylygės, atsakovo dar didesnės (ieškovės VSDFV duomenimis – apie 600 Eur per mėnesį, atsakovo VSDFV duomenimis – 1000 Eur, 19-55 b. l.), ieškovė turi ½ dalį nekilnojamojo turto (buto), atsakovas nekilnojamojo turto neturi, abu neturi transporto priemonių, abu yra sveiki ir darbingi, ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės – kiek blogesnė.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, tapo paaugliu, sparčiai bręstančia asmenybe, perėjo mokytis į aukštesnę gimnazijos klasę, aktyviai sportuoja, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos būreliui. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą, kam jis neprieštaravo, dėl ieškinio pozicijos neišreiškė, liko procesui abejingas, todėl manytina, jog jis su ieškiniu sutinka, todėl, nesant atsakovo prieštaravimų, ieškinys tenkintinas visiškai, išlaikymas sūnui iš atsakovo priteistinas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2018-12-06 iki vaiko pilnametystės.

23. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (11, 12 b. l.), nes ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 200,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose priteisimo, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, ieškovę konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, be to, jų neginčijo atsakovas (CPK 93 str., 88 str.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 21,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, ir 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 26,37 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8118-810/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1. punktą - iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018-12-06) iki vaiko pilnametystės, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę N. R..

Priteisti ieškovei N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,37 Eur (dvidešimt šešių eurų, 37 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.