- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-77-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10671-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. J., I. J.
- Ieškovas
- A. A.
- Advokatai
- Arnoldas Šimaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir I. J. (G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams A. J. ir I. J. (G.) dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Z. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus pašalinti stebėjimo kamerą (ir visas kitas stebėjimo kameras, jei tokios buvo (yra) papildomai įrengtos bendraatsakoviams priklausančio gyvenamojo pastato viduje ir (ar) išorėje ir (ar) sumontuotos ant bent kokių įrenginių šalia jo); 2) uždrausti atsakovams be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių atsakovams priklausančio gyvenamojo pastato sienų, namo viduje ar šalia esančių bet kokių įrenginių (pvz., stulpai, tvoros, kt.); 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. (e. b. l. 1-8). Nurodė, kad Ieškovas yra buto (kotedžo), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis. Atsakovai A. J. ir I. J. yra ieškovo kaimynai bei savininkai buto (kotedžo), esančio (duomenys neskelbtini). Šalių gyvenamieji pastatai yra sujungti, turi bendrą kiemą, įvažiavimą. Ieškovas pastebėjo, kad ant atsakovams priklausančio pastato fasado sienos yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Ieškovas bandė aiškintis dėl šios kameros sumontavimo tikslo, funkcionavimo bei vaizdo stebėjimo lauko, tačiau atsakovai nebendradarbiavo, neteikė jokios informacijos, niekaip nepakeitė kameros esamos padėties bei pozicijos. Prietaisas akivaizdžiai fiksuoja tiek bendro naudojimo plotą – bendro kiemo įėjimas/ išėjimas, įvažiavimas/ išvažiavimas, tiek ir asmeninę ieškovo nuosavybę – automobilį, gyvenamąjį namą, patekimo į ieškovo gyvenamąjį namą perimetrą. Kameros stebėjimo apimtis gali būti bet kada nesudėtingai pakoreguojama taip, kad matytų dar didesnį ieškovo bei, galimai, kitų kaimynų nuosavybės ir/ ar bendro naudojimo plotą. Ieškovas yra pastebėjęs, kad kameros padėtis tam tikrais momentais būna pasikeitusi, t.y. ji yra/ gali būti sukinėjama į skirtingas puses, taip keičiant filmavimo lauką. Šias aplinkybes pagrindžia pateikiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir vietos schema. Atsakovai, vykdydami vaizdo stebėjimą, nukreiptą į teritoriją, buto įėjimą, kitus objektus, kuriais naudojasi Ieškovas, neišvengiamai renka ne tik duomenis, susijusius su asmens atvaizdu, tačiau ir papildomą, gerokai platesnę informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovas bei jo šeimos nariai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan. Ieškovas, jo šeimos nariai, kiti asmenys iš esmės nebeturi galimybės patekti į ieškovo namus nepapuldami į vaizdo kamera stebimą teritoriją. Todėl šiuo atveju, netgi jei kameros įrengimo tikslas yra apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo ar pan., jis nėra proporcingas siekiui riboti ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir atsakovai pažeidžia ieškovo teisę į privatų gyvenimą, kurią saugo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis. Šiuo konkrečiu ginčo tarp ieškovo ir atsakovų atveju, vaizdo stebėjimas yra vykdomas pastato išorėje, o į vaizdo stebėjimo lauką patenka vieša erdvė bei kito asmens privati teritorija, todėl ginčui taikytinos ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/67910 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba BDAR) nuostatos.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. J. ir I. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 51-57). Nurodė, kad ieškovas yra konfliktiškas žmogus, jis vaidijasi su gretimo analogiškos konfigūracijos namo kaimynais, kurie visi yra įsirengę kameras siekiant apsisaugoti nuo bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų. Be to, ieškovas nuolat įkyriai lenda pas atsakovus, klausdamas, kaip jiems sekasi. Su ieškovu niekas iš kaimynų nenori bendrauti ir jo vengia. Neapsikentę ieškovo keliamo triukšmo kaimynai kolektyviniu skundu apie tai pranešė policijai, dėl ko ieškovui kilo neigiamų padarinių, tačiau ieškovas dėl pateikto skundo policijai grasino atsakovams SMS žinutėmis nurodydamas, kad “nusuks kažkam galvą”. Ieškovas dėl savo profesinės veiklos specifikos beveik nuolat būna namuose ir dažnai naktimis iki paryčių vaikšto aplink namus. Ieškovas yra atvirai išsakęs savo tikslą padaryti taip, kad name liktų gyventi tik jie vieni su sugyventine. Atsakovai yra jauni dirbantys žmonės, neseniai sukūrę šeimą ir turi savo gyvenimą. Ieškovas kaip asmenybė ar susidomėjimo objektas jiems visiškai nerūpi ir niekada nerūpėjo, jis nėra viešas ar kitu būdu žinomas asmuo. Tuo tarpu jo elgesys kelia grėsmę kaimynams, nes ieškovas pats pažeidžia pozityvios ir geros kaimynystės principus, ignoruoja viešąsias įstatymų normas, elgiasi iššaukiančiai, chuliganiškai, nuolat persekioja kaimynus juos demonstratyviai filmuodamas mobiliuoju telefonu persisvėręs per kiemo tvorą. Be to, kaimynei, auginančiai du vaikus, iš kurių vienas neįgalus, buvo supjaustytos jos automobilio padangos. Todėl išimtinai savigynos tikslu atsakovai naudoja išorės vaizdo kamerą, kuri neįrašo ir neišsaugo vaizdo, nors turi šią funkciją. Atsakovų kamera tarnauja tik kaip domofonas ir galimų neteisėtų veiksmų atgrasymo priemonė, atsakovams įrašai nereikalingi. Toks galimus pažeidėjus vizualiai atbaidančių kamerų sumontavimo būdas yra elementari savigyna nuo galimų kitų asmenų bet kokių neteisėtų veiksmų bet kuriuo paros metu. Kadangi ieškovas yra linkęs elgtis pažeidžiant viešąją tvarką dėl to ir iniciavo ginčą teisme dėl tariamai pažeidžiamos jo teisės į privatų gyvenimą. Ieškovo pateikti įrodymai neįrodo jo nurodomų aplinkybių dėl kameros stebėjimo apimties, kadangi jie grindžiami prielaidomis neįsitikinus sumontuotos kameros realiomis funkcinėmis galimybėmis.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. K., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 116-117). Nurodė, kad gyvena kartu su ieškovu ir yra jo sužadėtinė. Palaiko ieškinį, nes jos teisė į privatų gyvenimą taip pat pažeidžiama, kaip ir ieškovo ieškinyje nurodyta apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus A. J. ir I. J. pašalinti ant jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), fasado sumontuotą vaizdo stebėjimo kamerą, kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 124-129).
5. Teismas pažymėjo, kad vaizdo kameros įsirengimo ir jos naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato CK 2.23 straipsnis. Teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovai ant jiems priklausančio buto fasado sumontavo vaizdo stebėjimo kamerą. Tą patvirtina ir 2019 m. gegužės 7 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-19-45 ir antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes padarytos nuotraukos.
6. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovai, tiek ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. G., A. J., G. J. nurodė, kad gyvenamoji vietovė nėra saugi, kaimynystėje pasitaikė ne vienas vagystės atvejis. To iš esmės neginčija ir pats ieškovas. Visgi, šiuo atveju negali būti ignoruojama, kad tiek atsakovų, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų akcentuotas saugumas taip pat yra susijęs ir su siekiu apsisaugoti nuo ieškovo. Iš atsakovų ir liudytojų paaiškinimų galima spręsti, kad tarp dalies kaimynų egzistuoja nesutarimai. Atsakovai ir liudytojai įtaria, kad ieškovas galimai yra susijęs su kaimynystėje pradurta automobilio padanga, subraižytu automobiliu. Tačiau bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad tokie įtarimai turi kokį nors objektyvų pagrindimą. Juo labiau kai patys atsakovai, taip pat ir liudytoja I. G. paaiškino, kad jų gyvenamojoje vietovėje yra buvę ir kitų teisės pažeidimų (vagysčių), su kuriomis jie ieškovo nesieja. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vienintelis teisėtas tikslas vaizdo stebėjimo kameros įsirengti yra turto saugumas.
