Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl hipotekos lakšto ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – G. K., A. K., A. K., antstolis R. S., Kauno miesto 9-o notarų biuro notarė D. K., draudimo įmonė AIG Europe Limited (Finland Branch).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. K. 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Swedbank“, AB ir prašo: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 02120060002790 – iš tikrųjų nurodytas hipotekos lakštas yra sudarytas 2006-03-03 (b.l. 16, t.2) ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį Nr. 06-012704-LA1 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovės sutuoktinis A. K. 2006-03-03 sudarė kredito sutartį Nr. 06-012704-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) su atsakovu „Swedbank“, AB (buvęs - AB „Hansabankas“), kuria buvo suteiktas 367 980,91 EUR kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2006-03-03 hipotekos lakštu Nr. 02120060002790, kuriuo buvo įkeistas ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad prievolė bankui taip pat yra užtikrinta ieškovės ir jos dukters A. K. laidavimu. Ieškovė teigia, kad ji laidavimo sutartį ir hipotekos lakštą sudarė visiškai nesuvokdama jų teisinių pasekmių, kadangi serga psichikos liga - paranoidine šizofrenija. Sandorių sudarymo metu nesuprato ir nesuvokė savo veiksmų esmės, negalėjo jų kontroliuoti, kadangi tuo metu buvo nestabilios psichinės būsenos. Iki laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymo momento niekada nebuvo mačiusi banko darbuotojų, jai nebuvo paaiškintos laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto sudarymo pasekmės, todėl nesuprato, kokį sandorį sudaro, dėl ko jį sudaro ir kokios galimos teisinės pasekmės. Dėl savo sveikatos būklės nesuprato savo pasirašymo sutartyje esmės ir negalvojo, jog tai gali sukelti jai kažkokias teisines pasekmes. Ieškovė nebuvo supažindinta su pasirašomo dokumento turiniu, taip pat jai nebuvo paaiškintos ir hipotekos bei laidavimo sandorių pasekmės, t. y., kad negrąžinus paskolos, gali netekti turto. Todėl ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovė nurodo, kad ji nuo 1991 m. buvo gydoma VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, jai diagnozuota psichikos liga - paranoidinė šizofrenija. Paskutinį kartą ieškovė gydėsi 2017-01-02, liga yra sunkiai pagydoma, ji egzistuoja visam gyvenimui, pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Ieškovė, kaip turinti psichikos sutrikimų, negali būti atsakinga už skolą pagal kredito sutartį, kurią sudarė sutuoktinis A. K., nes būtų pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 1.89 straipsnyje reglamentuotas tokio asmens sudaryto sandorio negalimumas.Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo pasirašyta ne viena laidavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu A. K. neįvykdys įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Taip pat tarp atsakovo ir ieškovės buvo pasirašytas ne vienas hipotekos lakštas, kuriuo ieškovė, užtikrindama A. K. įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymą, įkeitė nekilnojamąjį turtą. Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija tik vieną laidavimo sutartį ir vieną hipotekos lakštą. Ieškovė jau nuo 2005 metų buvo aktyvi kreditavimo santykių dalyvė ir kartu su A. K. vykdė nekilnojamojo turto verslą bei tuo pagrindu su atsakovu sudarinėjo kreditavimo ir įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimo sutartis.Atsakovas laiko, kad pareikštas ieškinys yra su trūkumais, nes trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti A. K. ir G. K. turi dalyvauti atsakovais, kadangi jie pasirašė ginčijamą hipotekos lakštą ir jo pripažinimas negaliojančiu turės tiesioginės įtakos jų teisėms bei pareigoms.Atsakovas mano, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, todėl taikytina ieškinio senatis. Ieškovė nuo pasirašymo momento suprato ar turėjo suprasti pasirašomų ginčo sutarčių sukeliamas pasekmes, todėl senaties terminas ieškiniui dėl 2006 m. kovo 3 d. hipotekos lakšto ir ginčo 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais pasibaigė 2016 m. kovo 3 d.Ieškovė jau nuo 2005 metų yra aktyvi kreditavimo teisinių santykių dalyvė, pasirašiusi daug laidavimo sutarčių (įskaitant ir jų pakeitimus), pasirašiusi daug hipotekos