- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-96-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06343-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1158/2024 pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – S. R., antstolis Regimantas Budreika.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. S. 2024 m. gegužės 9 d. pateikė skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/22/00749, Nr. 0085/22/01002 ir Nr. 0085/23/01605, prašydama panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-24-85-7675 „Dėl ekspertizės skyrimo“.
2. Skunde nurodė, kad jai, kaip skolininkei, yra labai svarbi galutinė vykdymo proceso kaina, todėl mano, jog prieš priimdamas sprendimą skirti ekspertizę, antstolis turėjo pareigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalimi, pats įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis. Tik jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarautų antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kiltų abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti galėtų skirti ekspertizę. Juolab, kad šiuo atveju pareiškėja apskritai neturi duomenų kiek kainuos antstolio paskirta ekspertizė.
3. Antstolis Regimantas Budreika CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kurio 2024 m. gegužės 29 d. priimtu patvarkymu „Dėl skundo netenkinimo“ netenkino, perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nurodė, kad antstoliui kilo abejonių dėl areštuoto turto, kuris yra Palangoje, vertės, nes antstolis dažniausiai atlieka vykdymo veiksmus Kauno mieste, o ne Palangoje. Teismo eksperto kvalifikaciją turinčiam ekspertui, įvertinus turtą, ateityje kils mažiau abejonių nustatyta verte ir tokiu būdu bus labiau apsaugoti abiejų šalių turtiniai interesai. Antstolis, skirdamas ekspertizę ir pats turto nevertindamas, nepažeidė CPK 681 straipsnio. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstoliui nėra privalu pateikti ekspertų kandidatūras šalims. Vadovaujantis CPK 682 straipsniu antstoliui suteikiama diskrecijos teisė skirti ekspertą, kuriam šalys gali pareikšti nušalinimą. Nepaisant diskrecijos teisės, antstolis prieš skirdamas ekspertą apsiklausinėjo keleto ekspertų telefonu dėl galimybės atlikti ekspertizę ir kiek tai kainuos. Iš pateiktų atsakymų, antstolis pasirinko Palangos mieste ekspertizes atliekantį ekspertą G. T., įrašytą teismo ekspertų sąraše, kuris nurodė ekspertizės kainą 350,00 Eur, o teismo ekspertė G. B. – 500,00 Eur ekspertizės kainą. Skolininkei pateikus prašymą-skundą, antstolis paprašė minėtų ekspertų atsiųsti elektroniniu paštu ekspertizės vertės kainą, kuriuos ekspertai atsiuntė. Akivaizdu, jog antstolis tinkamai apsaugojo skolininkės turtinius interesus, skirdamas teismo ekspertų sąraše įrašytą ekspertą, ekspertizes atliekantį Palangos mieste, ekspertizę atliksiantį už 350,00 Eur.
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. R. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. S-24-85-7675 „Dėl ekspertizės skyrimo“.
6. Teismas sprendė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamu patvarkymu buvo nuspręsta paskirti ekspertą G. T. atlikti skolininkės (pareiškėjos) turto, esančio Palangoje, ekspertizę turto vertei nustatyti. Tuo tarpu pagal CPK 682 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą ir apygardų teismų suformuotą praktiką šiuo klausimu, antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, jeigu CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų galima skųsti visus be išimties antstolio patvarkymus, konkrečių antstolio patvarkymų, kurie gali būti skundžiami, nurodymas CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse būtų nelogiškas ir perteklinis įstatymų leidėjo veiksmas. Juolab, kad teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, dėl ko toks patvarkymas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjai (skolininkei) nebuvo leista pasirinkti eksperto kandidatūros, nelaikytina pareiškėjos teisių pažeidimu. Juolab, kad šiuo atveju turto vertinimo ekspertizei atlikti buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs ekspertas, kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja L. S. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, išnagrinėti jos skundą iš esmės, o nesant galimybės išnagrinėti tiek tą skundo dalį, dėl kurios civilinė byla buvo nutraukta, tiek tą, dėl kurios teismas, pareiškėjos nuomone, nepasisakė skundžiamoje nutartyje, t. y. jos neišnagrinėjo, grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. CPK 643 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus, todėl pareiškėja, paduodama skundą dėl antstolio veiksmų, naudojosi jai numatytomis procesinėmis teisėmis. CPK 594 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Apeliantė akcentuoja, kad jokios kitos galimybės skųsti antstolio veiksmus vykdymo proceso metu, kaip tik teismui, pagal galiojančius teisės aktus nėra numatyta, todėl sprendimas nutraukti procesą iš esmės suvaržo pareiškėjos teises, numatytas CPK 643 straipsnyje;