7. Teismas pažymėjo, kad pasirinkdamos gyventi tokio pobūdžio name (dvibučiai) bylos šalys, viena vertus, prisiima ir papildomus su tuo susijusius suvaržymus, o kartu ir didesnio laipsnio pareigą gerbti kito asmens privatų gyvenimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju dėl butų išdėstymo, patekimo į butus būdo, atsakovams objektyviai nėra galimybių vaizdo fiksavimo turto saugumo tikslais vykdyti taip, jog filmuojant atsakovams priskirtą kiemo dalį, nebūtų fiksuojamas ir ieškovo patekimas į jo kiemą (pravažiavimo kelias). Vis dėlto aptariama atsakovų teisė naudotis vaizdo stebėjimo kamera, papildomai įvertinus konfliktiškus kaimynų santykius, turi būti įgyvendinama tokiu būdu, kad į stebimo vaizdo lauką nepatektų ieškovui priskirta ir tik jo naudojama kiemo dalis. Ieškovo naudojamos kiemo dalies filmavimas tiesiogiai kertasi su jo teise į privataus gyvenimo gerbimą, nes tokioje situacijoje gali būti fiksuojami asmeninio ieškovo gyvenimo momentai, kurie akivaizdžiai prasilenkia su atsakovų tikslu, dėl kurio jie įrengė vaizdo stebėjimo kamerą.
8. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai, 2019 m. gegužės 7 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-45 užfiksuoti duomenys, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog į atsakovų vaizdo stebėjimo kameros filmavimo lauką patenka ne tik privati atsakovų teritorija, bet ir privati ieškovo erdvė (jo naudojamas kiemas). Kamera sumontuota pakankamai aukštai – prie antro aukšto lango palangės, o tai neabejotinai suteikia galimybę apimti platesnį vaizdą. Akivaizdu, kad atsakovai, pasirinkdami vietą vaizdo stebėjimo kamerai sumontuoti, stebimos erdvės atsakingai neįvertino, jos nepasirinko taip, kad būtų minimizuota galimybė dėl ieškovo privatumo pažeidimo. Be to, vaizdo stebėjimo kameros lokacija ant sienos paneigia atsakovų teiginius, kad vaizdo stebėjimo kamera atlieka tik domofono, t. y. patekimo į butą kontrolės, funkciją. Byloje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašas, daryti nakties metu, patvirtina, kad prietaisas yra aktyvus. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad atsakovai neskundė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi jiems paskirstos baudos už 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimo filmuoti ant atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto fasado sumontuota vaizdo stebėjimo kamera) nevykdymą. Teismo vertinimu, atsakovai pasirinkdami neskųsti nurodytos nutarties dėl baudos skyrimo, netiesiogiai pripažino, kad vaizdo stebėjimo kamera yra filmuojama pažeidžiant proporcingumo reikalavimą. Be to, teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad vaizdo stebėjimo kameros kryptis gali būti lengvai keičiama, tą atliekant atidarius antro aukšto langą, prie kurio kamera ir yra sumontuota. Atsakovai yra vaizdo fiksavimo įrangos savininkai ir tik jiems yra žinomos tiek sistemos techninės specifikacijos, tiek vykdomo stebėjimo apimtis. Nepaisant to, atsakovai su tuo susijusių duomenų nagrinėjant bylą neteikė. Šių aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, jog atsakovų sumontuota vaizdo kamera neproporcingai riboja jo teisę į privatų gyvenimą. Vaizdo stebėjimas peržengiant savo privačios valdos ribas turi būti paskutinė priemonė tikslui pasiekti, kai yra išnaudotos visos kitos saugumo priemonės, pvz. tvoros įrengimas. Ta aplinkybė, kad apsitvėrus tvorą būtų prarasta galimybė kieme statyti du automobilius, niekaip negali pateisinti teisės į fizinio asmens privataus gyvenimo gerbimą ribojimo.
9. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą pašalinti ant jiems nuosavybės teise priklausančio buto fasado sumontuotą vaizdo stebėjimo kamerą (CK 2.23 straipsnis). Teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovams be išankstinio raštu išreikšto sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras, nes atsakovų teisė savo nuožiūra imtis priemonių jiems priklausančiam turtui apsaugoti negali būti iš anksto ribojama ieškovo pageidaujamu būdu. Be to, ieškovas ir negali turėti jokio suinteresuotumo atsakovų veiksmais fiksuojant jų privačią teritoriją. Teismas pažymėjo, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – atkurti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), o ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovams be išankstinio raštu išreikšto sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras patenkinimas tokio tikslo nepasiektų. Patenkinus tokį ieškovo ieškinio reikalavimą būtų sudarytos sąlygos kilti naujiems šalių konfliktas, jeigu ieškovas atsakovams nesuteiktų leidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir I. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 167-170). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovai turi tikslą jį kaip asmenį sekti ir filmuoti. Be to, ieškovo byloje pateikti įrodymai dėl atsakovų vaizdo kameros funkcinių galimybių yra nepagrįsti jokiais matavimais. Ieškovo pateiktame tariamai filmavimo kryptį nurodančiame brėžinyje nėra parodyti nei kameros pasukimo ir pavertimo vertikaliai žemyn kampai, nei atstumai iki ieškovų tariamai filmuojamo kiemo. Nubraižytas tariamas kameros atakos kampas yra užstojamas namo sienos į ieškovo pusę, todėl nėra galimybės filmuoti ieškovo kiemo. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, kad kamera filmuoja ar bent jau rodo momentinį kiemo vaizdą, o atsakovų vaizdo kamera pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį gali būti palikta ten, kur yra.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turėjo įrodyti, jog jų vaizdo kamera nefilmuoja. Jei kamera neatlieka tokios funkcijos, nėra galimybės ir pateikti ja užfiksuotų vaizdų. Pirmosios instancijos teismas tai nepagrįstai vertino kaip atsakovų pasyvumą.
1.3. Atsakovams taip pat nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės ir taip buvo pažeista atsakovų teisė teikti nuomonę dėl proceso eigos, paaiškinimus ir įrodymus byloje. Dėl tos pačios priežasties atsakovai nepateikė jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pirmosios instancijos teisme ir prašo šiuos įrodymus priimti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo A. A. įgaliotas atstovas advokatas V. Gubavičius prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 185-188). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovai akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydami, kad jiems nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Iš bylos duomenų buvo galima matyti, jog atsakovų atstovo paskyra yra aktyvi, jis, pasinaudodamas ja, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovų atstovui buvo išsiųsta ne tik nutartis dėl baudos skyrimo, bet ir nutartis skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, taip pat teismo šaukimas. 2019 m. rugpjūčio 22 d. 10 val. 30 min. paskirtame parengiamajame teismo posėdyje atsakovų atstovas ir atsakovai dalyvavo, vadinasi, procesiniai dokumentai juos pasiekė. Be to, atsakovas A. J. pateikė teismui prašymą dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės, kuris dar 2019 m. liepos 19 d. teisėjo rezoliucija buvo patenkintas, prieiga suteikta. Atsakovas asmeniškai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau nei karto nenurodė, kad susiduria su bylos matomumo problema. Su tuo susijusių atsakovo prašymų teisme taip pat nebuvo gauta. Atsakovai taip pat nenurodė kitų pagrįstų motyvų, argumentų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad jie neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tokius įrodymus priimti nėra jokio pagrindo.