lakštų (įskaitant ir jų pakeitimus), įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jos jau yra priteista dalis skolos pagal vieną iš pasirašytų laidavimo sutarčių. Aplinkybė, kad ieškovė jokių argumentų, susijusių su savo psichine sveikata ir galimu teisių pažeidimu, nebuvo pareiškusi jokiuose kituose teisminiuose procesuose, kuriuose dalyvavo ir kurių buvo ne vienas, patvirtina, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą ji turėjo sužinoti nuo ginčo sandorių pasirašymo dienos. Atsakovo tvirtinimu, sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimą, reikia įvertinti sandorį sudariusio asmens būseną sudarant sandorį. Šiuo atveju iš pačios ieškovės pateiktos pažymos matyti, kad ginčo santykių atsiradimo ir pasirašytų sandorių sudarymo bei vykdymo metu ieškovė nesigydė Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos skyriuje. Ginčo laidavimo sutarties paskutinį pakeitimą ieškovė pasirašė 2007 m. gruodžio 4 d., o ginčo hipotekos lakšto paskutinį pakeitimą - 2007 m. gruodžio 19 d., t.y. likus beveik dešimčiai metų iki jos gydymosi ligoninėje. Tuo laikotarpiu ieškovė su atsakovu pasirašė daug kitų analogiško pobūdžio sandorių (laidavimo sutarčių ir jų pakeitimų, hipotekos lakštų bei jų pakeitimų), kurių neginčija.Atsakovo darbuotojai, su ieškove pasirašę tiek ginčo sandorius, tiek jų pakeitimus, skirtingai nei A. K. ir G. K., nežinojo ir negalėjo žinoti nei apie tai, kad ieškovė kažkada gydėsi Psichiatrijos klinikoje, nei apie tai, kad, sudarant ginčo sandorius, ji galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ginčo sandorių sudarymas buvo esminė sąlyga kredito A. K. suteikimui, todėl, nepasirašius ginčo laidavimo sutarties ir ginčo hipotekos lakšto, kreditas nekilnojamojo turto pirkimui nebūtų suteiktas. Be to ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sandorių pakeitimus, turėjo pasirinkimą patvirtinti ginčo sandorius, ar jų nepatvirtinti. Kadangi ieškovė abu ginčo sandorius, iš kurių vienas patvirtintas notariškai, patvirtino, neteko teisės jų ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Trečiasis asmuo notarė D. K. atsiliepime į ieškinį prašo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o, jų nepašalinus, palikti ieškinį nenagrinėtu; arba ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, taip pat neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y., kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti. Notarės teigimu, pats psichinės ligos faktas dar nereiškia, kad ieškovė nesuprato ir nesuvokė savo veiksmų esmės ar negalėjo jų valdyti. Tam nustatyti yra reikalingos specialios žinios, tačiau ieškovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę.Notarė nurodo, kad A. K. ir R. K. ji atliko ne vieną notarinį veiksmą, tačiau nepastebėjo, kad R. K. negalėtų atlikti notarinių veiksmų dėl sveikatos būklės, be to ieškovė nėra įtraukta į neveiksnių asmenų registrą. Notarė taip pat palaikė atsakovo argumentus, jog ieškovė patvirtino ginčo sandorius, todėl neteko teisės juos ginčyti.Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės R. K. ieškinį dalyje dėl 2006 m. kovo 3 d. sutartinės hipotekos lakšto ir visų vėliau sudarytų pakeitimų pripažinimo negaliojančiu, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o dėl likusios dalies ieškinio reikalavimų – spręsti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus bei nagrinėjamai bylai taikytiną teisinį reglamentavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pilna apimtimi palaiko notarės 2017 m. rugsėjo 21 d. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją tapačiais motyvais.Teismo posėdžiuose ieškovė R. K. ir tretieji asmenys G. K., A. K. bei A. K. nedalyvavo, apie posėdžių vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė visus argumentus ir motyvus išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad šiuo metu vyksta skolos išieškojimas iš A. K. bei įkeisto nekilnojamojo turto, tačiau išieškota suma nepadengia negrąžinto kredito sumos.Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo antstolis R. S. