Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis S. V., J. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. L. skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-2017-5123 dėl vykdymų išlaidų išieškojimo ir 2017 m. liepos 31 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu jo nepilnametės dukters S. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina J. L. bei dukters išlaikymui iš jo priteistos periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės. Nuo 2012 m. liepos 1 d. duktė visą laiką faktiškai gyveno su juo ir buvo jo pilnai išlaikoma. Su vaiko motina J. L. jis buvo gražiuoju susitaręs, kad kol duktė gyvens su juo, priteisto išlaikymo J. L. neišieškos net ir nepakeitus teismo sprendimo. J. L. apie 8 metus nesiekė išieškoti priteisto išlaikymo, tačiau vėliau pasielgė nesąžiningai ir kreipėsi į antstolį, nors nepilnametę išlaikė jis. Antstolis pažeidė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką, nes nepatikrino, ar išieškotojos J. L. pateiktas vykdyti dokumentas nebuvo įvykdytas gera valia, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis priėmė patvarkymą nebendradarbiaudamas su pareiškėju, neišsiaiškindamas aplinkybių, tuo pažeidė pareigą vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą nesant jokių duomenų, jog jis paslėps savo turtą ar pinigines lėšas.Antstolis S. V. 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdymo eigoje nei iš vienos šalies nebuvo gauta duomenų apie vykdomojo dokumento pakeitimą, sustabdymą, nebuvo gauta informacija ir apie skolininko ar išieškotojo pasikeitimą. Antstolis neturi įgaliojimų keisti, naikinti ar nevykdyti pateiktų vykdomųjų dokumentų. Todėl nėra pagrįsta pareiškėjo nuostata, kad vykdymo veiksmai yra neteisėti. Be to, išieškotoja rašytiniu pareiškimu yra nurodžiusi, kad negauna iš skolininko priteistų lėšų, o skolininkas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo priteistą išlaikymą. Pareiškėjo argumentas, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai yra niekuo nepagrįstas, be to, šis veiksmas atliktas 2009 metais, todėl skundo padavimo terminas dėl jo jau yra suėjęs ir jo nebegalima atnaujinti. Šiuo atveju pats pareiškėjas nevykdė savo pareigos domėtis vykdymo eiga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai dėl vykdomosios bylos iškėlimo ir turto arešto teisėti, nėra pagrindo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų bei turto arešto aktą, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuriuo teismas nusprendė patvirtinti tarp J. L. ir R. L. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatant, kad R. L. įsipareigoja S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodines išmokas po 400 litų (115,84 Eur) kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtas lėšas tvarkys J. L. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2009 m. liepos 24 d. patvarkymu pagal 2009 m. liepos 24 d. J. L. prašymą. Šis patvarkymas apskųstas nebuvo. Vykdydamas vykdomąją bylą antstolis areštavo skolininko sąskaitas bei 2010 m. gruodžio 10 d., 2011 m. balandžio 6 d. ir 2011 m. birželio 2 d. priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog J. L. 8 metus nesikreipė dėl išieškojimo vykdymo ir kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, yra nepagrįsti, kadangi išieškojimas buvo aktyviai vykdomas nuo pat vykdomojo rašto išdavimo dienos. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nenustatė, kad J. L. ar pats pareiškėjas iki 2017 metų būtų kreipęsi į antstolį dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad nepilnametės, kuriai priteistas išlaikymas, deklaruota gyvenamoji vieta nedaro įtakos antstolio veiksmams vykdomojoje byloje.Teismas pripažino nepagrįstais ir pareiškėjo argumentus, jog jam priklausantis turtas areštuotas neteisėtai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje areštavus skolininko sąskaitas ilgą laiką nepavyko nieko išieškoti, o per visą vykdymo laikotarpį išieškotos sumos buvo nedidelės, lyginant su skolos dydžiu. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, antstolis, atsižvelgdamas į išieškotinos skolos dydį, pagrįstai areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas R. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4522-835/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiama nutartis priimta neatskleidus bylos esmės, neištyrus faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde, neatsižvelgus į vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina apelianto nurodytas faktines aplinkybes. Vykdymo veiksmai pakankamai ilgą laiką buvo neatliekami ir išlaikymas vaikui nebuvo išieškomas dėl vienintelės priežasties - vaikas gyveno pas apeliantą Lietuvoje ir prievolę išlaikyti vaiką jis vykdė savo noru. Nuo 2012 metų liepos mėnesio dukra S. ne tik gyveno su apeliantu, bet ir buvo jo vieno išlaikoma, nes dukters motina gyveno Švedijoje, po to - Anglijoje, išlaikymo vaikui neteikė. 2015 m. spalio 6 d. dukrai sukako 18 metų, tačiau ir po to dukra buvo jo vieno išlaikoma, kadangi mokėsi vidurinėje mokykloje, po to studijavo. Išieškotojai šios aplinkybės buvo gerai žinomos, dėl ko ji nuo 2012 metų vasaros nereikalavo priteisto išlaikymo vaikui. Kai dukra tapo pilnamete, 2017 m. liepos 31 d. J. L. pateikė antstoliui prašymą išieškoti iš apelianto priteistą išlaikymą ir jį pervesti į S. L. sąskaitą banke. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad J. L. skolą prašo išieškoti ne sau, o S. L. Tačiau būdama pilnamete tik pati S. L. galėtų prašyti antstolį išieškoti menamą skolą jos naudai, nes motinai tokių įgaliojimų ji nesuteikė.Pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio l dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nes apeliantas yra pateikęs teismui ieškinį (civ. b. Nr. e2-4522-835/2017) dėl pripažinimo prievolės įvykdyta, dėl ko minėtos bylos baigtis turės įtakos antstolio veiksmų teisėtumui. Teismas išnagrinėjo bylą dėl antstolio veiksmų, neišsprendęs apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo, todėl šis procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnis). Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Nagrinėjamoje bylos nustatyta, kad antstolio S. V. 2009 m. liepos 24 d. patvarkymu priimtas vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-224-292/2009 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu nutraukė J. L. ir R. L. santuoką bendru sutikimu ir nusprendė patvirtinti tarp J. L. ir R. L. 2009 m. gegužės 27 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatant, kad R. L. įsipareigojo S. L., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti periodines išmokas po 400 litų (115,84 Eur) kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtas lėšas tvarkys J. L. Vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininko R. L. sąskaitas bei 2010 m. gruodžio 10 d., 2011 m. balandžio 6 d. ir 2011 m. birželio 2 d. priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo. 2017 m. liepos 31 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-2017-5123 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. L. vykdymo išlaidas, iš viso 37,84 Eur sumą, apskaičiuotas pagal pridedamą 2017 m. liepos 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2017-5123. Taip pat antstolis 2017 m. liepos 31 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui R. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0610 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas nurodytas 9 010,22 Eur. Pareiškėjas (skolininkas) R. L. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-2017-5123 dėl vykdymų išlaidų išieškojimo ir 2017 m. liepos 31 d. turto arešto aktą, argumentuodamas tuo, kad vykdomasis raštas neteisėtai buvo priimtas vykdyti, nes pareiškėjas teikė dukrai išlaikymą. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris skundžiama 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjo pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtais. Atskirajame skunde pareiškėjas (skolininkas) R. L. pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, jog teismas neištyrė faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde dėl antstolio veiksmų, kad išieškotoja ilgą laiką nesikreipė dėl išieškojimo vykdymo, o antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes teismo sprendimą pareiškėjas vykdė, nepilnametė dukra buvo pilnai jo išlaikoma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).Nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos nagrinėjamoje byloje reiškia tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, išieškotojai J. L. 2009 m. liepos 24 d. pateikus antstoliui prašymą dėl vykdomojo rašto pateikimo ir prie jo pridėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-224-292/2009 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimo iš skolininko R. L., antstolis, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, 2009 m. liepos 24 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, jog pastarasis antstolio patvarkymas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma, todėl šio sprendimo pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininko sąskaitas bei 2010 m. gruodžio 10 d., 2011 m. balandžio 6 d. ir 2011 m. birželio 2 d. priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Areštavus skolininko sąskaitas ir ilgą laiką nepavykus nieko išieškoti, o per visą vykdymo laikotarpį išieškotoms sumoms esant nedidelėms, lyginant su skolos dydžiu, antstolis, pareiškėjo skundžiamu 2017 m. liepos 31 d. turto arešto aktu, pagrįstai areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, laikydamasis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto tvarkos. Taigi apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodomų skunde aplinkybių, jog išieškotoja ilgą laiką nesikreipė dėl išieškojimo vykdymo, kas apelianto nuomone, patvirtina aplinkybę, jog teismo sprendimą jis vykdė, pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad nepilnametė dukra buvo jo vieno išlaikoma, pagrįsti išimtinai tik apelianto samprotavimais ir neva žodiniais susitarimais su išieškotoja, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto tinkamą ir reguliariai teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai taip, kaip yra nurodyta vykdomajame rašte. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 24 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui pateikė išieškotojos S. L. atstovė J. L., kuri Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu yra paskirta S. L. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. J. L. nei šiame prašyme, nei vėliau, nenurodžius jokių aplinkybių apie pareiškėjo nepilnametei dukrai teiktą ar teikiamą išlaikymą, antstoliui nebuvo pagrindo konstatuoti akivaizdžių kliūčių tiek vykdomajam dokumentui priimti buvimą, tiek vėliau tęsti pradėtus išieškojimo veiksmus, nes antstolis, kuriam nustatyta tvarka buvo pateiktas vykdomasis dokumentas privalo jį vykdyti ir neturi įgaliojimų savarankiškai pakeisti vykdomajame rašte nurodytą įsipareigojimų vykdymo tvarką. Todėl nesutiktina su apelianto argumentu, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėdamas priverstinio vykdymo veiksmus, privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai, kadangi tokių duomenų antstolis neturėjo. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nutartyje nėra aptarti absoliučiai visi apelianto skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti teiginiai, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.Atskirajame skunde apeliantas suformulavo prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4522-835/2017 pagal R. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. Šį prašymą apeliantas argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų, neišsprendė apelianto teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo R. L. prašymą dėl bylos sustabdymo ir jį atmetė. Ši teismo nutartis yra neskundžiama (b. l. 38-39). Rašytiniuose paaiškinimuose prie atskirojo skundo (b. l. 50-51) apeliantas pats pripažįsta, kad šią teismo nutartį gavo 2017 m. rugsėjo 8 d., o apelianto nurodoma aplinkybė, kad minėta nutartis jam buvo išsiųsta vėliau, negu 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 12,49 Eur (b. l. 61). Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apelianto (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,49 Eur (dvylika eurų, 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.