2.2. Atsakovai nepagrįstai savo kaltę dėl pasyvumo juos atstovaujant profesionaliam teisininkui nori perkelti pirmosios instancijos teismui, teigdami, kad buvo netinkamai įvertinti surinkti įrodymai ir paskirstyta įrodinėjimo našta. Atsakovai galėjo nesunkiai pateikti teismui įrodymus dėl jų vaizdo kameros techninės charakteristikos ir pagrįsti atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes. Tam buvo pakankamai laiko, vyko netgi du žodiniai posėdžiai. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar paskirstė įrodinėjimo naštą, nėra jokio pagrindo.
2.3. Atsakovams neturėtų būti priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi teisines paslaugas dėl proceso apeliacinės instancijos teisme jiems teikė advokato padėjėjas. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Tuo tarpu asmenis apeliacinės instancijos teisme gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai. Todėl atsakovai neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už teisines paslaugas, kurias apeliacinio proceso metu jiems suteikė advokato padėjėjas.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens Z. K. įgaliotas atstovas advokatas V. Gubavičius prašo apeliacinį skundą atmesti (e. b. l. 190-191). Nurodė, kad visa apimtimi palaiko atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jiems nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės ir dėl to atsakovams buvo apribota galimybė įgyvendinti jiems priklausančias procesines teises.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu siekiama užtikrinti teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Šią teisę byloje dalyvaujantys asmenys gali įgyvendinti tiek patys, tiek per įgaliotus atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis).
16. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai A. J. ir I. J. jų teisėms ir pareigoms įgyvendinti nagrinėjamoje byloje sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju Arnoldu Šimaičiu, kuria advokato padėjėjui suteikta teisė atstovauti atsakovus visuose teismuose (2(4) punktas) ir jų vardu vesti bylas (2(5) punktas) (e. b. l. 59). Atsakovų atstovas advokato padėjėjas A. Šimaitis kreipėsi į teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo ir tokia prieiga jam buvo suteikta (e. b. l. 58). Taigi, iš sudarytos teisinių paslaugų sutarties su advokato padėjėju A. Šimaičiu akivaizdu, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje pasirinko savo procesines teises ir pareigas įgyvendinti per įgaliotą atstovą. Tiek atsakovų įgaliotas atstovas, tiek atsakovai dalyvavo pasirengiant nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje (e. b. l. 111-114) ir teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės (e. b. l. 118-120), atsakovų įgaliotas atstovas teikė procesinius prašymus byloje (e. b. l. 115, 135-136). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovams buvo apribotos galimybės įgyvendinti jiems priklausančias procesines teises, yra nepagrįstas, nes procesines teises ir pareigas jie pasirinko įgyvendinti per įgaliotą atstovą.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas A. J. prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės pateikė 2019 m. liepos 18 d. (e. b. l. 71), t.y. iki pirmosios instancijos teismo nutarties skirti nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje priėmimo (e. b. l. 86-87). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui A. J. prieiga prie elektroninės bylos kortelės buvo suteikta. Taigi, atsakovui A. J. buvo suteikta galimybė ir pačiam įgyvendinti jam priklausančias procesines teises iškart, kai tik jis pateikė tokį prašymą (CPK 51 straipsnio 2 dalis).
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovų teisę būti išklausytiems, yra nepagrįstas, ir šis absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas. Teisėjų kolegija kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatė, todėl pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrinamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atsakovams ant jiems priklausančio namo išorinės sienos įsirengus vaizdo kamerą, ir netinkamai paskirstė byloje šalims tenkančią įrodinėjimo naštą.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:
11.1. Antstolio M. Petrovskio 2019 m. gegužės 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-45 užfiksuota, kad prie namo (duomenys neskelbtini) II aukšto lango yra sumontuota lauko vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta nuo namo statmenai į šiaurės pusę į pravažiavimo kelią. Tikėtina, kad į kameros stebėjimo lauką patenka ir namo (duomenys neskelbtini) tvora bei dalis kiemo, kadangi stovint (duomenys neskelbtini) kieme yra matomas stebėjimo kameros objektyvas (e. b. l. 22-30).