1.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas patvarkymas nesukelia jai tiesioginių padarinių. Apeliantė pažymėjo, kad pagal CPK 609 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdymo išlaidas sudaro ir išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, o, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, todėl būtent ekspertizės skyrimas, o ne jos atlikimas ir išvados pateikimas turi tiesioginių pasekmių pareiškėjai. Vykdymo išlaidos, kurios galbūt yra nebūtinos ar netikslingos, paskyrus ekspertizę ir ją atlikus, yra bet kokiu atveju išieškomos ir skolininko, todėl būtent šiuo skundžiamu patvarkymu yra įtraukiamos vykdymo išlaidos, kurias turės sumokėti pareiškėja;
1.3. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą dėl dalies pareiškėjos skundo (dėl skundžiamo patvarkymo), skundžiamojoje nutartyje nieko nepasisakė apie pareiškėjos skundo dalį, kuria ji kėlė klausimą dėl CPK 681 straipsnyje numatyto proceso pažeidimo, kuomet antstolis pats nenustatė turto vertės ir nepaklausė šalių nuomonės dėl nustatytos vertės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad teismo sprendimas nutraukti civilinę bylą dėl antstolio veiksmų suvaržo pareiškėjos teises, numatytas CPK 643 straipsnyje. Juolab, kad šiuo atveju skundžiamu antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės, kuri galimai nebuvo reikalinga ir tikslinga, išlaidas turės sumokėti pareiškėja. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, šios nuostatos sistemiškai taikytinos su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu (1 dalis). To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (tame tarpe ir papildomą ar pakartotinę) gali būti skundžiamas teismui. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad teismui gali būti skundžiami tik tie patvarkymai, kuriais yra atsisakoma skirti ekspertizę, o ne ji paskiriama. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, kurią akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, jeigu CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų galima skųsti visus be išimties antstolio patvarkymus, konkrečių antstolio patvarkymų, kurie gali būti skundžiami, nurodymas CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse būtų nelogiškas ir perteklinis įstatymų leidėjo veiksmas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-430/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-153-390/2021 ir kt.).
12. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tokie antstolio veiksmai, kai yra skiriama turto vertės nustatymo ekspertizė, skolininko teisių pažeisti negali, kadangi areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija, kurios metu turi būti kuo objektyviau įkainotas areštuotas turtas. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti gali skirti ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Taigi, Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1013-555/2016, taip pat sprendė, kad antstolio veiksmai skirti ekspertizę negali būti skundo dėl antstolio veiksmų objektu.
13. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja priešingos išvados. Nors vykdymo išlaidas, tame tarpe ir už atliktą ekspertizę, turės apmokėti skolininkė, tai neįgalina ją skųsti patvarkymą, kurio apskundimas nėra galimas.
14. Pažymėtina, kad skolininkai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese, bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti jam atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis), o antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Todėl antstoliui kilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, jis turėjo diskrecijos teisę pasitelkti ekspertą ir toks jo veiksmas negali būti kvestionuojamas teisme.
15. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su CPK 681 straipsnyje numatyto proceso pažeidimu, t. y., kad antstolis pats nenustatė turto vertės ir nepaklausė šalių nuomonės dėl nustatytos vertės, o iš karto pasitelkė ekspertą, vertintini kritiškai. Kai civilinė byla nutraukiama dėl to, kad skundžiamas veiksmas (dokumentas) nėra teisminio nagrinėjimo dalykas, jokie motyvai, susiję su tokiu veiksmu ar dokumentu nėra pateikiami, nes civilinė byla nenagrinėjama iš esmės. Taigi, šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nutraukti civilinę bylą pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.