Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties grąžinti ieškinį, paduotą ieškovės R. K. atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. K., A. K., A. K. ir antstoliui R. S., byloje Nr. e2-1854-390/2017 dėl hipotekos lakšto ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį nuo jų sudarymo momento; atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o teismui nenustačius tam pagrindo, atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat prašė teismą išreikalauti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ kredito bylą ir sustabdyti vykdymo ir turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/17/00030.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. kovo 31 d. ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį arba AB „Swedbank“ atsisakymą pateikti ieškovei paminėtus dokumentus, duomenis apie jos (ieškovės) gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ar kitą vertingą turtą, turimas lėšas banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises ir t. t.Ieškovė, vykdydama teismą įpareigojimus, pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ su prašymu išduoti jai šiai bylai reikalingus dokumentus ir nurodytą prašymą pateikė teismui. Atsižvelgdama į tai, kad bankas atsakymą dėl dokumentų išdavimo arba atsisakymą juos išduoti pateiks per nustatytą terminą, ieškovė paaiškino, kad iki 2017 m. kovo 31 d. hipotekos lakšto ir laidavimo sutarties negali pateikti dėl objektyvių priežasčių. Gavus atsakovės atsakymą, įsipareigojo jį nedelsiant pateikti teismui. Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė teismui papildomus dokumentus dėl jos prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei grąžintas ieškinys dėl neištaisytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str., 115 str. 2 d.) tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų. Be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, kad kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemoje su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus. Tais atvejais, kai šalis pateikia dalį įrodymų, kuriais ji remiasi, ir įstatymų nustatyta tvarka suformuluoja pagrįstą prašymą dėl kitų reikalingų įrodymų, kurių ji negali gauti, išreikalavimo, teismas negali grąžinti procesinio dokumento jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti šiuos įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-856/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiais 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį, kartu su ieškiniu šių dokumentų nepateikė ir prašė teismo juos išreikalauti iš atsakovės. Teismas savo ruožtu, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakštą ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutartį arba AB „Swedbank“ atsisakymą pateikti ieškovei minėtus dokumentus, teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė (AB „Swedbank“) nurodytus dokumentus ieškovės prašymu pateikti atsisakė. Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo paminėtų dokumentų teismui nepateikė, tačiau teismui buvo pateiktas prašymas atsakovei pateikti reikiamus teismui duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė dėl ieškovės neįvykdytos pareigos pašalinti ieškinio trūkumus ir nepagrįstai grąžino ieškinį ieškovei. Teismas neįsigilino į priežastis, dėl kurių ieškovė uždelsė kreiptis į atsakovę, ar, atsižvelgiant į terminą, per kurį atsakovė turi pateikti atsakymą, apeliantė turėjo realią galimybę ištaisyti ieškinio trūkumus iki teismo nustatyto termino. Nors apeliantė neprašė pratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti, tai nepaneigia teismo teisės apsvarstyti tokią galimybę, įvertinus faktinę situaciją (CPK 8 str.). Pagrindas tam buvo, nes apeliantė pateikė pakankamai įrodymų, kad ėmėsi priemonių gauti reikiamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtį ir byloje susiklosčiusias aplinkybes, net ir nesant ieškovės prašymo, turėjo pratęsti terminą minėtiems dokumentams pateikti (CPK 77str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė į banką dėl 2006 m. kovo 31 d. sutartinės hipotekos lakšto ir 2006 m. kovo 3 d. laidavimo sutarties kreipėsi beveik paskutinę termino trūkumams pašalinti dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į banką 2017 m. kovo 29 d., t. y. likus 2-iem dienoms iki termino trūkumams pašalinti pabaigos, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Byloje esanti 2017 m. kovo 16 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo įteikimo pažyma įrodo, kad teismo nutartis ieškovei buvo įteikta 2017 m. kovo 21 d. Akivaizdu, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių ieškinio trūkumams pašalinti per jai nustatytą terminą. Ar realu buvo įvykdyti teismo nutartį laiku, teismas, paminėta, į tai nesigilino. Su pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo apeliantė pateikė papildomus, teismo reikalautus, dokumentus, būtinus svarstant jos prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, apsiribojęs formaliais pagrindais dėl ieškinio grąžinimo. Ieškovės finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų pateikimas buvo vienas iš ieškinio trūkumų šalinimo argumentų, tačiau šią aplinkybę teismas nepagrįstai ignoravo ir nuspręsdamas dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo fakto, rėmėsi vieninteliu argumentu –ginčijamų hipotekos lakšto ir laidavimo sutarties nepateikimu, kurių patiekimas, kaip nustatyta, iš esmės buvo komplikuotas.Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinį nepaduotu ir jį grąžino ieškovei, taip apribodamas jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Apeliantė prašė, kad apeliacinės instancijos teismas išspręstų ieškinio priėmimo klausimą iš esmės, tačiau ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – ginčijama teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017m. balandžio 5d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.