11.2. Remiantis nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, sudaryta schema dėl tikėtino vaizdo kameros stebėjimo lauko, kuris remiantis schema apima ir ieškovo A. A. dalį privataus kiemo bei įvažiavimą į ieškovo A. A. kiemą (e. b. l. 21).
11.3. Iš 2019 m. liepos 7 d. fotonuotraukos matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera yra sumontuota ant namo fasado. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto tamsiu paros metu, matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera yra įjungta, nes matyti kameros buvimo vietoje raudonai balta šviesa (e. b. l. 88-89).
21. Teisėjų kolegija, ištyrusi nutarties 20.1 – 20.3 punktuose aprašytus įrodymus, nustatė, kad vaizdo kamera yra veikianti, o jos paskirtis yra fiksuoti vaizdą. Byloje pateikti įrodymai, kad vaizdo kameros stebėjimo laukas apima namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą, dalį kiemo ir įvažiavimą į minėto namo kiemą. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. A. ir trečiajam asmeniui Z. K. (e. b. l. 9-10), t.y. privatiems fiziniams asmenims. Taigi, įrenginys, turintis vaizdo fiksavimo funkciją, fiksuoja vaizdą dalyje privataus gyvenamojo namo kiemo ir įvažiavimą į privataus namo kiemą.
22. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, o šios teisės pažeidimą sudaro asmens privataus gyvenimo stebėjimas (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), konstatavęs, kad suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent tarp fizinių asmenų ir ieškovui manant, kad jam priklausanti teisė į privatų gyvenimą pažeidžiama, jis šią teisę gali apginti iš esmės tik kreipdamasis į teismą (CK 1.138 straipsnis).
23. Įrodymų tyrimas teisme vyksta pagal CPK 176-185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – ,,įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019). Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Nagrinėjamu atveju, atsakovai siekdami įrodyti, kad įrengta vaizdo kamera nepažeidžia ieškovo teisės į privatų gyvenimą, privalėjo įrodyti atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, kad jų sumontuota vaizdo kamera neturi vaizdo fiksavimo funkcijos ar filmuojamas vaizdas nėra fiksuojamas. Šias aplinkybes atsakovai galėjo įrodyti tiek pateikdami prie jų namo išorinės sienos sumontuotos vaizdo kameros technines charakteristikas, tiek atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu būtų užfiksuota vaizdo kameros būklė, vaizdo fiksavimo ypatumai ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su vaizdo fiksavimu ar nefiksavimu.
24. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad atsakovų sumontuota vaizdo kamera fiksuoja dalį jam nuosavybės teise priklausančio kiemo teritorijos, šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek vaizdo įrašą ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad vaizdo kamera yra veikianti. Kadangi pagrindinė vaizdo kameros funkcija yra vaizdo fiksavimas ir byloje nesant įrodymų, jog vaizdo kamera neturi ar neatlieka vaizdo fiksavimo funkcijos, nėra pagrindo konstatuoti priešingai. Antstolio konstatuota faktinė aplinkybė, kad stovint ieškovui priklausančiame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), yra matomas stebėjimo kameros objektyvas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vaizdo kameros stebėjimo laukas apima dalį ieškovui priklausančio privataus kiemo teritorijos. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktame brėžinyje nenurodyti atstumai iki ieškovo filmuojamo kiemo bei kameros pasukimo ir pavertimo vertikaliai žemyn kampai, neturi teisinės reikšmės atsakovams nepateikus duomenų dėl vaizdo kameros techninių galimybių, o ieškovui įrodžius aplinkybę, jog vaizdo kamera yra veikianti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į atsakovų vaizdo stebėjimo kameros filmavimo lauką patenka ne tik privati atsakovų teritorija, bet ir privati ieškovo erdvė (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo vertinimo ir įrodinėjimo taisykles.
25. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnio nuostatų, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo teisiškai reikšmingais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. b. l. 196-198). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (980 Eur) yra mažesnės nei LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 675,70 Eur (1289 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gana nesudėtingą šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 490 Eur (980 Eur/2) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), po 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.