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Teismo posėdyje trečiųjų asmenų notarės D. K. ir draudimo įmonės AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose bei išsakytus atsakovo atstovo. Papildomai nurodė, kad notarės atsakomybės klausimas pareikštu ieškiniu apskritai nėra keliamas, prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija turto, pirkto už gautą kreditą, pirkimo-pardavimo sutarties, bet sėkmingai juo naudojasi jau eilę metų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės sutuoktinis (b.l. 12, t.1) trečiasis asmuo A. K. 2006 m. sausio 12 d. atsakovui „Swedbank“, AB (tuo metu - AB „Hansabankas“) pateikė paraišką būsto paskolai gauti (b.l. 8-11, t.2). Tą pačią dieną A. K. ir ieškovė atsakovui pateikė sutikimą gauti ir naudotis informacija (b.l. 12, t.2).Atsakovas ir A. K. 2006 m. kovo 3 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-012704-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią A. K. buvo suteiktas 1 300 000 Lt kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui (b.l. 13-27, t.1).Atsakovas, A. K., ieškovė ir trečiasis asmuo G. K. 2006 m. kovo 3 d. pasirašė ginčo hipotekos lakštą, identifikacinis kodas 02120060007290, kuriuo A. K. įsipareigojimų atsakovui pagal 2006 m. kovo 3 d. kredito sutartį Nr. 06-012704-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-16, t.2). Tie patys asmenys 2006 m. kovo 31 d. pasirašė šio ginčo hipotekos lakšto pakeitimą Nr. 1 (b.l. 17-18, t.2), o 2007 m. gruodžio 19 d. - pakeitimą Nr. 2 (b.l. 19-20, t.2). Atsakovas ir ieškovė R. K. 2006 m. kovo 3 d. sudarė ginčo laidavimo sutartį Nr. 06-12704-LA1, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti atsakovui tuo atveju, jeigu A. K. neįvykdys savo įsipareigojimų pagal 2006 m. kovo 3 d. kredito sutartį Nr. 06-012704-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) (b.l. 21-23, t.2). Tie patys asmenys 2006 m. kovo 29 d. pasirašė susitarimą Nr. 06-012704-LA1-1/06-018965-LA1-1 dėl 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutarties Nr. 06-012704-LA1 sąlygų pakeitimo ir papildymo (b.l. 24, t.2), o 2007 m. gruodžio 4 d. - susitarimą Nr. 06-012704-LA1-2/06-018965-LA1-1 dėl 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutarties Nr. 06-012704-LA1 sąlygų pakeitimo ir papildymo (b.l. 25, t.2). A. K. neįvykdžius 2006 m. kovo 3 d. kredito sutartimi Nr. 06-012704-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) prisiimtų įsipareigojimų, kredito sutartis buvo nutraukta ir Vilniaus miesto 28-asis notaro biuras 2016 m. gruodžio 22 d. išdavė vykdomąjį įrašą, registro Nr. 5419 dėl skolos pagal 2006 m. kovo 3 d. hipotekos lakštą, identifikacinis kodas 02120060007290, išieškojimo (b.l. 28, t.1).Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė R. K. nuo 2005 metų buvo aktyvi kreditavimo santykių dalyvė ir kartu su sutuoktiniu A. K. vykdė nekilnojamojo turto verslą bei tuo pagrindu su atsakovu sudarinėjo kreditavimo ir įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimo sutartis, o būtent: atsakovas ir ieškovė sudarė 2005 m. birželio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 05-037862-LA1 (b.l. 26-28, t.2), kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu A. K. neįvykdys įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. 05-037862-IN, kuria A. K. buvo suteiktas 4 500 000 Lt kreditas, ir 2006 m. vasario 22 d., 2006 m. liepos 31 d., 2007 m. vasario 1 d., 2007 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. kovo 27 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. liepos 22 d., 2010 m. liepos 21 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 2 d. bei 2013 m. birželio 27 d. laidavimo sutarties Nr. 05-037862-LA1 pakeitimus (b.l. 29-58, t.2).Į bylą taip pat pateiktas atsakovo ir ieškovės pasirašytas 2005 m. liepos 28 d. hipotekos lakštas, identifikacinis kodas 02120050009392, kuriuo ieškovė, užtikrindama A. K. įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. 05-037862-IN įvykdymą, įkeitė nekilnojamąjį turtą ir 2006 m. kovo 3 d., 2006 m. liepos 17 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. kovo 27 d. bei 2009 m. rugpjūčio 6 d. pasirašyti 2005 m. liepos 28 d. hipotekos lakšto, identifikacinis kodas 02120050009392, pakeitimai (b.l. 59-82, t.2).Byloje taip pat yra atsakovo ir ieškovės pasirašytas 2005 m. liepos 28 d. hipotekos lakštas, identifikacinis kodas 02220050009391, kuriuo ieškovė, užtikrindama A. K. įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. 