Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl mokėjimo už elektros energiją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškovo reikalavimas neviršija 2000 Eur sumos, į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 20 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į šį butą, nurodant, jog jį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“.

Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo –p ardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka buto savininkui.

Byloje nustatyta, kad buto savininkui A. C. (duomenys neskelbtini) mirus, butą paveldėjo atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energiją (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) paveldėtam butui. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės neginčijo ieškovės paskaičiuotos sumos už parduotą elektros energiją, tačiau nesutiko su skolos suma. Anot atsakovės, ieškovės apskaičiuota dalis skolos, susidariusios po palikėjo mirties, jau yra apmokėta, o likusi 403,17 Eur skolos dalis bus apmokėta pagal ieškovės tinkamai pateiktus mokestinius dokumentus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, taip pat į tai, kad buvęs Buto savininkas A. C. (duomenys neskelbtini) mirė, o atsakovė perėmė palikėjo turtą, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo buvusio savininko mirties momento. Tokiu būdu atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 463,79 Eur skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir jai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 549,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, naudai 549,49 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 49 ct) skolą už tiektą elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (549,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.