05-037862-IN įvykdymą, įkeitė nekilnojamąjį turtą, ir 2006 m. kovo 3 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. kovo 27 d. ir 2009 m. rugpjūčio 6 d. pasirašyti 2005 m. liepos 28 d. hipotekos lakšto, identifikacinis kodas 02220050009391, pakeitimai (b.l. 83-104, t.2).Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1255-413/2017 (b.l. 105-106, t.2) iš ieškovės buvo priteista skola pagal 2005 m. birželio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 05-037862-LA1 (su visais pakeitimais ir papildymais).Atsakovas ir ieškovė pasirašė 2005 m. birželio 10 d. laidavimo sutartį Nr. 05-036965-LA1, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu A. K. neįvykdys įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 10 d. kredito sutartį Nr. 05-037862-IN, kuria A. K. buvo suteiktas 43 443 EUR kreditas, ir 2005 m. spalio 21 d. pasirašytą 2005 m. birželio 10 d. laidavimo sutarties Nr. 05-036965-LA1 pakeitimą (b.l. 107-113, t.2).Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamus reikalavimus - pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 3 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį Nr. 06-012704-LA1 grindžia CK 1.89 straipsnio nuostata, nustatančia, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Atsakovas ir tretieji asmenys (notarė ir draudimo įmonė) nagrinėjamu atveju prašo netenkinti ieškovės ieškinio dėl senaties ir teismas su tokia jų pozicija iš esmės sutinka.Jau minėta, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovė jau nuo 2005 metų yra aktyvi kreditavimo teisinių santykių dalyvė, pasirašiusi daug laidavimo sutarčių (įskaitant ir jų pakeitimus), daug hipotekos lakštų (įskaitant ir jų pakeitimus), įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jos jau yra priteista dalis skolos pagal vieną iš pasirašytų laidavimo sutarčių. Aplinkybė, kad ieškovė jokių argumentų, susijusių su savo psichine sveikata ir galimu teisių pažeidimu, nebuvo pareiškusi kituose teisminiuose procesuose, kuriuose dalyvavo ir kurių buvo ne vienas (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, žr. pvz. Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1255-413/2017 ir 2017 m. sausio 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1255-413/2017), rodo, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą ji sužinojo/turėjo sužinoti nuo ginčo sandorių pasirašymo dienos (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė gi nagrinėjamu atveju teigia, kad ginčo laidavimo sutarties ir ginčo hipotekos lakšto sukeliamas pasekmes ji suprato daug vėliau, t. y. jau prasidėjus priverstiniam išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, tačiau tokio savo teiginio ieškovė nepagrindžia įrodymais, o byloje esantys įrodymai ir minėtos faktinės aplinkybės jį tik paneigia. Dėl to, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovė nuo ginčo sandorių pasirašymo momento suprato ir/ar turėjo suprasti pasirašomų ginčo sandorių sukeliamas pasekmes, todėl senaties terminas ieškiniui dėl ginčo 2006 m. kovo 3 d. hipotekos lakšto ir ginčo 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais pasibaigė 2016 m. kovo 3 d. (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinys Vilniaus apygardos teismui pareikštas 2017 m. kovo 13 d. Atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str.), todėl teismas ieškinio senatį taiko ir ieškinį šiuo pagrindu atmeta (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau, nepaisant to, teismas atmeta ieškovės ieškinį ir tuo pagrindu, kad jis pareikštu pagrindu nėra įrodytas (CPK 178, 185 str., CK 1.89 str. 1 d.). Ieškovė teigia, kad ginčo laidavimo sutartis ir hipotekos lakštas buvo sudaryti ieškovei negalint suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ieškovė serga paranoidine šizofrenija. Sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimą, reikia įvertinti sandorį sudariusio asmens būseną sudarant sandorį, o šiuo atveju - ir jį patvirtinant. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-33-421/2009; 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; kt.).Nagrinėjamu atveju vienas iš ginčijamų sandorių – hipotekos lakštas yra patvirtintas notariškai, todėl preziumuojamas aukštesnis šio sandorio patikimumas. Notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančiu, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti sandorio šalies veiksnumu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju notarė D. K. ieškovę R. K. matė ne vieną kartą – notarė A. K. ir R. K. atliko ne vieną notarinį veiksmą. Atsiliepime į ieškinį notarė teigia, niekada nepastebėjusi, kad R. K. negalėtų atlikti notarinių veiksmų dėl savo sveikatos būklės. Tretieji asmenys A. K. ir jo sesuo G. K. nei ginčijamo hipotekos lakšto sudarymo metu, nei kitų notarinių veiksmų atlikimo atvejais notarei nesakė, kad ieškovė turi kokių nors sveikatos problemų. Notarė tvirtina asmeniškai, prieš pasirašant ginčijamą sandorį, supažindinusi ieškovę su pasirašomo dokumento turiniu ir išaiškinusi sandorio nevykdymo teisines pasekmes. Taigi notarei sandorio sudarymo metu nekilo abejonių, kad ieškovė suprato dokumentų turinį, juos sudarė laisva valia. Abejoti ar vertinti kritiškai hipotekos lakštą tvirtinusios notarės paaiškinimus nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad ir pati ieškovė R. K. notarės atsakomybės klausimo nekelia, neteigia, kad notarė netinkamai atliko savo pareigas. Dėl to teismas sprendžia, kad ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė atliko visus konkrečioje situacijoje įmanomus veiksmus, kad įsitikinti ieškovės gebėjimu suvokti pasirašomo sandorio reikšmę ir notarės paaiškinimai vertintini kaip objektyvūs ir patikimi.Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų įtarimų dėl ieškovės psichinės sveikatos būklės nekilo ne tik notarei, bet ir atsakovo „Swedbank“, AB darbuotojams, kurie dalyvavo ieškovei pasirašant ginčo laidavimo sutartį. Kas dar kartą patvirtina, jog ieškovės argumentai apie tai, jog ji, sudarydama ginčo sutartis, nesuvokė savo veiksmų prasmės ir reikšmės, vertintini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovės teiginys, kad ji iki ginčo laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymo momento niekada nebuvo mačiusi banko darbuotojų, neatitinka tikrovės, nes dar 2016-01-12 ieškovės sutuoktinis A. K. pateikė paraišką paskolai gauti ir tą pačią dieną ieškovė ir jos sutuoktinis pateikė atsakovui sutikimą gauti ir naudotis informacija (b.l. 8-11, 12, t.2).Be to iš ieškovės pateiktos Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės 2017 m. vasario 8 d. pažymos (b.l. 34, t.1) matyti, kad ginčo santykių atsiradimo ir pasirašytų sandorių sudarymo bei vykdymo metu ieškovė nesigydė Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos skyriuje. Jau minėta, kad sutikimą gauti ir naudotis informacija ieškovė atsakovui pateikė 2006 m. sausio 12 d., o ginčo sandorius pasirašė 2006 m. kovo 3 d., t.y. praėjus 2 metams nuo jos paskutinio gydymosi ligoninėje. Ginčo laidavimo sutarties paskutinį pakeitimą ieškovė pasirašė 2007 m. gruodžio 4 d., o ginčo hipotekos lakšto paskutinį pakeitimą - 2007 m. gruodžio 19 d., t.y. likus beveik dešimčiai metų iki jos gydymosi ligoninėje. Šios ir kitos bylos faktinės aplinkybės neginčijamai rodo, kad beveik 12 metų laikotarpiu, kai ieškovė nesigydė ligoninėje (nuo 2004 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. sausio 7 d.), ieškovė su atsakovu pasirašė visą eilę kitų analogiško pobūdžio sandorių (laidavimo sutarčių ir jų pakeitimų, hipotekos lakštų ir jų pakeitimų), kurių neginčija.Iš byloje esančios informacijos ir ją patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat matyti, kad ieškovės sudaroma hipotekos sutartis visiškai atitiko ieškovės ir jos šeimos turėtus interesus ir tikrąją valią, nes hipotekos lakštas buvo sudaromas tikslu užtikrinti šeimos poreikių tenkinimui (nekilnojamojo turto įsigijimui) paimto kredito grąžinimą, o įkeičiami nekilnojamieji daiktai ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Taigi ginčijama hipotekos sutartis nebuvo ir nėra žalinga ieškovei, buvo sudaryta visiškai pagrįstai bei logiškai, atsižvelgiant į buvusią faktinę situaciją, t. y. minėtas sandoris visiškai atitiko ieškovės tikrąją valią. Tuo tarpu ieškinys su reikalavimu pripažinti hipotekos sutartį negaliojančia, atsirado tik tada, kai, ieškovei ir jos sutuoktiniui nustojus tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipotekos sutartimi įkeisto turto. Tai rodo ieškovės nesąžiningumą.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų bei objektyvių duomenų apie savo psichikos būseną ginčo sandorių sudarymo metu ir neįrodė, kad dėl paranoidinės šizofrenijos jos intelektas ir valia buvo taip ženkliai sutrikę, jog konkrečioje teisinėje situacijoje trukdė jai laisvai išreikšti savo valią, suvokti ginčo sandorių turinį, esmę ir pasekmes. Taigi nagrinėjamu atveju nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė R. K. ginčo sandorių sudarymo metu dėl psichikos sutrikimų nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Juo labiau, kad R. K. ginčo sandorių sudarymo metu veiksnumas nebuvo apribotas – jis neapribotas iki šiol (Neveiksnių asmenų registro duomenys). CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kai pareiškiamas ieškinys dėl savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, būtent ieškovas privalo įrodyti faktines aplinkybes, pakankamas tam, kad būtų teisiškai konstatuotas įstatyme įtvirtintas sandorio negaliojimo teisinis pagrindas. Teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013) nurodoma, kad, siekiant nuginčyti sandorį, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Nagrinėjamu atveju skirti ekspertizę ieškovė neprašė, o pateikta medicininė pažyma dėl jau aptartų argumentų nėra pakankama ieškovės nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog tiek ginčo sandorius, tiek jų pakeitimus (ginčo sandorių patvirtinimus) sudarė negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškinio reikalavimai ir šiuo pagrindu negali būti tenkinami. Teismas taip pat sutinka su atsakovo atsikirtimais bei trečiųjų asmenų nuomone, kad ieškovė patvirtino abu ginčo sandorius, todėl neteko teisės jų ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 3 punktą preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą. Nagrinėjamu atveju tiek iš ginčo laidavimo sutarties, tiek iš ginčo hipotekos lakšto pakeitimų matyti, kad jie buvo sudaryti per pakankamai ilgą laikotarpį ir ieškovei nesigydant Všį Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sandorių pakeitimus turėjo pasirinkimą patvirtinti ginčo sandorius, ar jų nepatvirtinti. Kadangi ieškovė įgijusi teisę nuginčyti arba patvirtinti abu ginčo sandorius, iš kurių vienas patvirtintas notariškai, juos abu patvirtino – ne vieną kartą sudarė ir pasirašė tiek ginčo hipotekos lakšto, tiek laidavimo sutarties pakeitimus - ieškovė neteko teisės jų ginčyti.Atsakovas taip pat laiko, kad pareikštas R. K. ieškinys yra su trūkumais, nes trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti A. K. ir G. K. turi dalyvauti atsakovais, kadangi jie pasirašė ginčijamą hipotekos lakštą ir jo pripažinimas negaliojančiu turės tiesioginės įtakos jų teisėms bei pareigoms. Analogiškos pozicijos iš esmės laikosi ir tretieji asmenys – notarė ir draudimo įmonė. Tačiau pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą pats ieškovas nustato byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, kuri gali būti pakeista tik CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkinamas, nėra pagrindo konstatuoti, jog toks sprendimas įtakos trečiųjų asmenų teises bei pareigas, nors jie ir pasirašė ginčytą hipotekos lakštą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta pritaikius ieškinio senatį ir kaip nepagrįstą iš esmės bei paskirsto bylinėjimosi išlaidas.Ieškovei R. K. dalis – 4 456 EUR žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, buvo atidėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi iki sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 84 str.), todėl, atmetus ieškinį, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Atmetus ieškinį, iš ieškovės R. K. taip pat priteistinos trečiųjų asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – pagal į bylą pateiktus duomenis trečiasis asmuo notarė D. K. patyrė 726 EUR, o trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) – 761,25 EUR tokių išlaidų (CPK 93, 98 str.). Šių išlaidų dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacinių dydžių (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės R. K. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl hipotekos lakšto ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. K. 4 456 EUR (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės R. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti - trečiajam asmeniui notarei D. K. 726 EUR (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) ir trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) 761,25 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 25 euro centus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.